Jungtinių Valstijų vyriausybė praėjusių metų pabaigoje suteikė paskutinį galimą ginklų paketą Ukrainai. Paramos galbūt būtų daugiau, tačiau dešinieji respublikonai iškėlė ultimatumą – jie atsisakė patvirtinti naujas biudžeto išlaidas, jei demokratai prieš tai nesutiks imtis naujų griežtų priemonių prieš nelegalią migraciją per JAV pietinę sieną.
Paskutinės pagalbos dalies vertė siekia 250 mln. dolerių (225,94 mln. eurų) ir apima „oro gynybos šaudmenis, kitus oro gynybos sistemų komponentus, papildomą amuniciją didelio judrumo artilerijos raketų sistemoms, 155 mm ir 105 mm artilerijos šaudmenis, prieštankinę amuniciją ir daugiau kaip 15 mln. šovinių“, teigė Valstybės departamentas.
Demokratai ragina ir spaudžia respublikonus susitarti, tačiau sprendime iki sausio 8-osios padaryta pertrauka. Deja, manoma, kad Senate bus sunku susitarti dėl respublikonų ultimatumo – imigracijos – vieno sudėtingiausių ir ilgiausiai trunkančių galvos skausmų JAV politikoje.
Kodėl dalis JAV politikų priešinasi paramai?
„Mums baigėsi pinigai ir beveik baigėsi laikas, – taip gruodžio pradžioje JAV Kongresą įspėjo Valdymo ir biudžeto biuro direktorė Shalanda Young. – Nutraukus JAV ginklų ir įrangos tiekimą, Ukraina mūšio lauke bus parklupdyta“.
Spalio mėnesį Baltieji rūmai paprašė Kongreso patvirtinti 106 mlrd. JAV dolerių (96,88 mlrd. eurų) papildomo finansavimo įstatymo projektą, pagal kurį būtų teikiama pagalba Ukrainai, Izraeliui ir sąjungininkų operacijomis Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, taip pat stiprinamas sienų saugumas. Tačiau abiejų partijų derybos dėl šio įstatymo projekto dabar įstrigo.
Tačiau kodėl amerikiečių, kurie nuo pat karo pradžios rėmė Ukrainą, noras skirti papildomą paramą sušlubavo? Kaip aiškina „The Guardian“ korespondentė Vašingtone Joana E. Greeve, vis daugiau respublikonų pritaria Donaldo Trumpo požiūriui į užsienio politiką „Pirmiausia – Amerika“, todėl vis daugiau dešiniųjų įstatymų leidėjų įtariai žiūri į finansavimo teikimą Ukrainai.
Respublikonai įsitikinę, kad JAV neturėtų siųsti tiek daug pinigų Ukrainai, kai šias lėšas būtų galima geriau panaudoti sienų apsaugai, nors JAV parama Ukrainai sudaro mažiau nei 1 proc. šalies BVP.
Tačiau daugelis žinomų respublikonų, įskaitant Senato mažumos lyderį Mitchą McConnellį, ir toliau remia finansavimą Ukrainai, ir dėl šio nesutarimo partijoje didėja nesutarimai, pastebi J. E. Greeve.
„Karas baigsis derybomis“
O kol Kongrese vyksta batalijos dėl paramos panašu, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija ir Europos pareigūnai kuluaruose vis garsiau kalba apie galimybę derėtis, o ne pasiekti triuškinamą pergalę kare Ukrainoje. Apie tai prieš pat metų pabaigą paskelbė įtakingas politinis leidinys „Politico“, remdamasis neįvardintu aukšto rango pareigūnu J. Bideno administracijoje ir neįvardintu Vašingtone dirbančiu Europos diplomatu.
Nors viešai Baltieji rūmai ir Pentagonas deklaruoja, kad JAV pozicija visapusiškai remti Ukrainą nepasikeitė, „Politico“ šaltiniai teigia, kad „JAV ir Europos pareigūnai dabar tariasi dėl Kyjivo pajėgų perkėlimo iš <...> daugiausiai nesėkmingo kontrpuolimo į tvirtesnę gynybinę poziciją prieš Rusijos pajėgas rytuose“.
„Pasak šių pareigūnų, taip pat stiprinamos oro gynybos sistemos ir statomi įtvirtinimai, spygliuotos vielos kliūtys, prieštankinės kliūtys ir kasami grioviai palei šiaurinę Ukrainos sieną su Baltarusija. Be to, J. Bideno administracija daug dėmesio skiria sparčiam Ukrainos gynybos pramonės atgaivinimui, kad ji galėtų tiekti žūtbūt reikalingą ginkluotę“, – rašo „Politico“.
„Visą laiką laikėmės tokios pat pozicijos – vienintelis būdas užbaigti šį karą yra derybos, – „Politico“ anonimiškai sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai, neturintis teisės šiuo klausimu kalbėti viešai. – Mes norime, kad Ukraina turėtų kuo stipresnę poziciją, kai tai įvyks“.
Tuo metu Ukraina kol kas atmeta bet kokias galimybes derėtis Rusijos sąlygomis, o Rusija nemato galimybės derėtis ne savo sąlygomis. Taigi deryboms kelio nematyti.
Tiesa, „Politico“ šaltinis taip pat akcentavo, kad kol kas nėra numatyti konkretūs pokalbiai apie derybas ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos tebevykdo puolimą.
Kitas su J. Bideno administracija susijęs šaltinis, kongreso pareigūnas „Politico“ sakė, kad: „tos diskusijos [dėl taikos derybų] prasideda, bet [J. Bideno administracija] negali viešai atsitraukti dėl politinės rizikos.
Rinkimai gali sujaukti kortas
Dar didesnės sumaišties paramos klausimui įneša 2024 m. lapkritį vyksiantys JAV prezidento rinkimai. Vladimirui Putinui simpatizuojantis būsimas kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas ne kartą viešai deklaravo, kad karą Ukrainoje „baigtų per 24 valandas“. Tikėtina, sudaręs Rusijai palankią taikos sutartį su V. Putinu.
D. Trumpas – populiariausias respublikonų kandidatas į prezidentus – turi realių šansų būti vėl išrinktas į JAV prezidentus. Jei taip nutiktų, „The Washington Post“ apžvalgininkas Joshas Roginas įspėja, kad Ukrainos rėmėjai turėti nusiteikti tam, kad JAV parama Ukrainai mažės, apie tai ne kartą yra pasisakęs ir pats D. Trumpas.
„D. Trumpas, pagrindinis respublikonų kandidatas į prezidentus, atsisakė įsipareigoti toliau teikti karinę pagalbą Ukrainai ir pareiškė, kad jis paprasčiausiai išspręs konfliktą „per 24 valandas“, – rašo J. Roginas.
Maža to, D. Trumpas atmetė Volodymyro Zelenskio kvietimą apsilankyti Kyjive.
J. Roginas mano, kad antroje kadencijoje D. Trumpas galėtų patraukti JAV iš NATO. Nors iki rinkimų JAV politikai pasistengė užkirsti tam kelią iš panaikinti galimybę prezidentui vienašališkai palikti Aljansą. Tačiau, pasak J. Rogino, valdoma D. Trumpo, JAV galėtų palikti Ukrainos gynybos kontaktinę grupę – Vašingtono vadovaujamą daugiau nei 50 šalių koaliciją.
Kas nutiktų, jei JAV nutrauktų paramą?
Nuo karo pradžios Jungtinės Valstijos Ukrainai suteikė daugiau kaip 71 mlrd. dolerių paramos. Deja, šie pinigai baigėsi. Kas nutiks, jei JAV nebeatnaujins paramos?
Jei Vašingtonas neskirs naujų lėšų, Kyjivas nespės to pajusti kitą dieną, kadangi dažnai nuo pranešimo apie ginklų tiekimą iki jų pristatymo praeina keli mėnesiai. Ginkluotė ir įranga, apie kurią buvo paskelbta dar rugsėjo mėnesį, mūšio lauką gali pasiekti tik dabar.
„Vieno ar dviejų mėnesių atotrūkis: Tai nėra malonu, bet mums tai nėra esminis dalykas“, – leidiniui „Vox“ sakė buvusi Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Alina Frolova, kuri dabar pataria vyriausybei.
Tačiau netrukus po to viskas gali būti daug sudėtingiau. Net ir gavusi dešimtis milijardų dolerių pagalbos, Ukraina šiemet sunkiai atkovojo Rusijos užimtą teritoriją. JAV Karo studijų institutas praneša, kad nuo kontrpuolimo pradžios rusai jau spėjo iš naujo užimti ukrainiečių per kontrpuolimą atsikovotas žemes.
Ukrainiečiams JAV parama yra gyvybiškai svarbi tiesiogine to žodžio prasme. Kaip „Vox“ sakė JAV atsargos jūrų pėstininkų pulkininkas, Strateginių ir tarptautinių studijų centro gynybos logistikos ekspertas Markas Cancianas, netrukus ukrainiečiai nebeturės pakankamai pajėgumų palaikyti kontrpuolimą.
„Maždaug po dviejų mėnesių ukrainiečiams bus sunku rengti kontrpuolimus. Iki vasaros jiems bus sunku apsiginti nuo Rusijos atakų“, – skaičiavo jis.
Tačiau jei aklavietė kare bus nutraukta, tikėtina, kad bus pasiekta ne taika, o dar kruvinesnis konfliktas, kuris priartės prie NATO šalių, kurias JAV pagal sutartį privalo ginti, sienų.
Tai nereiškia, kad po pergalės Ukrainoje V. Putino kariuomenė būtinai įsiverš į Lenkiją ar Baltijos šalis. Naujojo Amerikos saugumo centro gynybos analitikas Franzas-Stefanas Gady tvirtina, kad „galutinis rezultatas būtų labiau destabilizuotas rytinis NATO flangas, o ilgainiui – daug didesnė saugumo politikos problema Jungtinėms Valstijoms. Galiausiai tam gali prireikti daug didesnio finansavimo, nei Jungtinės Valstijos skiria dabar“.
Tuo metu autoritetingas analitinis centras „Vokietijos užsienio politikos draugija“ (DGAP) pernai pateikė prognozę, kad jei Rusija nepatirs karinio pralaimėjimo Ukrainoje ir nepradės vidinių politinių permainų, per 6–10 metų ji visiškai atsigaus po Ukrainoje patirtų nuostolių.
Čekų prezidentas Petras Pavelas skaičiuoja, kad Rusijai savo karinį pajėgumą galėtų visiškai atkurti per 5–7 metus. O lenkai – mažiau dosnūs, Lenkijos nacionalinio saugumo biuras skaičiuoja, kad Rusija gali užpulti NATO greičiau nei po 36 mėnesių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Rezultatai greitai pasimatys.
pildosi,kol JAV ir ES Rusija prives prie bonkroto,patys greiciau bonkrotuos.
