REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Įvairūs užsienio ekspertai, komentuodami situaciją Japonijoje, pastebi, kad, jei ši nelaimė būtų įvykusi kurioje nors Europos šalyje, visuomenės reakcija būtų kitokia, emocionalesnė. Šiuos teiginius iliustruoja ir reportažai iš įvairių pasaulio vietų: BBC televizijos parodytoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip pagalbos centruose įsikūrę iš nuniokotų regionų evakuoti japonai situaciją vertina kaip sudėtingą, bet nepanikuoja, o tuo tarpu rytinės Jungtinių Amerikos Valstijų pakrantės gyventojai, stebėdami didesnį nei įprastą bangavimą ir žinodami apie Japoniją nusiaubusį cunamį, teigia, kad padėtis kritiška.

REKLAMA
REKLAMA

Reakciją veikia kultūriniai skirtumai

Psichologas dr. Evaldas Kazlauskas, komentuodamas tokią situaciją, sakė: „Šioje situacijoje svarbūs du dalykai. Pirmasis – kultūrų skirtumai, nes japonų kultūroje labiau vertinamos kolektyvinės vertybės, o europiečiai save identifikuoja kaip vakarų kultūros atstovus, kur labiau vertinamos individualios vertybės. Žinoma, sunku pasakyti, kaip tokie veiksniai veikia stresinėse situacijose. Kitas labai svarbus dalykas – pasirengimas katastrofoms ir nelaimėms. Lietuvoje mes nesame tam taip gerai pasirengę, kaip žmonės Japonijoje.“

REKLAMA

Psichologo teigimu, kai šalį ištinka didelio mąsto nelaimės, visuomenė susitelkia, padeda nukentėjusiems, stengiamasi įveikti sunkumus, šalinti jų padarinius. „Tokio masto katastrofų metu labai svarbu kuo greičiau užtikrinti žmonių saugumą, suteikti jiems pastogę, maisto ir pan. Jei Lietuvoje įvyktų panaši katastrofa, atsakingos tarnybos taip pat pasirūpintų mūsų gyventojais“, – kalbėjo E. Kazlauskas.

Baisūs vaizdai skatina atsiribojimą

Kasdien žiniasklaida pateikia daug įvairių naujienų iš Japonijos, platinamos nuotraukos, filmuota medžiaga, bet ar suvokiame tikrąjį katastrofos mąstą? „Lietuviai tikrai užjaučia japonus ir supranta tragedijos dydį, bet gali būti taip, kad stebėdami tokius baisius vaizdus, žmonės truputį nuo to atsiriboja. Traumų psichologijos specialistai yra pastebėję, kad žmonėms sunku priimti ir suvokti tokias dideles nelaimes, tad esame šiek tiek linkę atsiriboti.“

REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovo teigimu, įvykiai Japonijoje nėra tik gamtos katastrofa, bet ir industrinė nelaimė, be to, japonų tauta jau turi skaudžios patirties, susijusios su atominio ginklo panaudojimu, tad faktas, kad šalyje didėja radiacijos fonas, komplikuoja situaciją.

Į klausimą, ar tiesa, kad po tokių įvykių visuomenė dažnai perkainuoja vertybes, E. Kazlaukskas atsakė: „Kiekvieną japonų tautybės žmogų paveiks šie įvykiai ir visas pasaulis jautriai žiūri į tai, kas vyksta.“

Radiacija – nematoma grėsmė

Černobylio katastrofa Lietuvai buvo skaudi ne tik todėl, kad ji, kaip ir kitos kaimyninės šalys, nukentėjo nuo radiacijos, bet nemažai kariškių iš Lietuvos vyko šalinti šios nelaimės padarinių, kas vėliau turėjo labai neigiamų pasekmių jų sveikatai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paklaustas, ar tai, kad Lietuvos gyventojai jau yra susidūrę su tokių nelaimių pasekmėmis, skatina tam tikrą bendrumo jausmą tarp lietuvių ir japonų, pašnekovas sakė: „Lietuviams daug geriau, nei panašių nelaimių neišgyvenusioms valstybėms, suprantama, kas vyksta Japonijoje. Po Černobylio nelaimės buvo atlikta daug įvairių gyventojų tyrimų ir net tokiuose pakankamai geografiškai nutolusiose valstybėse kaip Švedija, žmonės teigė bijantys radiacijos. Radiacija – nematoma grėsmė ir tai skatina nesaugumo jausmą“.

REKLAMA

Pasekmės ne tik neigiamos

Pasigirsta pasvarstymų apie tai, kad Japonijoje užaugs karta, kurios gyvenimas bus neišvengiamai bus paveiktas šios katastrofos. E. Kazlauskas, komentuodamas tokius pasvarstymus sakė: „Sunku kalbėti apie visą kartą, bet 10-20 proc. gyventojų patirs tam tikras potrauminio streso reakcijas – padidėjęs jautrumas, stiprios nerimo reakcijos prisiminus šiuos įvykius. Iki 50 proc. gyventojų išgyvens tam tikrus pozityvius pokyčius: pradės labiau branginti ryšius su aplinkiniais ir patį faktą, kad jiems pasisekė išgyventi. Visuomenė pradės dar atidžiau analizuoti galimų katastrofų ir reakcijų į jas padarinius.“

Pašnekovo teigimu, kaip rodo kitų pasaulyje įvykusių katastrofų patirtis, žmonės gana santūriai reaguoja į nelaimes: bando užtikrinti savo ir artimųjų saugumą, pasitraukti iš nelaimės zonos. „Pradžioje išgyvenamas šokas, sunku priimti realybę, kyla nerimas, bet nekyla panika tokia, kokią ją suvokiame mes – nebūna pykčio ar isterijos priepuolių,“ – sakė psichologas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų