usonis

Kartu su artėjančiu šaltuoju metų laiku grįžta ir peršalimo ligų sezonas. Nors pastaraisiais metais COVID-19 infekcija „užgožė“ gripą, gydytojai įspėja, kad būtų klaidinga manyti, jog šios ligos neliko. Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad trimis būtinomis šaltajam sezonui vakcinomis pasiskiepyti galima vieno vizito metu.  Dar prieš kurį laiką SAM priminė, kad šį rudenį daugiau dėmesio skirs ne tik COVID-19 vakcinoms, bet ir kitiems skiepams.

Vaikų ligų gydytojas prof. Vytautas Usonis jau akcentavo, kad vakcina vaikams nuo COVID-19 nebėra nauja ir eksperimentinė, nes pilnos apimties klinikiniai tyrimai jau yra užbaigti, o realaus gyvenimo duomenys yra įtikinantys. Be to, užsienio valstybių vaikų ir paauglių skiepijimo mastai, siekiantys milijonus nuo COVID-19 paskiepytųjų, patvirtina vakcinos veiksmingumą.  Šioje interviu dalyje visuomenės sveikatos specialistė Aistė Matulaitytė toliau kalbina prof.

Ne mažiau nei efektyvių vakcinų nuo vyraujančių COVID-19 atmainų siekis rūpestį kelia ir vaistai bei šios infekcijos gydymo galimybės. Nors Lietuva stovi ne vienose naujų vaistų pirkimo gretose, kaip greitai jų turėsime pakankamą kiekį ir kiek omikronas gali sumažinti jų efektyvumą, nežinomųjų pakanka.

Dominuojančiai tapus delta koronaviruso atmainai specialistai ėmė reikšti nuogąstavimus, kad greičiausiai 70 proc. imunitetą virusui turinčios populiacijos nepakaks ir šie skaičiai turėtų siekti net 90 proc. Apie tokį siekį neseniai pasisakė ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Vis dėlto pabrėžiama, kad kol kas pagrindine visuomenės imuniteto „funkcija“ reikėtų laikyti mirčių skaičiaus nuo COVID-19 mažinimą, bet ne plitimo užkardymą.

Šią savaitę Lietuvoje paskelbtus 12–15 m. paauglių skiepijimo nuo COVID-19 startą gydytojas infektologas prof. Vytautas Usonis teigia, kad tik laiko klausimas, kada nuo šios infekcijos bus skiepijami ir kūdikiai. Kaip nurodė jis, tyrimai dėl to jau vyksta, o apskritai skiepyti vaikus būtina dėl kelių priežasčių.

Su pandemija ir karantino sąlygomis jau gyvename daugiau nei metus, tačiau visuomenę lydi daug nežinios tiek dėl plintančių naujų viruso atmainų, tiek kiek ilgai apskritai teks gyventi ribojimų ir draudimų sąlygomis. Kaip pažymėjo gydytojas infektologas prof. Vytautas Usonis, koronavirusų šeimos virusų aktyvumui yra būdingas sezoniškumas – didžiausias jų plitimas yra rudens ir žiemos mėnesiais.

Kitą mėnesį, kaip žadama, Lietuvą turėtų pasiekti ketvirtoji – „Johnson & Johnson“ gamintojo – vakcina nuo COVID-19. Nors kai kurie ją jau lygina su kitais skiepais ir svarsto dėl pastarosios vakcinos pakankamo efektyvumo, kiti pabrėžia jos privalumus.

Kol laukiama Europos vaistų agentūros verdikto dėl „AstraZeneca“ vakcinos galimų sąsajų su užfiksuotais kraujo krešėjimo sutrikimais, vis garsiau kalbama apie tai, kad jau atėjo laikas leisti šiuos skiepus visiems norintiems.  Komentuodamas dabartinę situaciją gydytojas infektologas, profesorius Vytautas Usonis atkreipė dėmesį į skiepijimo proceso nesklandumus. Jo įsitikinimu, šalis vis dar neturi skiepijimo programos strategijos.

Nuogąstaujant dėl „AstraZeneca“ vakcinos poveikio ir krešulių susidarymo rizikos vis daugiau Europos valstybių praneša laikinai stabdančios skiepijimą. Nors prie jų prisijungė ir kaimynai latviai, Lietuvos institucijos teigia, kad toks sprendimas daugiau yra politinis. Kaip tvirtino sveikatos apsaugos ministro patarėja, toliau vykdant vakcinaciją kaip tik norima be reikalo nekelti žmonių baimių.

