REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Su pandemija ir karantino sąlygomis jau gyvename daugiau nei metus, tačiau visuomenę lydi daug nežinios tiek dėl plintančių naujų viruso atmainų, tiek kiek ilgai apskritai teks gyventi ribojimų ir draudimų sąlygomis.

Su pandemija ir karantino sąlygomis jau gyvename daugiau nei metus, tačiau visuomenę lydi daug nežinios tiek dėl plintančių naujų viruso atmainų, tiek kiek ilgai apskritai teks gyventi ribojimų ir draudimų sąlygomis.

REKLAMA

Kaip pažymėjo gydytojas infektologas prof. Vytautas Usonis, koronavirusų šeimos virusų aktyvumui yra būdingas sezoniškumas – didžiausias jų plitimas yra rudens ir žiemos mėnesiais. Visgi, anot specialisto, tai neturėtų teikti ramybės, kol nebus imunizuota pakankama visuomenės dalis.

„Dabar ta padėtis didžiulėmis pastangomis suvaldyta, toliau mus padės ir šiltasis sezonas. Bet net jei turėsime gražių rezultatų pavasarį, vasarą, kaip turėjome pernai, nereikia pamiršti, kad vėl ateis ruduo, žiema ir vėl tų susirgimų gali būti daugiau“, – kalbėjo jis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro surengtuose mokymuose.

Skaitydamas pranešimą profesorius priminė esmines viruso prevencijos priemones

Pagrindinės veikimo kryptys

Kalbėdamas apie tai, kaip suvaldyti epideminį procesą, gydytojas teigė, kad viskas iš esmės yra paprasta.

REKLAMA
REKLAMA

„Infekcinės ligos plinta tada, kai yra plitimo šaltinis, plitimo keliai ir visuomenė yra imli virusui. Ir jei bent viena grandis nutraukiama, o būtų geriau, kad kelios grandys būtų nutrauktos, epideminis procesas negali plėtotis. Kitaip sakant, tai yra kryptys, kuriomis veikdami mes galime kontroliuoti užkrečiamąsias ligas“, – priminė V. Usonis.

REKLAMA

Kaip žinia, pagrindinis koronaviruso plitimo kelias – oro lašelinis. Aplinkoje šis virusas išsilaiko gana ilgai – aerozoliuose iki 3 val., ant kartono – iki paros, plastiko, nerūdijančio plieno – iki 2–3 dienų, tačiau bėgant laikui mažėjančiomis koncentracijomis. 

Tuo metu virusą veikia įvairiausi alkoholio (koncentracija – ne mažiau kaip 70 proc.) turintys dezinfektantai, uždarose patalpose – patalpų vėdinimas, hepafiltrai ventiliacinėse, kondicionavimo sistemose. Taip pat svarbus audinių skalbimas, jei naudojamos daugkartinės kaukės ar dėvimi kiti rūbus, kurie, įtariama, galėjo būti užteršti.

REKLAMA
REKLAMA

Kokios galimos barjerinės priemonės?

V. Usonis kartu papasakojo, iš kur atsirado 2 metrų saugaus atstumas.

Žmogui kosint, čiaudint, kalbant išskiriami dideli užkrečiami lašeliai, kuriuose būna daugiausiai užkrato, nusėda vieno metro atstumu, o tuo metu maži lašeliai plinta 2 m atstumu.

„Iš čia atsirado ir atitinkamos distancijos reikalavimas. Beje, neseniai Atlantos ligų kontrolės centras išplatino savo pareiškimą, kad mokyklose 3 pėdų atstumas, t. y. maždaug 2 metrai, pakanka, kad vaikai mokyklose būtų saugūs“, – parėžė infektologas.

Trečia lašelių kategorija – pačios smulkiausios dalelės, tai – aerozoliai. Specialistas pažymėjo, kad viruso ant jų yra nedaug, bet jos ore išsilaiko labai ilgai. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Ir jeigu tokiose aplinkoje ilgą laiką yra imlus žmogus, jis gali užsikrėsti“, – aiškino jis.

Todėl čia savo vietą užima kaukės, sulaikančios išskiriamus lašelius.

„Kalbant apie barjerinę ar plitimo kelių profilaktiką, aišku, kaukės, respiratoriai, skydeliai yra veiksmingos priemonės. Galbūt kiek mažiau veiksmingi yra skydeliai, kadangi iš esmės jokios filtravimo funkcijos neturi, tik sustabdo tiesioginio iškvepiamo oro srovę. 

Kalbant apie respiratorius, norėčiau atkreipti dėmesį į labai paprastą dalyką – labai dažnai tenka matyti, kai respiratoriai yra atsiknoję, o tai yra dėl to, kad užsidėjus naują respiratorių neprispaudžiama vielutė prie nosies, kad taip respiratorius prisitaikytų prie veido formos“, – sakė V. Usonis.

REKLAMA

Apsaugo nosies purškalai?

Kitas profesoriaus nurodytas barjeras yra vietinis, apie kurį pradėta palyginus neseniai kalbėti. Tai yra nosies purškalai. Gydytojas priminė, kad nuo seno žinoma priemonė – nosiaryklės gleivinės drėkinimas jūros druskos ar  kitais drėkinančiais purškalais. 

Tai ypač yra reikalinga šaltuoju, šildymo sezono metu, nes džiūstant gleivinėms jos nebetenka apsauginės funkcijos.

„Ir, kaip minėjau, neseniai pasirodė barjeriniai nosies purškalai su biologiškai aktyviomis medžiagomis, pavyzdžiui, jota-karageninu. Tokių preparatų yra įvairiose Europos šalyse, pastaruoju metu yra visas pluoštas mokslinių publikacijų, rodančių, kad iš tikrųjų šie preparatai pasižymi nespecifiniu poveikiu. Tai yra tirštinanti medžiaga, jos poveikis  yra toks, kad yra paveikiama nosiaryklės gleivinių fizikocheminės ir bioelektrinės savybės ir virusas mechaniškai prie tokios gleivinės negali prisitvirtinti“, – aiškino gydytojas.

REKLAMA

Apibendrindamas V. Usonis pabrėžė, kad iki pasiekiant pandemiją galinčio stabdyti visuomenės imuniteto lygio, saugų gyvenimą gali sąlygoti racionaliai taikomi socialinio atstumo ir bendravimo laiko apribojimai bei tinkamas barjerinių priemonių naudojimas.

Kas laukia toliau?

Kalbėdamas apie artimiausią ateitį profesorius vėl atkreipė dėmesį į visuomenės imunizacijos lygio svarbą.

„Šiuo metu arti 12 proc. žmonių turi imunitetą po ligos, beveik 10 – po vakcinos įskiepijimo. Ir yra gana ilgas kelias iki visuomenės imuniteto“, konstatavo jis.

V. Usonis akcentavo, kad Lietuvoje, kaip ir visur kitur Europoje, yra skiepijamos tik Europos vaistų agentūros registruotos vakcinos. 

„Jas skiepijant pirmiausia siekiama asmens apsaugos ir, jei tokių saugių asmenų bus daug, kalbėsime apie visuomenės imunitetą. Ir pasiekus 60–70 proc. visuomenės imuniteto apimtis, galime tikėtis grįžti prie mums įprasti gyvenimo“, – sakė gydytojas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų