sportininkai

Šiandien Vyriausybėje pagerbti Paryžiaus olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse dalyvavę Lietuvos sportininkai ir jų treneriai, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Stebėdami Jus olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse, kas kartą jausdavome didžiulį malonumą ir pasididžiavimą, iki užkimimo skanduodami Jūsų ir Lietuvos vardus. Tikiuosi, kad pajutote mūsų palaikymą ir didelį norą, kad Jums pasisektų.

Norėdami įgyti idealias kūno formas ar pagerinti savo sveikatą, neretai žmonės užsirašo sportuoti į sporto klubą, pradeda sportuoti namuose ar lauke. Tačiau neilgai trukus, visi sportai yra metami ir žmonės vėl sugrįžta prie buvusio gyvenimo ritmo.

Kad ir koks banalus būtų posakis „amžius yra tik skaičius“, tačiau kai kuriems 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių dalyviams jis neabejotinai tinka. Tarkime Kanados jojimo rinktinė savo gretose turi 59-erių metų Mario Deslauriersą, kuriam tai nebus pirmas kartas olimpinėse žaidynėse. M.Deslauriersas dalyvavo 1984 ir 1988 m. olimpinėse žaidynėse, o po 33 metų pertraukos sugrįžo į Tokijo 2020 olimpiadą.

Ketvirtadienį, liepos 11 d., Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomasis komitetas patvirtino 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse dalyvausiančių sportininkų sąrašą. Liepos 26-ą dieną prasidėsiančiose vasaros olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovaus 50 sportininkų. „Apvalus pusšimtis – tiek sportininkų garbingai gins Lietuvos garbę Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Ypatingais metais, kai mes minime ir Lietuvos olimpinio judėjimo šimtmetį.

Laikas bėga greitai, o šuoliuojantys metai keičia ne tik drabužių madas, miestų architektūrą, bet sportininkų išvaizdą. Naujienų portalas tv3.lt kviečia pasidairyti po istorinius ELTA redakcijos kadrus ir prisiminti, kaip prieš dešimtmetį, o gal net kelis, atrodė ryškiausios Lietuvos sporto žvaigždės. Šios nuotraukos tarsi nukelia į praeitį ir atspindi to laikmečio dvasią.

Laikas, kuris liko iki 2024 m. Paryžiaus olimpiados tirpsta tarsi sniegas atėjus pavasariui, tad tuo pačiu ir galimybių iškovoti kelialapius į didžiausią pasaulyje sporto renginį, dėl kurių varžosi ir lietuviai, lieka vis mažiau.

Sporto pasaulyje, kaip ir anksčiau, taip ir dabar, mėgstama pabrėžti, kad esmė yra ne piniguose bei uždarbiuose, o tikslų ir rezultatų siekime. Kita vertus, buvusių bei esamų turtingiausių pasaulio sportininkų uždarbiai sako visai ką kitą – sportas yra puiki galimybė susižerti milijardus asmeninio pelno.

Praėjus sezoną Lebronas Jamesas aplenkė Kareemą Abdul-Jabbarą ir tapo rezultatyviausiu visų laikų NBA krepšininku, tačiau finansų sferoje tarp NBA krepšininkų ir toliau karaliauja Michaelas Jordanas, kuris tik didina atotrūkį nuo visų kitų pasaulio sportininkų. Nuo tada, kai 1984 m. M.Jordanas buvo pakviestas į NBA, jis uždirbo apie 3,3 mlrd. JAV dolerių (įvertinus infliaciją) ir tai yra daugiau nei bet kuris kitas sportininkas per visą istoriją. L.Jamesas su 1,53 mlrd.

Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sprendimas, kad pavieniai Rusijos ir Baltarusijos sportininkai galės dalyvauti 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse kaip neutralūs atletai, sukėlė milžinišką nusivylimą. Lietuvos sporto šakų federacijos sako griežtą „Ne” šalių agresorių dalyvavimui tarptautinėse varžybose bei atvirai kalba apie norą matyti ne skystus, o kur kas principingesnius TOK sprendimus.

„Forbes“ paskelbė naujausią daugiausiai uždirbančių pasaulio tenisininkų dešimtuką, kuriame – dideli pokyčiai. Dešimtuke nebėra karjeras baigusių Serenos Williams ir Rogerio Federerio, nors jie iki šiol per metus uždirba įspūdingas sumas. Naujuoju lyderiu tapo serbas Novakas Džokovičius. Jis per 12 mėnesių uždirbo 38,4 mln. JAV dolerių. Serbas turnyruose susižėrė 13,4 mln. JAV dolerių, o už korto ribų – dar 25 mln. N.Džokovičių vejasi naujosios kartos žvaigždė ispanas Carlosas Alcarazas.

Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą trunka jau antrus metus, o savo teritoriją ginančios valstybės sporto ministras Vadymas Gucaitas pranešė, kad nuo 2022 m. vasario pabaigos šiame kruviname kare jau žuvo 262 Ukrainos sportininkai. Taip pat pranešama, kad per analogišką laikotarpį rusų karinė technika sunaikino 363 sporto infrastruktūros objektų.

Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas ir Jungtinių Tautų ekspertė, spręsdami Rusijos ir Baltarusijos sugrąžinimo į pasaulinius sporto renginius klausimą, ignoravo Ukrainos sportininkų žmogaus teises, penktadienį pareiškė žmogaus teisių specialistė Patricia Wiater. P. Wiater teigimu, nei TOK, nei JT specialioji pranešėja kultūros teisių klausimais Alexandra Xanthaki nesvarstė klausimų, susijusių su Ukrainos sportininkų teisių apsauga.

Žmogaus susižavėjimas sportu ir varžybomis siekia pačius seniausius laikus, o bėgant metams sporto šakų vis daugėja. Nors kai kurių iš jų niekada nesate girdėję, tačiau pasaulyje yra daugybė sportininkų pašventusių save tokiems užsiėmimams. Nors pačios populiariausios sporto šakos pasaulyje yra futbolas, krepšinis, kriketas, ledo ritulys, tenisas ir pan., tačiau dalis šių disciplinų kai kuriose šalyse yra žaidžiamos kitaip.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pasirašė patikslintas rekomendacijas šalies sporto šakų federacijoms ir organizacijoms dėl bendradarbiavimo su Rusija ir Baltarusija, rašoma pranešime spaudai. Šioms šalims tebetęsiant karą Ukrainoje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pozicija nesikeičia – rekomenduojama nutraukti visus sporto ryšius su šių šalių sportininkais, sporto organizacijomis, jų atstovais.

Jau už mažiau nei 3 savaičių Lietuvoje įvyks savivaldos rinkimai. Naujienų portalas tv3.lt nutarė pasižvalgyti, kokie žinomi Lietuvos sporto pasaulio atstovai nusprendė žengti į politikos džiungles ir siekti mandatų miestų tarybose. Šiame sąraše jau nėra liūdnai pagarsėjusio Roberto Kuncaičio. Praeityje garsus treneris, dirbęs tokiuose klubuose kaip Vilniaus „Rytas“ ir Maskvos „Chimki“, praėjusį savaitgalį debatų laidoje prisikalbėjo taip, kad maža nepasirodė.

Dabartinėje situacijoje, kai Rusija tęsia karinę agresiją Ukrainoje, Latvija nedalyvautų olimpinėse žaidynėse kartu su agresorėmis Rusija ir Baltarusija, duodamas interviu Latvijos televizijai pareiškė Latvijos olimpinio komiteto (LOK) prezidentas Žoržas Tikmeras.  Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) praėjusią savaitę pareiškė, kad, nepaisant Maskvos invazijos į Ukrainą, ieško galimybių rusams dalyvauti žaidynėse.

Įsigaliojus naujai Sporto įstatymo redakcijai, valstybės stipendijos skirtos trečdaliu daugiau sportininkų, trečiadienį pranešė Nacionalinė sporto agentūra. Jos duomenimis, šiuo metu valstybės stipendija mokama 179 sportininkams. Pernai jas gavo 134 atletai. Valstybės stipendijos mokamos 17 sporto šakų atstovų. Daugiausia – 29 – stipendijų gauna krepšininkai, 24 – irkluotojai, 13 – plaukikai, 11 – baidarių ir kanojų irklavimo atstovai.

Dalis žmonių prasidėjus Naujiems metams pasižada sveikai gyventi. Tokio pažado pernai laikėsi ir vilnietė Miglė, tačiau narystė sporto klube jai atnešė ne gerą savijautą, bet galvos skausmą dėl skolų ir grasinimų antstoliais. Moteris tikina, kad sporto klubas klaidina klientus, keičia sutartis be jų žinios. Tuo metu sporto klubo vadovas tikina, kad patys klientai nesupranta sutarčių.

2022-ieji Lietuvos sporto mėgėjams pažymėti tik įspūdingomis mylimų klubų ir atletų pergalėmis, bet ir skaudžiomis asmenybių netektimis, kurios iškeliavo Anapilin. Paskutinėms metų dienomis naujienų portalas tv3.lt kviečia prisiminti išėjusius į amžinybę ir jų paliktą pėdsaką Lietuvos sporto istorijoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skyrė beveik 40 tūkst. eurų septynių organizacijų išlaidoms, patirtoms siekiant padėti Ukrainos aukšto meistriškumo sportininkams bei treneriams, iš dalies finansuoti, antradienį pranešė ministerija. Lietuvos imtynių federacijai skirta 10 tūkst. eurų, beveik 8 tūkst. eurų teko Lietuvos irklavimo federacijai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK) už palaikymą nuostatai, kad Rusijos sportininkams ir komandoms neturi būti leidžiama dalyvauti daugumos olimpinių sporto šakų varžybose. V. Zelenskis sekmadienį susitiko Kyjive su TOK prezidentu Thomas Bachu ir gyrė „jo nesvyruojančią poziciją“ dėl sporto sankcijų Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai, sakoma prezidentūros paskelbtoje pokalbių santraukoje.

Artėja pusantrų metų, kai esu atsakinga už sporto sritį. Žiūrint iš sportininko parengimo perspektyvos, tai yra labai mažai. Tačiau, jeigu svajojame apie medalius ir stiprią sportininkų komandą olimpinėse žaidynėse ir kituose tarptautiniuose startuose, laiko turime labai mažai, rašoma ministrės Jurgitos Šiugždinienės atsiųstame komentare.

Seimui ketvirtadienį bus pateiktos Sporto įstatymo pataisos, kuriomis siūloma padidinti sportininkų stipendijas, sulyginti jas turintiems negalią ir be negalios sportininkams, plėsti valstybės stipendijas gaunančių sportininkų sąrašą, užtikrinti jiems socialines garantijas.

Lietuvoje šiuo metu glaudžiasi virš 40 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, daugiau nei pusė jų – nepilnamečiai. Nemažai vaikų iš Ukrainos turėjo ne tik laikinai palikti namus, bet ir atsisveikinti su savo mokyklomis, draugais, daiktais bei mylimomis veiklomis. Lietuvoje stengiamasis sudaryti kuo geresnes sąlygas ukrainiečiams integruotis į mūsų šalies gyvenimą ir kuo lengviau ištverti šį siaubingą laikotarpį.

Ukrainos bokso legenda ir Kyjivo meras Vitalijus Kličko atskleidė, jog bendravo su kai kuriais Rusijos boksininkais, kurie iki šiol delsia pasmerkti savo šalies karą Ukrainoje. „Tiesą pasakius, bendravau su kai kuriais Rusijos sportininkais, kurių pavardžių nenorėčiau atskleisti. Bandžiau jiems paaiškinti, kas vyksta, bet jie buvo labai išsigandę.  Jūs galite įsivaizduoti, prie ko tie žmonės privesti? Jie taip įbauginti, kad nedrįsta reikšti emocijų ir minčių.

Gausinti aukščiausius Lietuvos sporto pasiekimus ir 2028 m. į vasaros olimpines žaidynes Los Andžele išlydėti 100 mūsų olimpiečių – toks siekis įtvirtintas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2022–2030 m. sporto plėtros programoje, kuriai šiandien pritarė šalies Vyriausybė. Programai įgyvendinti iš valstybės biudžeto planuojami daugiau nei 32 mln. eurų.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, šios šalies gyventojai pasiryžę gintis. Lygiai tokioje pačioje padėtyje atsidūrė Tarasas Stepanenko. Visai neseniai jis dar žaidė Čempionų lygos rungtynes Madride ir Milane prieš futbolo gigantus, o dabar priverstas su savo šeima gyventi nežinomybėje. Rūsyje, šeimos namuose. T. Stepanenko su žmona ir trimis mažamečiais vaikais priverstas slėptis kuo saugesnėje vietoje.

Pekino žiemos žaidynių uždanga nusileido sekmadienį. Dvi savaites trukusi sporto fiesta baigėsi. Visiems žaidynių dalyviams teko laikytis griežtų koronaviruso protokolo taisyklių, gyventi „burbuluose“. Nepaisant to, išvydome daug puikių varžybų ir įsimintinų momentų bei žaidynes supurčiusį dopingo skandalą. Kritikos strėlių teko atlaikyti ir organizatoriams. Lietuvos olimpinę komandą sudarė rekordiškai daug, 13, sportininkų.

Koronaviruso bangai vis dar siubuojant pasaulyje, sportininkams vėl gana neįprastomis salygomis teks pasitikti vieną iš didžiausių sporto renginių pasaulyje. Šįsyk daugybės taisyklių apsuptyje teks kurį laiką gyventi žiemos sporto šakų atstovams, dalyvaujantiems Pekino olimpiadoje. Jau praėjusių metų vasarą vykusiose Tokijo žaidynėse tiek dalyviams, tiek ir žiūrovams, žiniasklaidos atstovams ar personalui galiojo gana griežtos koronaviruso protokolo taisyklės.

Ukrainos nacionalinės antidopingo organizacijos (NADC) vadovas trečiadienį atsistatydino, Pasaulinei antidopingo agentūrai (WADA) apkaltinus jo agentūrą ilgamečiais pažeidimais. Pasak WADA, NADC iš anksto informuodavo atletus apie tariamai atsitiktinį testavimą ne varžybų metu, ir ši „įžūli“ schema gyvavo beveik dešimtmetį.

Iki 2022 metų Pekino žiemos olimpinių žaidynių liko 100 dienų. Artėjant renginiui žaidynių organizatoriai pristatė medalių dizainą bei gaires kovoje su pandemijos iššūkiais. „Pasiruošimas Pekino žiemos žaidynėms vyksta sklandžiai, jau prasidėjusios arenų patikrinimui skirtos varžybos organizaciniu požiūriu vertinamos puikiai, sporto bazės – nepriekaištingos.

Ketvirtadienį įvyko penktą kartą organizuojamoje „LTeam konferencija“, kurioje tradiciškai savo sričių profesionalai pasakoja apie pasaulines sporto rinkos tendencijas ir dalinasi asmenine patirtimi. Viena iš pirmųjų pranešėjų buvo ir neseniai Tokijo žaidynėse sidabrą laimėjusi penkiakovė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Konferencijoje sveikinimo žodį tarė pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.

Trečiadienį Seime vyks olimpiečių inicijuotas forumas, skirtas Lietuvos sporto ateičiai. Renginyje apie sporto iššūkius ir sprendimus kalbės žinomi šalies atletai, treneriai, medikai, sporto bendruomenės atstovai bei politikai, pranešė Seimas. „Sportininkai imasi iniciatyvos, nes mūsų negirdi“, – sakė vienas iš forumo iniciatorių olimpinis vicečempionas irkluotojas Mindaugas Griškonis.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui tekia Sporto įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti asmenų lygiateisiškumo principą taip, kad atitinkamo rango varžybos ir jose dalyvaujantys sportininkai būtų vertinami vienodai pagal jų pasiektus rezultatus, o ne pagal turimą galią. „Valstybė turi vadovautis lygiateisiškumo principu ir neskirstyti sportininkų pagal jų galią, o skatindama Lietuvos vardą garsinančius atletus, vertinti juos pagal jų pasiekimus“, – cituojamas šalies vadovas.

Keletą pastarųjų metų sporto pasaulyje aktyviai diskutuojama apie tai, ar translyčiams reikėtų leisti dalyvauti oficialiose sporto varžybose su tais, kurie nuo gimimo nekeitė lyties. Dažniausiai kalbama apie vyrais gimusius asmenis, kurie pasikeičia lytį ir siekia dalyvauti varžybose su moterimis. Kai kurios federacijos įvedė tam tikrus apribojimus, susijusius su testosterono lygiu. Jei riba nėra viršijama, tada translyčiai gali startuoti oficialiose varžybose.

Ateinančią žiemę Pekine vyksiančiose 2022 metų žiemos olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse galės dalyvauti tik pilnai pasiskiepiję JAV rinktinės nariai. Tokį sprendimą priėmė JAV olimpinis ir parolimpinis komitetai, išplatinę naujas instrukcijas savo olimpiečiams. Pranešema, kad naujosios taisyklės įsigalios nuo lapkričio 1-osios, o jų privalės laikytis ne tik olimpiečiai ir rinktinių kandidatai, bet ir visi jų treneriai, konsultantai ar kiti rinktinės darbuotojai.

Abu sportininkai, turėję atstovauti Afganistanui Tokijuje prasidėjusiose paralimpinėse žaidynėse, buvo saugiai evakuoti iš savo šalies, apimtos chaoso, kai Talibanas susigrąžino valdžią, trečiadienį pranešė Tarptautinis paralimpinis komitetas (TPK). Tokijo paralimpiadoje Afganistanui turėjo atstovauti du tekvondo meistrai – Zakia Khudada ir Hossainas Rasouli.

Rugpjūčio 24-ą dieną Tokijuje (Japonija) bus atidarytos 16-osios vasaros paralimpinės žaidynės, kurios dėl covid-19 pandemijos iš 2020 m. buvo nukeltos į 2021 m. Planuojama, kad į Tokiją atvyks 4537 sportininkai iš 163 šalių. Jie varžysis dėl 539 medalių komplektų 22-ose sporto šakose. Lietuvai paralimpiadoje atstovaus 11 sportininkų, kurie startuos 4-iose sporto šakose: golbole, lengvojoje atletikoje, plaukime ir dziudo.

Pirma Lietuvos paralimpiečių grupė atvyko į Japoniją, kur rugpjūčio 24 – rugsėjo 5 d. dalyvaus Tokijo žaidynėse. Beveik parą trukusi kelionė iš Vilniaus per Helsinkį į Tokiją praėjo sklandžiai, o daugiausiai kantrybės sportininkams prireikė Japonijos sostinės oro uoste, kuriame vieną po kitos teko įveikti kovai su viruso COVID–19 pandemija skirtas užkardas. Procedūros užtruko net šešias valandas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį su olimpiečiais aptars sportininkų rengimo sistemą, galimus jos pokyčius. „Ministrė susitiks su sportininkais aptarti aukšto meistriškumo atletų rengimo sistemos pokyčių, išklausyti sportininkų pastabų ir pasiūlymų“, – BNS sakė ministrės atstovas spaudai Dainoras Lukas.

Už savaitės prasidėsiančiose Tokijo paralimpinėse žaidynėse nesivaržys du Afganistano sportininkai. Skelbiama, kad  jie tiesiog negalėjo išskristi iš Kabulo. Tekvondo kovotoja Zakia Khudadadi ir lengvaatletis Hossainas Rasouli priversti likti šalyje, kadangi ten šiuo metu vyksta tikra suirutė, kai valdžią pasitraukus JAV kariams gana greitai perėmė Talibanas. Šis jau įžengė ir į sostinę Kabulą. „Visa situacija taip greitai pasikeitė, tiesiog neliko komercinių skrydžių iš šalies.

Penktadienį prasidėjo Baltijos šalių komandinis čempionatas ir Latvijos Prezidento taurės varžybos. Po trijų metų „viešnagės“ Ogrėje jos grįžo į Valmierą, atnaujintą ir rekonstruotą Janio Dalinio stadioną. Pirmąją dieną Lietuvos lengvaatlečiai iškovojo 4 pergales, o ieties metikui Edžiui Matusevičiui iki pirmos vietos trūko tik 16 cm. Pirmosios dienos rungčių nugalėtojai ir lietuvių rezultatai (skliaustuose vieta čempionate): Vyrai.

Tokijo olimpiada oficialiai baigėsi jau sekmadienį, tačiau sporto bendruomenė dar vis gyvenena žaidynių nuotaikomis. Per kelias savaites žiūrovai galėjo išvysti įspūdingų pasirodymų, pergalių ar tiesiog puikios kovos. Japonijoje buvo išdalinta rekordiškai daug – net 336 medalių komplektai. Iš viso medalius iškovojo sportininkai iš 86 valstybių. Lietuvos kraityje vienintelis penkiakovininkės Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės sidabras.

Rusijos sportininkai, nepaisant sankcijų, Tokijo olimpinėse žaidynėse iškovojo daugiausiai medalių nuo 2004-ųjų Atėnų. Šalies olimpinio komiteto prezidentas Stanislavas Pozdniakovas pareiškė esąs „patenkintas“ penktąja vieta bendroje medalių lentelėje. Rusija Tokijuje vadinosi Rusijos olimpinio komiteto komanda. Dėl dopingo skandalų jiems nebuvo leista naudoti šalies vėliavos bei himno.  Jie savo sudėtyje turėjo ir vos dešimt lengvaatlečių.

Tokijo olimpinėse žaidynėse greičiausiu pasaulio žmogumi sensacingai tapo JAV gimęs, bet Italijai atstovaujantis Marcellis Jacobsas. Jis finišavo per 9.80 sek. ir pagerino Europos rekordą. Sidabrą su karjeros rekordu pelnė amerikietis Fredas Kerley (9.84), o bronzą – kanadietis Andre de Grasse (9.89), kuris irgi bėgo greičiausiai per karjerą.

Tokijo olimpinių žaidynių uždarymo ceremonijoje vyksiančiame šalių parade Lietuvos vėliavą neš penkiakovininkas Justinas Kinderis. „Didelė garbė. Man šios olimpinės žaidynės jau trečiosios ir niekada nėra tekę dalyvauti tokioje ceremonijoje, bet šis įvykis atpirks viską“, – sakė sportininkas. J. Kinderis – pasaulio ir Europos čempionas, kuriam Tokijo žaidynės jau trečiosios.

Latvijos vyrų paplūdimio tinklinio duetui nepavyko iškovoti medalių Tokijo olimpinėse žaidynėse. Martinas Plavinsis ir Edgaras Tocsas kovoje dėl bronzos 0:2 (12:21, 18:21) nusileido Kataro tinklininkams. Auksą iškovojo norvegai, kurie 2:0 įveikė Rusijos olimpinio komiteto (ROK) atstovus. Primename, kad dėl kovą dėl olimpinės bronzos pralaimėjo ir latvių paplūdimio tinklinio moterų komanda, kurią sudarė Tina Graudina ir Anastasija Kravčenoka.

Kai kurie Australijos olimpinės delegacijos nariai Tokijo žaidynėse kaip reikiant peržengė ribas. Pranešama, kad organizatoriai turi priekaištų dėl to, kokius netvarkingus jie paliko viešbučio kambarius olimpiniame kaimelyje, neišvengta incidenų ir jau skrendant iš Japonijos. Regbio ir futbolo komandos skrido vienu lėktuvu į Australiją iš Tokijo olimpinių žaidynių ir, padauginę alkoholio, ėmė siautėti.

Taivano žvaigždžė, sunkiaatletė Kuo Hsing-chun antradienį Tokijo olimpinėse žaidynėse iškovojo auksą, tačiau kai ji užkopė ant prizininkų pakylos ir gavo medalį, nebuvo iškelta jokia tautinė vėliava ir neskambėjo joks himnas, kuris ją sveikintų. Taivanas žaidynėse net negali savęs vadinti „Taivanu“. Vietoj to jis turi vartoti pavadinimą „Kinų Taipėjus“, kuris daugeliui taivaniečių kelia didelį nusivylimą.