Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Privalomo skiepijimo klausimui persikėlus į Sveikatos reikalų komitetą užvirė diskusijos, ar šiuo metu pasirinktoms darbuotojų grupėms išties reikėtų nustatyti tokią prievolę. Medikų profsąjungos pažymi, kad šie ir taip noriai skiepijasi, tad įstatymas atrodo pavėluotas. Ministerija gi pažymi, jog ramūs būti negalėsime, kol nebus pasiektas 100 proc. apsaugos lygis.

Privalomo skiepijimo klausimui persikėlus į Sveikatos reikalų komitetą užvirė diskusijos, ar šiuo metu pasirinktoms darbuotojų grupėms išties reikėtų nustatyti tokią prievolę. Medikų profsąjungos pažymi, kad šie ir taip noriai skiepijasi, tad įstatymas atrodo pavėluotas. Ministerija gi pažymi, jog ramūs būti negalėsime, kol nebus pasiektas 100 proc. apsaugos lygis.

Seimas skubos tvarka ėmėsi svarstyti pataisas dėl privalomo skiepijimo medicinos ir socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojams.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad siūlomomis pataisomis siekiama užkirsti COVID-19 ligos kitų užkrečiamų ligų plitimui, atsižvelgiant į tai, kad šiandien plinta omikrono atmaina. 

Taip pat siekiama sumažinti asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistų trūkumą ir užkirsti šių paslaugų prieinamumo sumažėjimui.

REKLAMA
REKLAMA

Siūloma, kad pandemijos, ekstremaliosios situacijos metu, esant vakcinų prieinamumui, tam tikri darbuotojai galėtų dirbti tik pasiskiepiję. Kitu atveju, nesant galimybės asmens perkelti į nuotolinį darbą, jis būtų nušalintas. Nepasiskiepijus per nurodytą terminą darbuotojas galėtų būti atleistas iš darbo.'

Kėlė klausimą dėl pandemijos valdymo

Pasipiktinęs „įžūliu elgesiu“, kodėl įstatymo projektą pristato ne ministras, o ministerijos darbuotoja, Remigijus Žemaitis klausti pradėjo cituodamas tyrimus. Anot jo, jie jau patvirtina, kad „omikrono atmaina užkrečiamesnė, bet rizika dėl hospitalizacijų yra perpus ir net tris kartus mažesnė nei delta atmainos atveju“.

„Tai klausimas ministerijai – ką jūs čia darote ir koks yra tikslas?“ – klausė parlamentaras. 

Cituodamas Amsterdame įsikūrusios EVA vakcinų strategijos vadovą Marcą Cavaleri jis sakė, „kad didėjant populiacijos imunitetui ir atsiradus omikron greta vakcinacijos formuojasi daug natūralaus imuniteto“.

REKLAMA
REKLAMA

„Jis pasako tokį dalyką, kad sustiprinamųjų skiepų nuo COVID-19 kartojimas nėra perspektyvi strategija. (...) Tai ar apie tai ministerijai žinoma?“, – sakė R. Žemaitaitis.

Portalas tv3.lt primena rašęs apie išsakytą ekspertų nuomonę, kad vien vakcinos nepadės įveikti pandemijos.

Pabrėžė sustiprinamosios dozės naudą

Reaguodama į pasisakymą SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė pažymėjo, kad turimi tyrimai patvirtina sustiprinamosios vakcinos naudą.

„Kalbant apie vakcinacijos efektyvumą ir omikron atmainos plėtrumą, tai vis daugėja tyrimų rezultatų ir turime realius Lietuvos duomenis, tai matome, kad dvi dozės labai sumenkina turimą vakcinų apsaugų – ji yra 30 proc. ar mažesnė. 

Ir skiepijimas po 4 mėnesių sustiprinančia doze atstato apsaugą iki 70 proc. Kai pasižiūrėjome pagal vakcinos tipą susirgimų atvejų skaičių, tai matome, kad tie, kurie pasiskiepiję sustiprinamąja doze, jų užsikrėtimai COVID-19 yra apie 10 proc.“, – sakė ji.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip tikslino kanclerė, kad tie, kurie yra pasiskiepiję dviem dozėmis seniau, jų užsikrėtimo lygis yra maždaug 30–40 proc. Ji pridūrė, kad tai ypač priklauso dar ir nuo vakcinos tipo.

Ministerijos atstovės pažymėjo, kad šio įstatymo idėja neapsiriboja tik dviem dozėmis, jis apima būtinybę skiepytis sustiprinamąja doze, kuri atkuria apsaugos lygį, kuris sąlygoja mažesnius sergamumo rodiklius.

Pasigedo logikos ir skaičių

Eksministras Aurelijus Veryga svarstė, ar tikrai yra bėda su sveikatos darbuotojais, kad jiems reikia nustatyti vakcinacijos prievolę.

