Šiaulių miesto tarybos narys Stasys Tumėnas susitikime su Šiaulių Kūno kultūros ir sporto skyriaus vadovais stebėjosi: „Kodėl garsiausi miesto sportininkai ir treneriai įdarbinti miesto sporto mokyklose, nors retas iš jų realiai ten dirba? Jiems atlyginimai mokami iš miesto biudžeto“.
Skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas suskaičiavo: septyniose miesto sporto mokyklose iš tiesų yra įdarbinti 27 aukšto meistriškumo treneriai. Dalis jų dirba tik su tituluotais sportininkais, dalis moko ir mokyklą lankančius vaikus, jaunimą.
Miesto Teniso mokykloje dirba Remigijus Balžekas, geriausio šalies tenisininko Ričardo Berankio treneris. R. Berankis – šios mokyklos auklėtinis.
Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas G. Jasiūnas pripažino, kad R. Balžeką ne tik mokykloje, bet ir Šiauliuose sutiksi retai, nes jis su R. Berankiu daugiausia laiko praleidžia treniruotėse ir aukščiausio lygio varžybose užsienyje.
„Saulės“ sporto mokykloje treneriu dirba miesto garbės pilietis buvęs šalies vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris, parvežęs į Lietuvą Europos krepšinio čempionato auksą, dabar treniruojantis “Šiaulių“ komandą, Antanas Sireika. Jis dirba su “Šiaulių“ komanda, kuri irgi laikoma šios mokyklos auklėtine.
Šioje mokykloje įdarbintas ir „Šiaulių“ krepšinio klubo direktorius Adomas Klimavičius.
Dar šios mokyklos nariu yra ir kitas Šiaulių krepšinio klubas „ABRO – Universitetas“, o jo treneris Rolandas Vaičiūnas taip pat dirba “Saulės“ sporto mokykloje.
„A. Klimavičiaus atlyginimas mūsų mokykloje per mėnesį – 1464 litai, A. Sireikos – 1403 litai, R. Vaičiūno – 1355 litai. Manau, aišku, kad ne mes jiems reikalingi, o jie mums“, – sakė “Saulės“ sporto mokyklos direktorius Benjaminas Kirstukas.
Rėmimo „forma“
„Ko tas politikas (S. Tumėnas – red. past.) kabinėjasi, kad mes įdarbinam ir nieko treneriai ten nedirba? Nesąmonė! Nereikia suprasti, kad sporto mokyklos yra tik vaikučių, jose treniruojasi visų amžiaus grupių žmonės, tai sportininkų rengimo mokyklos“, – aiškino Savivaldybės skyriaus vedėjas G. Jasiūnas.
„Trenerių atlyginimą mes skaičiuojame kaip Savivaldybės indėlį rengiant sportininkus. Tai tokia rėmimo forma. Kokia nauda Savivaldybei iš to? Kad mes neužmirštame savo jaunimo, kad jis atstovauja ir Lietuvą, ir Šiaulius, garsina Šiaulių vardą“, – paaiškino G. Jasiūnas.
Esmė – socialinis draudimas
„Sporto klubai gyvena iš labdaros. Aš socialiai draustas esu tik kaip “Saulės“ mokyklos darbuotojas. O klube aš dirbu už maistpinigius, kurie yra neapmokestinami“, – paaiškino A. Klimavičius, “Šiaulių“ krepšinio klubo direktorius ir “Saulės“ sporto mokyklos darbuotojas.
A. Klimavičius, jau sulaukęs pensinio amžiaus, pasakojo, kad ir jo „pensija nušvilpta“. Paskutinius septynerius metus jis savanoriškai mokėjęs mokesčius “Sodrai“ nuo algos, uždirbtos krepšinio klube. Tačiau jam pensiją paskaičiavo pagal kitu laikotarpiu gautą atlyginimą.
„Klauskit Kubiliaus, o ne manęs, kodėl taip? Va, kokie įstatymai Lietuvoje. Todėl sportininkai, treneriai ir stengiasi įsidarbinti – kas biudžetinėje įstaigoje, kas privačioje įmonėje ir nuo tos algos moka mokesčius pensijai. Zuikių pasakos pas mus“, – piktinosi ilgametis komandos direktorius A. Klimavičius.
Legionieriai moka mažiau
A. Klimavičius pasakojo, kad komandų legionieriai mokesčius nuo atlyginimo moka savo šaliai, kur jie yra žymiai mažesni negu Lietuvoje.
„Daugelyje šalių mokesčiai sportininkams nuo atlyginimo yra 15 procentų, o pas mus šalyje – 40– 50 procentų. Tai kiek aš turiu surinkti labdaros, kad dar sumokėčiau mokesčius, pavyzdžiui, už trenerio A. Sireikos pensiją?“, – klausė A. Klimavičius.
Trenerio nuoskauda
„Žinau, kad pensiją reikia užsidirbti, o ne laukti pensijos iš valstybės. Aš moku mokesčius. O kokie jie, klauskite buhalterių, direktorių. Aš apie trisdešimt metų su pertraukomis dirbu “Saulės“ sporto mokykloje. Esu treneris ir taškas“, – neslėpdamas nuoskaudos sakė treneris Antanas Sireika.
A. Sireika prisiminė, kad dėl traumų, kai jis nebuvo draustas sveikatos draudimu, yra tekę mokėti medikams iš „savo kišenės“.
Krepšininkai kūrė įmones
Rolandas Vaičiūnas, buvęs „Šiaulių“ vyrų krepšinio komandos žaidėjas, dabar treniruojantis krepšinio komandą “ABRO – Universitetas“, dirba “Saulės“ sporto mokykloje ir Šiaulių universitete. Tik nuo šių atlyginimų mokami mokesčiai “Sodrai“.
Žaisdamas „Šiaulių“ klube R. Vaičiūnas iš atlyginimo mokėjo sveikatos draudimą.
„Mes, krepšininkai, kūrėme savo individualias įmones ir per jas mokėjome visus kitus mokesčius, kad ateityje gautume pensiją. Tos įmonės tiesiog tam ir buvo kuriamos, iš jų mes neužsidirbdavome“, – sakė R. Vaičiūnas.
Įmonę sportininkas uždarė, kai įsidarbino universitete ir sporto mokykloje.
Primena sovietmetį
„Žaisdamas Kauno “Žalgiryje“ tarybiniais laikais buvau įdarbintas šaltkalviu “Drobės“ susivienijime ir gaudavau atlygį kaip šaltkalvis, nors jokio konkretaus darbo tame susivienijime nedariau, – tarybinius laikus prisiminė legendinis krepšininkas Sergejus Jovaiša, dabar gyvenantis Anykščiuose. – Kaip krepšininkai mes tiesiog neturėjome teisės būti “apiforminti“.
S. Jovaiša juokėsi, kad po laimėto Lietuvos čempionato jam buvo pakelta šaltkalvio kategorija iki aukščiausios ir jis buvo nuvežtas į „Drobės“ susivienijimo cechą parodyti, kur jis “dirba“.
Dar viena Lietuvos krepšinio legenda Rimas Kurtinaitis „Šiaulių kraštui“ pasakojo taip pat “dirbęs“ antros kategorijos šaltkalviu Kauno gamykloje “Elektra“. Vėliau R. Kurtinaitis buvo išvytas iš darbo, nes sukilo gamyklos šaltkalviai, kad turi dalintis atlyginimą su “kažkokiu Kurtinaičiu“.
Vėliau R. Kurtinaitis išsiaiškino, kad šaltkalvių sukilimo prieš jį organizatorius buvo būsimas jo uošvis, nors net būsimos žmonos tada dar nepažinojo.
Kai Dievas – ne viršininkas
„Kunigai sugebėjo išsikovoti sau socialines garantijas, mokamas iš valstybės biudžeto, o sportininkai – ne. Gal todėl, kad kunigų “viršininkas“ – Dievas, aukščiau už sportininkų?“, – juokavo S. Jovaiša.
„Žinot, kodėl aš Lietuvoje nedirbu? Nes žinau, jeigu mano atlyginimas bus 100 tūkstančių litų, 120 tūkstančių litų reikės sumokėti mokesčių. Didžiulė netvarka, kai dėl mokesčių naštos mes negalime dirbti savo šalyse, – neslėpė apmaudo R. Kurtinaitis, treniruojantis Maskvos srities komandą “Chimki“. – Aišku, sportininkai negamina kibirų, bet mes “gaminame“ žmonėms gerą nuotaiką, pavyzdį. Daugelis valstybių nuo mokesčių sportą ir kultūrą atleido, o pas mus mokesčius tik padidino“.
Įstatymas ir realybė
„Klubai ieško išeičių – vieni atlyginimus išmoka premijų, kiti maistpinigių pavidalu. Pagal tą pačią patentų sistemą, kaip kojinių mezgėjai, ir žaidėjai ėmė mokėti mokesčius. Ar išlošė valstybė? Netiesa tai ir nesąmonė, ką padarė“, – sakė R. Kurtinaitis.
Šalies Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vainys „Šiaulių kraštui“ paaiškino, kad mokesčių mokėjimo sistema sportininkams yra. “Jeigu sportininkai nemoka mokesčių, čia ne departamento, o Mokesčių inspekcijos reikalas“, – mano V. Vainys.
Rita ŽADEIKYTĖ
