„Mes ilgai nenorėjome matyti to, kas vyko mums po nosimi“
Laurie Bristowas, šiuo metu einantis Kembridžo universiteto Hughes Hall koledžo prezidento pareigas, 2016–2020 m. dirbo Jungtinės Karalystės ambasadoriumi Rusijoje. Jo tarnybos metu įvyko Skripalių apnuodijimas Solsberyje, dėl kurio Londonas apkaltino Kremlių, bet rimtesnių veiksmų nesiėmė.
„Jei nori suprasti poną Putiną, klausyk, ką jis sako. Jis ne visada pasako, ką konkrečiai darys, bet aiškiai įvardija, kas jam atrodo problema“, – sakė L. Bristowas. Eksperto teigimu, V. Putino ketinimai jau buvo matyti iš žymiosios 2007-ųjų kalbos Miunchene.
Jo teigimu, Vakarai ilgai ignoravo įspėjimus – tiek po Aleksandro Litvinenkos nužudymo Londone 2006-aisiais, tiek po invazijos į Gruziją ir Krymo aneksijos. „Tada mes vis dar bandėme įtikinti save, kad tai išimtys. Bet tai buvo Rusijos politikos esmė“, – sakė jis.
„Mums reikėjo plano B – ir jis atėjo per vėlai“
Buvęs diplomatas pripažįsta, kad Vakarų strategija „įtraukti“ Rusiją į tarptautines struktūras buvo klaidinga: „Mes priėmėme Rusiją į G8, palaikėme jos stojimą į PPO, sukūrėme NATO–Rusijos tarybą. Idėja buvo paprasta – jei įtrauksime Maskvą į bendradarbiavimą, ji taps labiau nuspėjama. Bet viskas baigėsi priešingai. Šios priemonės neveikė, o prireikė metų, kad tai suvoktume.“
Lūžio tašku, pasak L. Bristowo, tapo 2014 m. numuštas MH17 lėktuvas. „Tada tapo neįmanoma apsimesti, kad tai – atsitiktinumai. Visi suprato, jog Rusija sąmoningai destabilizuoja Europą.“
„Taika su Putinu – tai tik karo pauzė“
L. Bristowas įsitikinęs, kad dabartinis karas Ukrainoje baigsis ne anksčiau nei pasikeis valdžia Kremliuje. „Jei su Putinu pasiekiate paliaubas, tai reiškia ne karo pabaigą, o jo tęsinį kitomis formomis. Tą matėme ir Gruzijoje, ir po Minsko susitarimų. Tikras stabilumas įmanomas tik tada, kai Rusija pasikeis iš vidaus.“
Jis pabrėžė, kad bet kokios derybos turi būti pagrįstos realia karine ir ekonomine spaudimo galia: „Reikia tęsti paramą Ukrainai – ne simboliškai, o iš tikrųjų. Ir išlaikyti ekonominį spaudimą Rusijai. Kitaip paliaubos bus bevertės.“
„Jei Rusija laimės, ji taps dominuojančia karine jėga Europoje“
Diplomatas įspėja: jei Ukraina pralaimės, pasekmės bus milžiniškos visos Europos saugumui.
„Aš nesakau, kad Rusija būtinai puls Baltijos šalis – tai mažai tikėtina. Bet jei Maskva laimės, ji taps dominuojančia karine jėga žemyne. Tai pakeistų visą mūsų saugumo architektūrą.“
Pasak L. Bristowo, todėl Europai būtina stiprinti savo gynybos gebėjimus ir nebūti priklausomai nuo JAV sprendimų: „Mes, europiečiai, turime būti visiškai tikri, kad net jei Vašingtonas dvejotų, mes patys sugebėsime sulaikyti Rusiją. Tai ir yra mūsų strateginis išbandymas.“
„Tikiu, kad permainos Rusijoje prasidės tik po Putino mirties“
Paklaustas, kada galima tikėtis realių pokyčių Rusijoje, L. Bristowas kalbėjo tiesiai:
„Manau, konfliktas nesibaigs, kol Putinas bus valdžioje. Viskas keisis tik po jo mirties. Bet net tada svarbiausias bus pereinamasis laikotarpis – kas ateis į valdžią, kaip bus perduota galia.“
Diplomatas priminė, kad Rusijoje nėra aiškaus valdžios perėmimo mechanizmo: „Pažiūrėkite filmą „Stalino mirtis“. Tai gana tikslus paveikslas, kaip sistema veikia krizės momentu. Ir būtent todėl filmas Rusijoje buvo uždraustas.“
Kalbėdamas apie Rusijos visuomenę, L. Bristowas pastebi, kad propaganda padarė savo, tačiau ir Vakarai padarė klaidų: „Vėlyvuoju sovietmečiu Vakarų pasaulis daugeliui rusų atrodė kaip viliojanti alternatyva. Dabar taip nebėra. Tai iš dalies Kremliaus propaganda, bet iš dalies – ir mūsų pačių nesugebėjimas parodyti, kodėl demokratija ir laisvė vis dar vertingos.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
