Karas Afganistane tęsiasi jau beveik dešimtmetį, tačiau pabaigos, kuri būtų sėkminga JAV, NATO ir jų sąjungininkams, nematyti. Netgi atvirkščiai: 2010-ųjų liepa tapo daugiausia JAV karių gyvybių nusinešusiu mėnesiu per visą karo eigą. Negana to, rekordinio mirčių skaičiaus negalima pavadinti nei atsitiktiniu, nei vienkartiniu, nes jis didėja antrą mėnesį iš eilės – kol nebuvo žinoma liepos mėnesio statistika, žuvusių amerikiečių, o ir visų užsienio karių skaičiumi pribloškė birželis.
JAV kartu su kitomis NATO šalimis bei valstybėmis sąjungininkėmis Afganistane yra dislokavusios beveik 200 tūkst. karių (į šį skaičių įeina ir privačių saugos firmų samdiniai). Tokias karines pajėgas apžvalgininkai lygina su Sovietų Sąjungos armija, įvesta į Afganistaną devintame dešimtmetyje. Nesunku atspėti, kad panašumų įžvelgiama ne tik karių skaičiuje – šiandien sąjungininkų pajėgoms prognozuojamas toks pats likimas, koks ištiko sovietų karius, prieš du dešimtmečius mėginusius palaužti kovotojus modžahedus.
Karo beprasmybe piktinasi daugelio šalių, kurios siunčia savo karius į Afganistaną, piliečiai. Nyderlanduose visuomenės nepasitenkinimas karo veiksmais buvo toks stiprus, kad net tapo svarbiausiu šalies politikos klausimu ir galiausiai atvedė iki vyriausybės pasikeitimo. Parlamento rinkimuose partija, pasisakiusi už tolesnį olandų karių siuntimą į Afganistaną, patyrė skaudų pralaimėjimą, o šių metų rugpjūtį Nyderlandai tapo pirmąją NATO šalimi, kuri išvedė savo karius iš Afganistano, nors JAV ir prašė, kad olandai pasiliktų dar bent metus – iki 2011-ųjų vasaros.
Reikalavimas atšaukti karius tapo dar stipresnis po liepos pabaigoje „WikiLeaks“ tinklalapyje paviešintos slaptos informacijos apie karo Afganistane realybę. Nors buvo kalbų, kad dešimtys tūkstančių nutekintų dokumentų gali būti klastotė, patikimos ir gerą vardą turinčios JAV, Didžiosios Britanijos bei Vokietijos žiniasklaidos priemonės – „The New York Times“, „The Guardian“ ir „Der Spiegel“ – savo skaitytojus patikino, kad informacija yra patikrinta, palyginta su nepriklausomais informacijos šaltiniais ir nustatyta, kad ji autentiška.
Tiesa, analitikai teigė, kad nieko naujo paviešintuose dokumentuose nebuvo – apie viską jau kalbėta anksčiau, tik, žinoma, ne tokiu oficialiu lygmeniu. Karo raportų autentiškumas tiesiog suteikė pagrįstumo žiniasklaidos ir visuomenės pasipiktinimui. Slaptuose dokumentuose buvo pateikta informacija apie Pakistano paramą teroristams Afganistane, didesnes, nei skelbiama oficialiai, civilių aukas ir talibų planuotus išpuolius atskleidžia, kad sąjungininkai karo toli gražu dar nelaimėjo.
Iš dokumentų galima sužinoti, kad Afganistano prezidentą Hamidą Karzai rengėsi nužudyti asmenys, susiję su Pakistano slaptosiomis tarnybomis, o buvęs Pakistano žvalgybos vadovas generolas Hamidas Gulas talibams tiekė ginklus ir amuniciją (pavyzdžiui, organizavo šaudmenų tiekimą iš Pakistano į Afganistaną 65 sunkvežimių konvojumi). Informacija apie Pakistano dviveidiškumą itin papiktino Didžiosios Britanijos premjerą. Per vizitą į Indiją jis kiek netikėtai prakalbo apie tai, kad Pakistanui neturi būti leidžiama „žiūrėti abiem kryptimis“, t. y. tuo pačiu metu būti ir JAV sąjungininku kare prieš Talibaną, ir Afganistano sukilėlių rėmėju. Šis pasisakymas rodo, kad britai, nors tradiciškai ir būdami amerikiečių užsienio politikos rėmėjai, į karą Afganistane su kiekviena diena žvelgia vis pesimistiškiau. Britų akimis, amerikiečiai nesugeba įvesti tvarkos ne tik Afganistane, jie negali suvaldyti situacijos ir Pakistane, nors jis yra įvardijamas kaip JAV sąjungininkas.
Internete pasirodžius slaptiems karo raportams, apžvalgininkai ėmė tvirtinti, kad požiūris į Afganistano karą dar labiau pasikeis. Bus kariaujama ne tik Azijos valstybėje, bet ir visų NATO šalių bei jos sąjungininkių sostinėse, nes vis daugiau vyriausybių ims svarstyti apie savo karių atšaukimą ir sugrąžinimą namo. Liepos viduryje vykusioje Kabulo konferencijoje buvo nuspręsta, kad iki 2014-ųjų pabaigos Afganistano nacionalinės ginkluotosios pajėgos savo žinion perims visus šalies saugumo ir tvarkos užtikrinimo klausimus. Tačiau dalis užsienio karių bus išvesta gerokai anksčiau, pavyzdžiui, belgai ir kanadiečiai palikti Afganistaną ketina iki kitų metų pabaigos.
Patys amerikiečiai jau atvirai kalba, kad šis karas Afganistane yra atkartojimas tos nesėkmės, kuri Richardo Niksono prezidentavimo laikais įvyko Vietname. Rodos, dėl to nerimauja ir naujasis NATO pajėgų Afganistane vadas JAV generolas Davidas Petraeusas. Jo teigimu, karas jau pasiekė „kritinę ribą“. Tikriausiai tai reiškia, kad Afganistane sąjungininkai šiuo metu patiria lūžį: kai kurių šalių ankstyvas pasitraukimas iš kovos su Talibanu gali lemti beprasidedantį pralaimėjimą. Kad vis dėlto pavyktų sunaikinti teroristų lizdą, JAV priverstos didinti amerikiečių karių skaičių ir karo išlaidas. Nors JAV Kongresas liepos pabaigoje patvirtino naują karo Afganistane biudžetą, net 102 kongresmenai, kaip ir terorizmo sunaikinimą Afganistane remiantis Barackas Obama priklausantys Demokratų partijai, balsavo prieš biudžeto patvirtinimą. Tai rodo, kad ne tik JAV visuomenė, bet ir dalis aukščiausiosios valdžios įžvelgia vis didesnę karo beprasmybę. Matyt, tokias įžvalgas skatina ir begalinės išlaidos Afganistano bei Irako karams – jos viršija JAV dolerių sumą su dvylika nulių.
Jurgita LAURINĖNAITĖ