Kaip įtariama, milijono eurų į apskaitą neįtraukusios „Vaisingumo klinikos“ akcininkas ir vadovas Algirdas Usonis savo kaltę pripažįsta, teigia Klaipėdos apygardos prokuroras Linas Kiaurakis.  Apie tai jis informavo portalo delfi.lt paskelbtame vaizdo įraše.  „Jis (A. Usonis – BNS) prisipažino. Yra paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas“, – teigė L. Kiaurakis.

Nors karantino režimu dar teks gyventi mažiausiai mėnesį, gydytojas infektologas Vytautas Usonis ramina, kad jau kovą koronavirusų aktyvumas slopsta, tad greičiausiai turėsime tokį patį sirgimų kritimą kaip ir pernai. Tačiau jis pažymėjo, kad net ir šiltuoju metų laiku, kai sergamumas COVID-19 sumažės, būtina išlaikyti tokias pačias skiepijimo apimtis. Anot gydytojo, didžiausia problema, kodėl dabar kyla tiek diskusijų ar net abejonių dėl kurios nors vakcinos, – komunikacijos spragos.

Mokslininkai neslepia, kad naujoji Didžiojoje Britanijoje fiksuojama koronaviruso atmaina jau gali būti pasiekusi Lietuvą. Visgi nors šis virusas gali plisti iki 70 proc. greičiau, dar trūksta duomenų, kiek ši viruso atmaina pavojingesnė ir ar galėtų turėti įtakos skiepų efektyvumui. Kol kas žinios optimistinės, tačiau specialistai įspėja, kad tokiu atveju lauktų dar griežtesnės karantino priemonės.

Nors COVID-19 pandemijos sąlygomis gyvename jau ilgus mėnesius, specialistai primena, kad įprastai koronavirusų plitimo sezonas gruodį dar tik prasideda. Medikai įspėja, kad nepaisant to, jog jau ir dabar sveikatos sistema esanti „ant perdegimo ribos“, susirgimų tik daugės. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas tikina, kad tiktai dabar, gruodžio mėnesį, Lietuvoje prasideda koronaviruso plitimo sezonas.

Žvelgiant į kelių metų skiepų nuo gripo istoriją, išryškėja kiekvieno rudens problema – artėjant sergamumo sezonui, skiepų trūksta, jų pristatymas vėluoja. Šiemet, kai siekiant išvengti COVID-19 komplikacijų medikai primygtinai rekomendavo vakcinuotis nuo gripo, skiepų trūkumas buvo itin skaudus. Užsako remiantis spėjimais Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. habil. dr.

Nors praėjusiais metais fiksuotas nepageidaujamų reakcijų į skiepus šuolis, infektologai ramina, kad palyginus su bendrais vakcinacijų skaičiais, tai yra labai nedidelis procentas. Be kita ko, skiepo šalutinė reakcija retai turės rimtesnių pasekmių nei susirgus pačia liga, nuo kuriuos skiepijamasi.

Lietuvoje – vėl nauji COVID-19 antirekordai. Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 255 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 111 iš jų registruoti Vilniaus, 58 Šiaulių, 39 Kauno, 28 Klaipėdos, 7 Panevėžio, 5 Marijampolės, 4 Telšių ir 3 Alytaus apskrityse. Tad didžiausias protrūkis – Lietuvos sostinėje. Anot ministro Aurelijaus Verygos, tokie šuoliai neturėtų stebinti – tam užtenka įsiplieskusio vieno kokio židinio.

Atstumų laikymasis ir nuolatinis kaukių dėvėjimas gali išgelbėti nuo sunkios gripo epidemijos? Nors tokią prielaidą leidžia daryti Pietų pusrutulio šalyse pasibaigusios žiemos duomenys, mūsų šalies gydytojai kol kas siūlo nespėlioti ir kaip įmanoma ruoštis gripo sezonui. Dabartinės koronaviruso plitimo suvaldymo priemonės teikia vilčių, kad galbūt gripo sezonas bus daug lengvesnis.

Socialiniuose tinkluose plinta įrašai apie „nuo baudos apsaugančias“ kaukes. Jas parduodantys asmenys teigia, kad kaukės sulaukia didelio žmonių susidomėjimo. Tačiau medikai įspėja: tokios kaukės nuo virusų tikrai nesaugo, bet nuo baudos – gali. Kaukes įsigyti siūlantys asmenys sako netikintys, kad kaukės gali apsaugoti nuo koronaviruso, todėl sugalvojo jas siūti iš tinklelio.

Vertindamas dabartinę koronaviruso situaciją šalyje gydytojas infektologas profesorius Vytautas Usonis neslėpė, kad kiekvienas susirgusysis yra grėsmė ir židiniu jau galima laikyti visą šalį.   Paprašytas įvertinti dabartinį COVID-19 atvejų šuolį šalyje profesorius pabrėžė, kad užsikrėtusiųjų koronavirusu jau galima aptikti ir mažuose miesteliuose, tačiau visgi kol kas mes dar išgyvename pirmąją pandemijos fazę.

Specialistai konstatuoja: pernai fiksuotas sergamumo tymais protrūkis – palaipsniui mažėjusių vakcinacijos apimčių rezultatas. Išsigandusi užmirštos ligos visuomenė suskubo skiepytis ir situacija stabilizavosi, vis dėlto medikai kol kas negali prognozuoti, koks sergamumas bus ateityje.

Vis daugiau veiklos sričių palengva vaduojasi iš karantino gniaužtų, bet itin daug diskusijų kelia ugdymo įstaigų atvėrimas. Nors kai kurios šalys jų koronaviruso pandemijos metu išvis nebuvo uždariusios arba jau atvėrė sušvelninus karantiną, Lietuvoje ugdymo įstaigos ilgą laiką buvo uždarytos. Vėliau duris pravėrė tik dirbti privalančių tėvų atžaloms, o galiausiai jos veiklą pradės gegužės 18 d., kaip antradienį paskelbė premjeras Saulius Skvernelis.

Kasdien fiksuojant vis daugiau susirgimų koronavirusine infekcija visuomenę ir medikus stingdo nerimas, kiek stipriai liga gali išplisti šalyje. Ypač baimina tai, kad ketvirtadienį Lietuvoje patvirtintas ir pirmas vietinis užsikrėtimo koronaviruso COVID-19 atvejis. Infektologai gi pabrėžia, kad esant pradiniame epidemijos etape viruso plitimo stabdymo sėkmė priklauso būtent nuo to, kaip griežtai bus taikomos karantino priemonės.

Per šį gripo sezoną dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų mirė 5 asmenys. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, vienu šių atvejų žmogus buvo skiepytas nuo gripo. Vis dėlto specialistai skuba paaiškinti, kad tai nėra tikroji mirties priežastis. Šį sezoną mirusiųjų nuo gripo amžius siekia nuo 47 m. iki 79 metų. Du iš šių atvejų užfiksuoti Panevėžio apskrityje, trys – Vilniaus apskrityje.

Specialistų pozicija skiepų atžvilgiu aiški: tai – vienintelis patikimas kelias užkrečiamųjų ligų plitimui suvaldyti. Medikai nepaliauja kartoti, kad dėl suaktyvėjusių vakcinų skeptikų ir sumažėjusių skiepijimo apimčių šiandien tenka kalbėti apie visuomenėje jau, atrodo, buvusias pamirštas ligas. Vis dėlto alyvos į ugnį diskusijose apie skiepų veiksmingumą įpila statistikoje juodu ant balto pateikiami skaičiai. Viena tokių paminėta jau buvusi pamiršta liga – kokliušas.

Artėjant gripo sezonui vis daugiau žmonių susizgrimba, kad nėra pasiskiepiję ne tik nuo šios ligos, bet galbūt ir seniai gavę tymų vakciną. Kiti gi sumąsto vienu šūviu nušauti kelis zuikius ir „prie progos“ pasiskiepyti nuo, pavyzdžiui, erkinio encefalito ar meningokokinės infekcijos. Teiraujamės medikų, ar tokia praktika yra taikoma. Infektologas prof. habil. dr. Arvydas Ambrozaitis nuramino, kad vienu metu tikrai galima gauti kelis dūrius.