JAV finansinių įstaigų rajono, Volstryto veteranas Gary Shillingas teigia bijantis naujos krizės bangos. Jis sako, kad situacija primena 2008-uosius: rinkos perkaitusios, daugėja spekuliacijų, valstybės skolos pasiekė rekordus.
„Situacija yra paini. Aš nesuprantu, kur juda finansų rinkos. Finansinės krizės tikimybė yra pavojingai didelė“, – teigia jis.
Finansų analitikė Meredith Whitney, vadinama „Volstryto orakulu“, mano, kad recesija jau prasidėjo. Pasak jos, reali ekonomika yra silpnesnė nei rodo statistika, o daugelis amerikiečių gyvena skolose.
Rizikos analitikas Nassimas Nicholas Talebas taip pat perspėja apie pavojų, panašų į 2008 m. krizę. Tačiau grėsmė šį kartą kitokia: tada prasiskolinę buvo bankai, o šiandien – valstybės.
Ypač griežtai pasisako analitikai, kurie pavojų mato dirbtinio intelekto (DI) bume. Investuotojas Michaelis Burry pataria neinvestuoti į didžiąsias technologijų įmones.
Nors ekspertų požiūriai skiriasi, visi jie sutinka: didžiulės skolos, per brangiai įvertintos technologijų akcijos ir atotrūkis tarp biržos ir realios ekonomikos daro pasaulio rinkas labai pažeidžiamas.
Vienas labiausiai nuspėtų nuosmukių
Žurnalas „The Economist“ taip pat perspėja, kad jei kris Amerikos akcijų rinka, tai bus vienas labiausiai nuspėtų nuosmukių istorijoje. Apie pavojingai išaugusias technologijų bendrovių vertes kalba ir bankų vadovai, ir Tarptautinis valiutos fondas.
Tai nestebina. Vienas įtakingiausių JAV akcijų biržos rodiklių „S&P 500“ indekso pakoreguotas kainos ir pelno santykis, kurį kelia „nuostabioji septyniukė“, jau pasiekė „dotcom laikų“ lygį. Investuotojai tikisi, kad milžiniškos išlaidos dirbtiniam intelektui atsipirks.
Tačiau „JPMorgan Chase“ skaičiavimu, kad įmonės gautų 10 proc. grąžą iš planuojamų DI investicijų, vien tik per metus reikėtų 560 mlrd. eurų. Tai būtų daugiau kaip 345 eurų iš kiekvieno „iPhone“ naudotojo. Istorija rodo, kad tokie lūkesčiai naujoms technologijoms iš pradžių dažnai nepasiteisina.
Vis dėlto, pasak „The Economist“, tikimybė, kad akcijų rinkų kritimas sukels didelę finansų krizę, kol kas nedidelė. Skirtingai nei 2008 m., šiandienos DI pakilimas daugiausia finansuojamas nuosavu kapitalu, o ne skolomis. Be to, per pastaruosius metus reali ekonomika parodė didelį atsparumą – nuo Europos energetikos krizės iki JAV prekybos karų. Recesijos šiais laikais tapo retesnės.
Tačiau būtų klaida galvoti, kad akcijų rinkos smukimas paliestų tik investuotojų pinigines. Kuo ilgiau tęsiasi pakilimas, tuo labiau neaišku, kaip jis finansuojamas. Net be finansų sistemos griūties didelis akcijų kritimas gali įstumti pasaulio ekonomiką į nuosmukį.
Pagrindinė silpnoji vieta – amerikiečių vartojimas. Akcijos sudaro 21 proc. JAV namų ūkių turto – daugiau nei „dotcom“ laikais. Beveik pusė pastarųjų metų amerikiečių turto augimo susijusi su DI akcijomis. Tapę turtingesni, žmonės pradėjo mažiau taupyti.
Silpnesnė paklausa smogtų ne tik JAV
Tokio turto sumažėjimas smarkiai paveiktų vartojimą. Silpnesnė JAV paklausa smogtų ir Europai, ir Kinijai, dar labiau padidindama įtampą dėl prekybos. Užsieniečiai taip pat turi 15,5 trln. eurų vertės akcijų, tad nuosmukis paveiktų ir jų finansinį turtą.
Recesija būtų rimtas išbandymas ir skolingoms pasaulio vyriausybėms. Palūkanų normos būtų mažinamos, bet tuo pat metu augtų socialinės išlaidos ir mažėtų mokesčių pajamos. Kai kurios šalys, pavyzdžiui Prancūzija ar Didžioji Britanija, galėtų turėti mažai erdvės ekonomikos skatinimui.
Galiausiai smuktų prekyba. Amerikiečių išlaidos sumažėtų, mažėtų JAV prekybos deficitas, tačiau Kinijos perteklinė gamyba taptų dar didesnė, sukeldama naujas protekcionizmo bangas. Pasaulis gali numatyti JAV akcijų rinkos žlugimą. Tačiau tai nereiškia, kad jis pasiruošęs pasekmėms.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
