Tokią prognozę pateikia autoritetingas analitinis centras „Vokietijos užsienio politikos draugija“ (DGAP). Jų sukurtas modelis grindžiamas hipotetiniu pradiniu tašku, kai karštoji karo Ukrainoje fazė baigėsi Ukrainos pralaimėjimu arba perėjimu prie įšaldyto konflikto.
Vokiečių analitikai pažymi, kad su sąlyga, jog Rusija nenugalės mūšio lauke ir nepasikeis politinis režimas, Kremlius visus valstybės išteklius nukreips greitam kariuomenės atkūrimui ir jos potencialo didinimui.
Suburti daug karių nebus sunku
Tyrėjai pažymi, kad didelių nuostolių patyrė tik sausumos pajėgos, kurias dėl Rusijos visuomenės nejautrumo kariniams nuostoliams palyginti lengva atkurti. Remiantis skaičiavimais, kad Rusija yra pajėgi papildyti kariuomenę 280 tūkst. naujokų per metus, per 10 metų Kremlius yra visiškai pajėgus „pakišti po ginklu“ 2,8 mln. žmonių. O kariuomenėje bus daug veteranų, turinčių realios kovinės patirties.
Ekspertai mano, kad Rusija yra pajėgi aprūpinti šią kariuomenę viskuo, ko reikia, nes net ir nepaisydami sankcijų rusai importuoja sudėtingas kritines technologijas, o primityvius dalykus, kurių reikia dideliais kiekiais, sugeba pasigaminti patys. Šiuo metu Rusijoje vis didesnį pagreitį įgauna ekonomikos perėjimas prie karo pramonės. Visa tai vyks stiprėjančios karinės propagandos ir represijų fone. Tai reiškia, kad nebus jokių vidinių veiksnių, galinčių sustabdyti militarizaciją.
Analitikai pažymi, kad NATO turėtų bent metais aplenkti Rusiją rengdamasi savo gynybai. Priešingu atveju Kremlius gali susigundyti tikrais ar tariamais Aljanso trūkumais.
„Langas galimam Rusijos puolimui atsiveria, kai Rusijai susidaro įspūdis, kad puolimas, pavyzdžiui, Baltijos šalyse, gali būti sėkmingas“, – teigiama ataskaitoje.