„Nes man iki šiol yra neaišku. Tokius privalomus skiepus logika diktuotų nustatinėti tada, kai yra reali problema. Dabar ir vakar pristatinėjant projektą paminėta, kad problemos nėra, medikai aktyviai skiepijasi – pasiskiepijo 85 proc. (...), tai jei nėra bėdos, kam tą daryti? 

Ar yra kokia analizė, kiek tų nepasiskiepijusių žmonių, iš tiesų dirba ten, kur yra rizika, t. y. su imunosupresiniais pacientais arba tose įstaigose, kur rizika yra didelė. Ir ar slaugos ir globos pacientai patys yra nepaskiepyti? Tai gal jie yra paskiepyti ir apsaugoti ir tos rizikos, kad medikai kažką perneš, kaip ir nebėra“, – klausė jis.

REKLAMA
REKLAMA

Situacija įstaigose skiriasi

Viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė pasikartojo, kad, kalbant apie sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, yra didelis vakcinuotųjų skaičius.

„Dalis yra persirgusių, bet imunitetą turime apie 92 proc. Tai šiame etape turime tris dozes. (...) Tačiau ne visose įstaigose visose įstaigose galėtume pateikti situaciją pagal įstaigas ir regionus, nes yra skirtinga situacija, kur kiek yra pasiskiepijusių. 

Taip, yra įstaigos, kurios sako, darykite ką nors, nes nesiskiepija. Turime ir dėl trečios dozės, yra asmenų, kurie testuojasi, tačiau yra nesivakcinavę, pavieniai asmenys dirba reanimacijose, turime ir imunosupresiniuose skyriuose. Tikrai nėra masė tokių darbuotojų, bet tam kad būtų 100 proc. saugios sąlygos, tam ir yra siūlymas, kad visi būtų imunizuoti“, – sakė ji.

Viceministrė pridūrė, kad slaugos ir globos pacientai nėra visi vakcinuoti. „Juos taip pat reikia įtikinti, tai nėra taip, kad 100 proc. pacientai yra vakcinuoti, tai atitinkamai ir šie specialistai, yra siūloma, kad būtų pakankama vakcinacija“, – sakė ji.

REKLAMA
REKLAMA

Teisės aktas pavėluotas?

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Aldona Baublytė teigė, kad apklausus visas sąjungą vienijančias organizacijas ryškėja tokia tendencija, kad šis teisės aktas turbūt jau yra pavėluotas, ypač kalbant apie vasario 14 d.

„Norėčiau paklausti, ar ministerija vis tik žino skaičius, kiek šiandien medikų, turėdami pilną vakcinaciją, serga? Tas susirgimas ypač suaktyvėjo po Naujų metų. Kiek turime informacijos, susirgimai nėra sunkūs, bet faktas tas, kad jie visi turi boosterines dozes. Tai medikų nuomonė, kurią atstovaujame, linksta prie tos nuomonės, kad pirmasis akcentas, į ką šiandien reikia kreipti dėmesį – tai testavimas. Tai gelbsti šiandien, kad suvaldytume užsikrėtimų plitimą“, – kalbėjo ji.

Kaip nurodė A. Baublytė, dar vienas aktualus klausimas – aš išties įvertintos šio teisės akto pasekmės. „Nes buvo tokių nuomonių, kad lengviausias kelias išeiti į privatų sektorių, nes ten darbo sąlygos geresnės ir ne visada laikomasi teisės aktų, nepriklausomai nuo to, kad privalu laikytis. Tai kas geriau – ar atlikti testavimus, vakcinacija sveikatos sistemoje eina pakankamai gerai. Yra pavieniai atvejai“, – sakė profsąjungų atstovė.

REKLAMA
REKLAMA

Siūlė nesipykti su tais, kurie turi būti sąjungininkais

Nepaisant kilusios diskusijos, 7 balsavus „už“, 4 „prieš“ ir vienam susilaikius Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė šiam įstatymo projektui. Toliau jį svarstys Seimas.

Balsuodamas dėl projekto A. Veryga pastebėjo, kad, ką jau yra minėjusi ir Pasaulio sveikatos organizacija, nepriklausomai nuo to, ką daro ar nedaro kitos valstybės, šia priemone kuriamas dar vienas spaudimo įrankis.

„Kas jau ne sykį buvo akcentuota, kad vis tik spaudimas šioje situacijoje gali sukurti visiškai ne tą efektą, kurio mes tikimės, ir didina bendrąja prasme nepasitikėjimą vakcinomis. Deja, taip šiandien ir neišgirdau konkrečių skaičių, kiek yra tokių, kurie yra nepasiskiepiję ir dirba tikrai rizikingose sąlygose, (...) kiek pačių institucijų, kurias siekiama apsaugoti, yra nepasiskiepiję. (...)

100 procentų, kaip minėjo viceministrė, nepasieksime bet kuriuo atveju. net ir pagal kalendorių skiepijamomis vakcinomis nėra 100 proc. pasiekta. (...) Dar vienas argumentas, (...), kad šita bendruomenė yra išskirta. Yra ir daugiau profesijų žmonių, kurie dirba su rizikos asmenimis, o dabar nusitaikyta į pagrindinį sąjungininką. Kolegos valdantieji, jūs taikomės į tuos, kurie yra jūsų pagrindiniai pagalbininkai ir toliau su jais pykstatės. Kokia prasmė yra tą daryti, jei kas antrą sakinį yra pakartojama, kad jie ir taip yra sąmoningi ir skiepijasi?“ – nepalaikydamas projekto komentavo parlamentaras.

REKLAMA
REKLAMA

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas taip pat teigė turintis abejonių dėl šio projekto, tačiau palaikys įstatymo projektą tam, kad po to dar diskusija vyktų parlamente. 

„Girdime visi tuos argumentus ir nesame 100proc. tikri, ar čia mes teisūs, ar tikrai nevėluojame su šiuo įstatymo projektu, ar tikrai gerai, kad liko tos gyventojų grupės, kurios yra bene labiausiai atsakingos. Visa tai girdime, bet nesiryžčiau sakyti, kad 12 komiteto narių esame patys protingiausi ir galime apsispręsti dėl šio siūlymo“, – kalbėjo jis.

Privalomus skiepus siūlo dviem sritims  

Nors ir pradžių Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) Vyriausybei siūlė, kad prievolė skiepytis būtų taikoma sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų, švietimo, viešojo administravimo bei profesinės karo tarnybos darbuotojams, galutiniame sąraše liko tik sveikatos apsaugos bei socialinių paslaugų sektorių darbuotojai.

Vyriausybė pritarė, kad visoje Lietuvoje galiojant ekstremaliajai situacijai arba karantinui dalis darbuotojų galėtų dirbti tik pasiskiepiję nuo koronaviruso. Tokia prievolė numatoma darbuotojams iš šių sričių:

REKLAMA
REKLAMA

  •    asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla:

     o    asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla;      

     o    valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

     o    praktinis (klinikinis) mokymas, atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

  •    socialinės paslaugos ir veikla:

     o    socialinių paslaugų įstaigose, socialinių paslaugų gavėjo namuose ir kitose viešosiose erdvėse teikiamos socialinės paslaugos;

     o    valymo, maisto tiekimo ir kitos paslaugos, teikiamos socialinių paslaugų įstaigose.

Skiepai nebus privalomi tuomet, kai darbuotojai jų negalės atlikti dėl medicininių priežasčių ar tuomet, kai darbuotojai yra persirgę COVID-19.

REKLAMA
REKLAMA

Įstatymo pataisomis numatoma, kad nepasiskiepiję darbuotojai negalės dirbti kontaktiniu būdu. jei leidžia darbo pobūdis, jiems turės būti skiriamas nuotolinis darbas, jei ne – darbuotojas turės būti perkeliamas į kitą darbą toje pačioje darbovietėje, jei jį galima atlikti nepasiskiepijus. Kitu atveju darbuotojas bus nušalinamas nuo darbo be darbo užmokesčio, kol pasiskiepys ir įgaus imunitetą.

Praėjus 3 mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys turės teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.

Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2022 m. vasario 14 d.


Rašyti komentarą...
S
Sąžiningas
2022-01-12 13:08:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
Apie kokią sustiprinamąją dozę čia svarsto?Prieš 3 - 4 mėn. pasiskiepiję trečiu skiepu medikai pradėjo sirgti, kai tuo tarpu prieš daugiau nei metus sirgę - sveiki kaip ridikai. Tiesa, sirgę ir paskui pasiskiepiję nors viena doze, irgi sirgti pradėjo. Tai kokia čia stiprinamoji dozė? Padarys privalomus skiepus, kad turintys stiprų natūralų imunitetą jį suardytų, nes norint dirbti, privalės turėti įrašą, kad skiepytas.
Atsakyti
0

o
ooo
2022-01-12 13:11:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
komunizmas sugrizo ,diktatura valdo lietuva, viskas kaip stalino laikais,prades saudyti nepaskiepytus su laiku,
Atsakyti
0

D
Darius
2022-01-12 13:21:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
Palikit tuos daktarus ramybej,tegul žmonės gydo.ir bus mažiau mirčių.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
Apie kokią sustiprinamąją dozę čia svarsto?Prieš 3 - 4 mėn. pasiskiepiję trečiu skiepu medikai pradėjo sirgti, kai tuo tarpu prieš daugiau nei metus sirgę - sveiki kaip ridikai. Tiesa, sirgę ir paskui pasiskiepiję nors viena doze, irgi sirgti pradėjo. Tai kokia čia stiprinamoji dozė? Padarys privalomus skiepus, kad turintys stiprų natūralų imunitetą jį suardytų, nes norint dirbti, privalės turėti įrašą, kad skiepytas.
komunizmas sugrizo ,diktatura valdo lietuva, viskas kaip stalino laikais,prades saudyti nepaskiepytus su laiku,
Palikit tuos daktarus ramybej,tegul žmonės gydo.ir bus mažiau mirčių.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų