Europos Šaltojo karo laikų bunkeriai daugiausia buvo išmontuoti. Tačiau dabar, kai žemynas atnaujina savo gynybos infrastruktūrą, vis daugiau civilių renkasi asmeninę branduolinę apsaugą.
Šaltojo karo metais daugelyje Europos šalių buvo įrengta gausybė požeminių branduolinių slėptuvių, skirtų civiliams apsaugoti nuo atakų.
Po Berlyno sienos griūties daugelis jų buvo uždarytos, paverstos muziejais arba tiesiog apleistos.
Bunkerių tyrinėtojų grupė „Subterranea Britannica“ teigia, kad Jungtinėje Karalystėje kadaise buvo daugiau nei 280 požeminių branduolinių slėptuvių.
„Galima drąsiai teigti, kad šiuo metu naudojama tik labai nedidelė jų dalis“, – sakė organizacijos atstovai „Euronews“.
„Iš nenaudojamų slėptuvių tik labai nedaug, jei iš viso, galėtų būti atnaujintos. Senesni modeliai greičiausiai nebūtų veiksmingi prieš šiuolaikinius branduolinius ginklus“, – pridūrė jie.
Šaltojo karo bunkerių tyrinėtoja Simona Bravaglieri „Euronews“ pasakojo, kad dauguma senų slėptuvių galėtų būti pritaikytos apsaugai nuo stichinių nelaimių ar klimato pavojų, tačiau jų atnaujinimą kariniams tikslams ji atmetė.
Ar privatus bunkeris brangesnis nei vieno kambario butas?
Didėjant geopolitinei įtampai, tokiose šalyse kaip Italija, Ispanija, Vokietija, Švedija ir Jungtinė Karalystė, kuriose trūksta išsamių bunkerių tinklų, atsirado nišinė privačių slėptuvių rinka.
Investicijos į tokius bunkerius – nemenkos. Paprastesnės versijos, dažniausiai mažesnės nei 10 m², kainuoja nuo 3 iki 5 tūkst. eurų už kvadratinį metrą – panašiai kaip modernaus buto kvadratinis metras vidutinio dydžio Europos mieste.
Šios slėptuvės siūlo apsaugą nuo branduolinių, biologinių ir cheminių grėsmių.
Standartinės savybės: 30 cm storio gelžbetonio sienos, šarvuotos durys, apsaugančios nuo radiacijos, bei oro ventiliacijos sistema.
Kas siūloma prabangiuose bunkeriuose?
Prabangesnės slėptuvių versijos gerokai brangesnės. Pavyzdžiui, 140 m² bunkeris su svetainės zona ir televizoriumi gali kainuoti apie 1 mln. eurų, pasakojo Italijos bendrovė „Il Mio Bunker“.
Jungtinėje Karalystėje „Burrowed LTD“ parduoda „prabangius surenkamus bunkerius“, kurių kaina siekia iki 181 tūkst. eurų.
Maksimalus ilgis – apie 16 metrų. Juose įrengtos hermetiškos durys, elektrinis šildytuvas, gėlo vandens bakas, pilnai įrengta virtuvė, lovos su saugojimo dėžėmis ir saulės energijos generatorius.
Vokietijos įmonė „BunkerBauer“ siūlo 9,6 m² bunkerį už 79 tūkst. eurų. Be vaizdo stebėjimo kamerų, judesio jutiklių ir infraraudonųjų spindulių signalizacijos jame taip pat yra ašarinių dujų sistema.
Švedijoje už 170 tūkst. eurų galima įsigyti 54 m² bunkerį, kuriame telpa mažiausiai šeši žmonės; jame yra virtuvė ir dyzelinis generatorius.
„Nuclear Bunker Company“ įkūrėjas Victoras Angelieris, gyvenantis Švedijoje, teigia, kad klientai renkasi privačius bunkerius, nes nepasitiki „valstybės suteikiamu saugumu“.
„Civiliams gyventojams nėra pakankamai vietos“, – pažymėjo jis, pridurdamas, kad dauguma klientų yra iš Lenkijos, Švedijos ir Nyderlandų.
V. Angelieris pastebėjo, kad susidomėjimas bunkeriais išaugo po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą. Jo teigimu, naujausias incidentas su Rusijos dronais Lenkijoje dar labiau sustiprino paklausą.
Kokia šalis Europoje būtų saugiausia branduolinio puolimo atveju?
Tik kelios Europos valstybės išlaikė aktyvius bunkerių tinklus. Didžiausia sistema yra Šveicarijoje – vienintelėje šalyje, kur įstatymu įtvirtinta pareiga užtikrinti slėptuvę kiekvienam gyventojui.
Praėjus apie 60 metų nuo šio įstatymo priėmimo, Šveicarijoje yra apie 9 tūkst. viešųjų slėptuvių ir apie 360 tūkst. privačių bunkerių.
Bendra jų talpa siekia 9,3 mln. žmonių – pakankamai visai šalies populiacijai.
Apie 100 tūkst. mažesnių slėptuvių, statytų prieš 40 metų ir talpinančių iki septynių žmonių, šiuo metu renovuojamos dėl pasenusių ventiliacijos sistemų; jas planuojama pakeisti didesniais viešaisiais prieglobsčiais. Programos vertė – 235 mln. eurų.
Kitos šalys su aktyviais bunkerių tinklais
Švedija taip pat daug investavo į pasirengimą branduolinei grėsmei. Joje yra apie 64 tūkst. slėptuvių, kuriose tilptų apie 7 mln. žmonių.
Didžiausias – Klara prieglobstis Stokholme, galintis karo metu priimti iki 8 tūkst. žmonių.
Švedijos civilinės saugos agentūra (MSB) įgyvendina 9 mln. eurų vertės planą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad prireikus slėptuvės galėtų pradėti veikti per 48 valandas.
S. Bravaglieri pažymi, kad Švedijai taip pat pavyko atnaujinti Stokholmo Elefanten bunkerį po 17 metų pertraukos.
Suomija taip pat gali pasigirti aktyviu slėptuvių tinklu. 2022 m. duomenimis, prieš įstodama į NATO, šalis turėjo 50,5 tūkst. branduolinių slėptuvių, iš kurių apie 85 proc. – privačios.
Pasak Vidaus reikalų ministerijos, tai pakanka 4,8 mln. civilių apsaugai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!