Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ne mažiau nei efektyvių vakcinų nuo vyraujančių COVID-19 atmainų siekis rūpestį kelia ir vaistai bei šios infekcijos gydymo galimybės. Nors Lietuva stovi ne vienose naujų vaistų pirkimo gretose, kaip greitai jų turėsime pakankamą kiekį ir kiek omikronas gali sumažinti jų efektyvumą, nežinomųjų pakanka. 

Ne mažiau nei efektyvių vakcinų nuo vyraujančių COVID-19 atmainų siekis rūpestį kelia ir vaistai bei šios infekcijos gydymo galimybės. Nors Lietuva stovi ne vienose naujų vaistų pirkimo gretose, kaip greitai jų turėsime pakankamą kiekį ir kiek omikronas gali sumažinti jų efektyvumą, nežinomųjų pakanka. 

REKLAMA

Paklausta, ar kitąmet jau galima tikėtis turėti stipresnį vaistų arsenalą gydant COVID-19 pacientus, Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė teigė, kad prošvaisčių tikrai yra ir mokslininkai bei pramonė šia linkme toliau intensyviai dirba.

„Tačiau reikia suprasti, kad vaistai nuo tokių virusinių ligų kaip COVID-19 paprastai nėra tokie veiksmingi, tiksliau tariant – tokie „stabilūs“, kaip norėtųsi. 

Geriausias būdas apsisaugoti vis tik yra profilaktika – vakcinos. Tikrai ir šiemet bus kažkokių naujų dalykų, kurie gerins pagalbą šiems pacientams. Bet kad turėsime tokį proveržį, jog galėsime nebesijaudinti dėl koronaviruso, labai abejoju“, – komentavo ji.

REKLAMA

Keturios pagrindinės vaistų grupės

Kalbėdamas apie COVID-19 gydymą gydytojas infektologas prof. habil. dr. Vytautas Usonis priminė, kad yra išskiriamos kelios pagrindinės vaistų grupės.

„Viena jų – priešvirusiniai vaistai. Tokių medikamentų yra keletas ir jie jau yra registruojami rinkoje, įskaitant ir Europos Sąjungą. Šių vaistų didelis privalumas, kad tai – geriamieji preparatai, kurie galės būti skiriasi ne tik jau užsikrėtusiems žmonėms, bet turėjusiems kontaktą su sergančiais asmenims. Tokių vaistų labai reikia ir tikimės, kad jie atliks savo vaidmenį“, – pažymėjo gydytojas.

Aiškindamas vaisto veikimo principą profesorius teigė, kad čia būtų galima pateikti analogiją su gripo virusu.

„Jo atveju priešvirusiniai vaistai labai veiksmingi, jei pradedami vartoti pirmomis paromis nuo simptomų pasireiškimo pradžios. Bet ligai jau įsisiūbavus, šie vaistai nebėra veiksmingi“, – kalbėjo V. Usonis. 

REKLAMA
REKLAMA

Labai panašiai, kaip dėstė gydytojas, veikia dar viena vaistų grupė – monokloniniai antikūnai: „Antikūnai taip pat puikiai veikia ankstyvose ligos  stadijose. Bet jie yra brangūs, juos reikia švirkšti į veną, tad dar juos panaudojus prezidentui Trumpui pasirodė pasakymų, kad nereikėtų turėti vilčių, kad toks brangus gydymas bus taikomas rutiniškai.“

Trečia grupė – imuninę sistemą veikiantys preparatai, padedantys imuninei sistemai susidoroti su virusu. Ketvirta infektologo nurodyta vaistų grupė – kitų ligų gydymui naudojami medikamentai. 

„Tai tokios keturios grupės, apie kurias kalbama. Aišku, akivaizdu, kad kaupiame duomenis, patirtį, matome, kur kokioje erdvėje vienas ar kitas vaistas galėtų būti maksimaliai veiksmingas, tad viskas juda į priekį“, – sakė V. Usonis.

Išlieka daug nežinomųjų

S. Stankevičiūtės teigimu, viena vertus, niekas negali pasakyti, ar kitąmet turėsime, kuo sėkmingai gydyti COVID-19. Kita vertus, jau ir dabar turimi preparatai, kuriais gydomi labai sunkūs, į ligoninę patenkantys pacientai. 

REKLAMA
REKLAMA

„Mes juos gydome deksametazonu, remdesiviru, skiriame kitą simptominį gydymą – pavyzdžiui, mažos molekulinės masės heparinus ar kitus krešėjimą mažinančius vaistus, ir žinome, kad tai kai kuriems pacientams padeda. 

Taip pat pagaliau turėsime monokloninius antikūnus, kurie skirti tiems pacientams, kuriems nesusidarė normalus imuninis atsakas, kad nepablogėtų jų būklė. Aišku, su šitais vaistais yra daugiau klausimų nei atsakymų – nėra aišku, kaip jie veiks pacientus, kurie užsikrėtė nauja viruso paderme. Bet tai vis tiek kažkoks variantas“, – dėstė gydytoja.

Anot jos, taip pat kol kas nežinoma, kaip realiame pasaulyje veiks ir laukiami geriamieji „Merck“ ir „Pfizer“ sukurti geriamieji vaistai, kurie po truputį registruojami visame pasaulyje.

Kiek omikron atmaina paveiks vaistų efektyvumą?

Paprašyta patikslinti, kiek apskritai naujoji omikron atmaina gali paveikti vaistų, kurie kurti dominuojant kitoms koronaviruso atmainoms, efektyvumą, S. Stankevičiūtė pateikė dvejopas naujienas.

REKLAMA
REKLAMA

„Geriamųjų vaistų veiksmingumo ši plintanti atmaina greičiausiai nepakeis, nes jų veikimo mechanizmas yra toks, kad tas atmainos egzistavimas nepadarys didelės įtakos. Bet minėtųjų monokloninių antikūnų efektyvumą pakeis. 

Dėl to esame tikri, nes jie buvo kurti dar pagal pirmąją alfa atmainą. O dabar cirkuliuoja delta ir omikron atmainos, tai tas veiksmingumas nebūtinai bus tokio paties lygio. Pavyzdžiui, vaistas, kuriuo buvo gydytas prezidentas Trumpas, visiškai nebetinka, nes paplitęs variantas nebėra tas, kurio pagrindu vaistas buvo sukurtas“, – aiškino klinikinė farmakologė.

Visgi dėl to dar reikia sulaukti daugiau duomenų, ypač kalbant apie omikroną, mat informacijos dėl šios atmainos galimo poveikio dabar taikomiems vaistams dar visiškai nėra.

Dalį vaistų galima modifikuoti?

Vos pradėjus plisti omikron atmainai ir paaiškėjus, kad vakcinų apsauga prieš sumažėjo, prabilta apie galimą vakcinų atnaujinimą naujosios atmainos pagrindu. Atnaujinti ar patobulinti būtų įmanoma ir monokloninius antikūnus. 

REKLAMA
REKLAMA

„Tik tai užtruktų laiko, kol būtų atliekami tyrimai. Bet tikrai viskas įmanoma, galima ir monokloninius antikūnus modifikuoti taip, kad jie kovotų specifiškiau prieš įvairias viruso atmainas. Ir tai, matyt, yra daroma, bet, kaip minėjau, tai užtruks laiko.

Kita vertus, yra tikimybė, kad kol bus sukurtas naujas monoklonas, atsiras vėl kitoks variantas. Tad tai tampa savotiškomis lenktynėmis su virusu“, – konstatavo pašnekovė.

Priešvirusiniai vaistai – raktas ligoninėms „nukrauti“? 

Itin gydytojų ir pačių pacientų laukiami priešvirusiniai geriamieji preparatai, kuriuos bus galima įsigyti su receptu. Šie vaistai skirti vartoti vos susirgus koronavirusine infekcija ar dar profilaktikos tikslais – po didelės rizikos kontakto su sergančiuoju. 

Ar šie vaistai padės suvaldyti hospitalizuojamų pacientų srautą? „Tokia yra viltis, tikimės, kad tai padės apsaugoti sveikatos sistemą nuo perkrovimo. Bet ar jie tą padarys, pamatysime. Yra galbūt klausimų dėl šių vaistų saugumo, bet klinikinių tyrimų duomenys yra visai neblogi.

REKLAMA
REKLAMA

„Yra galbūt klausimų dėl šių vaistų saugumo, bet klinikinių tyrimų duomenys yra visai neblogi. Bet kaip bus realiame pasaulyje, ar pacientai tikrai laiku gaus tuos vaistus, ar juos vartos, kaip priklauso, nežinome.“

Bet kaip bus realiame pasaulyje, ar pacientai tikrai laiku gaus tuos vaistus, ar juos vartos, kaip priklauso, nežinome. Galų gale ir jų efektyvumas iš pradžių buvo vienoks, o peržiūrėjus rezultatus, sumažėjo. Tai vienareikšmiškai kažkiek padės, bet žmogus ne visada yra toks atsakingas ir atsakingai vartoja vaistus, kaip juos prašoma vartoti klinikinio tyrimo metu“, – pažymėjo S. Stankevičiūtė.

Anot jos, kita vertus, jei geriamosios tabletės ir padės išvengti sveikatos sistemos perkrovos, klausimas, ar padės sumažinti. „Nes juk šeimos gydytojai, priėmimo skyrių medikai tada turės darbo, nes tą vaistą vis tiek kažkas turės paskirti. Be abejo, svarbu turėti ir pakankamą jų kiekį“, – pastebėjo medikė.

Šalutinių reiškinių neišvengs

Nors viešumoje daug diskutuojama apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas, pašnekovė neslėpė, kad vaistų atveju jos taip pat nėra išvengiamos. 

REKLAMA
REKLAMA

Gydytoja akcentavo, kad tai yra patyrusių farmacijos kompanijų sukurti vaistai, tačiau nepageidaujamų reiškinių išvengti nepavyks nei vartojant monokloninius antikūnus, nei geriamąsias tabletes nuo COVID-19.

„Kalbant apie vaistų ištyrimo stadiją, taip, tai yra nauji vaistai, bet, pavyzdžiui, viename iš geriamųjų vaistų veiklioji medžiaga jau yra daug metų naudojama gydyti ŽIV. Taigi tą molekulę kaip ir pažįstame. Bet nepageidaujamų reiškinių neišvengiamai bus – kažkam gal tas poveikis pasirodys per baisus, o gal ir nepasirodys, nes jie jau bus užsikrėtę kovidu. Bet apskritai nėra tokių vaistų, kurie būtų veiksmingi, bet neturėtų nepageidaujamų reiškinių", – kalbėjo S. Stankevičiūtė.

Paklausta, ar bus tokių pacientų grupių, kurioms galbūt apskritai netiks šie vaistai, pašnekovė tikino, kad tokių grupių nebus daug. 

„Tačiau bus pacientų grupių, su kuriais nebuvo tirti šie vaistai – kurie turi tam tikrų organų nepakankamumą, netirtos sąveikos vartojant kitus vaistus. Aišku, kad bus tokių žmonių, kam bus nerekomenduojama jų vartoti“, – pabrėžė gydytoja.

REKLAMA
REKLAMA

Ji priminė, kad tiek „Merck“, tiek „Pfizer“ gamintojų sukurtų vaistų prieš COVID-19 efektyvumas siekia apie 70 proc.   

„Į tyrimą buvo įtraukti pacientai, kurie užsikrėtė COVID-19 ir turėjo rizikos veiksnių sunkiai sirgti. Viena grupė gavo tiriamąjį vaistą, kiti – placebą, ir vertinta, kiek pacientų vienoje grupėje sunkiai susirgo, pakliuvo į ligoninę ir mirė, ir kiek – kitoje“, – pridūrė klinikinė farmakologė.

Svajonė – padėti patiems sunkiausiems

Kalbėdama apie tai, ar dar yra kokių sričių, apie ką medikai svajotų, kaip dar geriau padėti COVID-19 pacientams, S. Stankevičiūtė pažymėjo, kad apskritai jie laukiantys, jog kuo daugiau žmonių pasiskiepytų ir  pacientai, sergantys COVID-19, nebebūtų tokia didelė problema.

„Kitas didžiulis iššūkis yra intensyviojoje terapijoje gydomi pacientai. Jiems prasideda ūminis respiracinis distreso sindromas ir tada jau praktiškai arsenale nebėra vaistų, kuriais galėtume jiems padėti. Ir tuo metu iš paskutiniųjų taikomi metodai nepadeda taip, kaip norėtųsi. 

REKLAMA
REKLAMA

Aišku, minėtą sindromą gali sukelti ir kitos būklės, ne tik kovidas, bet jis labai linkęs tą padaryti. Taigi būtų nuostabu, kad žmonės išvengtų tokios būklės, išvengtų citokinų audros, ir, kai pacientai gydomi intensyviojoje terapijoje, kad ir jiems galėtume padėti. Taigi tikimės, kad ir čia bus kažkokių proveržių“, – vylėsi Kauno klinikų gydytoja.

Pirmąjį metų ketvirtį – daugiau vaistų

Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), dar praėjusią savaitę Lietuvą pasiekė naujų COVID-19 liga sergantiems pacientams skirtų vaistų siunta. Farmacijos kompanijos „Roche“ sukurtas preparatas „Ronapreve“ (kasirivimabo ir imdevimabo derinys) bus skiriamas nesunkia COVID-19 ligos forma sergantiems ligoninių pacientams, kuriems nereikia papildomo deguonies. Kol kas Lietuva įsigijo vos 60 dozuočių vaistinio preparato „Ronapreve“, kurių užteks 60-ies pacientų gydymo kursui. Tačiau žadama, kad ateityje bus įsigyta daugiau šio vaisto.

„Bent šio vaistinio preparato yra numatomi nacionaliniai pirkimai. 60 jų įsigyta per Europos Komisijos (EK) organizuojamus bendrus Europos Sąjungos (ES) šalių pirkimus. Tai čia pirmas simbolinis įsigijimas ir vežimas, toliau bus vykdomi nacionaliniai pirkimai“, – komentavo SAM Farmacijos politikos skyriaus vedėja Anželika Oraitė.

REKLAMA
REKLAMA

Ji nurodė, kad taip pat Lietuva dalyvauja kitų monokloninių antikūnų preparatų, antivirusinių vaistinių preparatų pirkime per EK pirkimus. Paklausta, kada realu sulaukti šių vaistų, SAM specialistė nurodė, kad to galima sulaukti jau ateinančiais mėnesiais.

„Kalbant apie kitus monokloninius antikūnus, tai yra dar du ES registre registruoti preparatai. Taigi nuo tada, kai jį registruoja EK, kol jį gausime, gali užtrukti minimaliai nuo mėnesio iki trijų. Tai jei viskas bus gerai su tiekimu, gamyba, tai pirmą kitų metų ketvirtį jau tikėtumėmės turėti ir daugiau vaistų“, – komentavo A. Oraitė.

Geriamuosius vaistus gaus receptu

Ji priminė, kad daugiau nei metus laiko sveikatos įstaigose gulintiems COVID-19 pacientams jau naudojamas remdesiviras. Nauji geriamieji preparatai bus skirti ambulatoriškai gydomiems pacientams.

„Tai bus receptiniai vaistai, valstybė jau yra užsakiusį tam tikrą kiekį, tad jei jie bus užregistruoti EK, patvirtinta, kad naudos ir rizikos santykis yra teigiamas, tai Lietuva, kartu su kitomis šalimis, jų įsigis. Ir tada nuosekliai bus pristatoma kaip vakcinos.

REKLAMA
REKLAMA

Tik norėtųsi atkreipti dėmesio , kad žmonės nelauktų vaistų kaip kažkokio išsigelbėjimo, nes pagrindinis išsigelbėjimas yra vakcinos“, – sakė SAM atstovė.

Ji pridūrė, kad geriamieji vaistai jų turint nedidelį kiekį pirmiausia bus skiriami didžiausios rizikos grupėms. 

„Profilaktikai šie vaistai taip pat gali būti naudojami, bet atitinkamai didėjant preparato kiekiui bus plečiamos ir jų vartojimo sąlygos“, – kalbėjo A. Oraitė.

Paklausta, ar gali nutikti taip, kad, plintant omikron atmainai ir paaiškėjus tam tikrų preparatų kritusiam efektyvumui, Lietuva atsisakytų jų pirkti, pašnekovė neatmetė tokios galimybės.

„Kol kas duomenų apie tai yra labai nedaug, ministerija, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, medikai stebi naujausią informaciją, kokie tyrimai atliekami. Visko gali būti dėl pirkimo, dar nežinome, kaip Lietuvoje plačiai pasklis omikron, koks bus vaistų atsakas, tad ir sprendimai bus vėliau. Jie gali būti įvairūs“, – komentavo ministerijos atstovė.

youtu. be/lLEiT9PeHSg
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų