„Iki šiol buvo tokia praktika, kad sportininkų stipendijos – tarsi stipendija, apmokėjimas už hobį, bet tai yra darbo užmokestis, ir labai svarbu, kad valstybė skirs lėšas sportininkų socialinėms garantijoms“, – apie pakeitimus sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtos pataisos numato sumuoti sportininkams skiriamų valstybės stipendijų ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto olimpinės stipendijos dydžius.
Ministerijos teigimu, tai reiškia, kad sportininkams bus skiriama viena stipendija, o sykiu siūloma visiems sportininkams didinti valstybės stipendijų bazinės socialinės išmokos (BSI, šiuo metu 46 eurai per mėnesį) dydžius.
Padidinti sportininkų stipendijoms valstybė skirs 2,06 mln. eurų. Sporto ir lydinčiųjų įstatymų projektų pakeitimus pateikusi Vyriausybė siūlo, kad jie įsigaliotų nuo liepos 1 dienos.
Taip pat įstatymo projekte siūloma suvienodinti ir valstybės stipendijų, skiriamų turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams, dydžius už to paties lygmens aukšto meistriškumo varžybose iškovotas vietas.
ŠMSM skaičiavimais, olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojams būtų skiriama 57 BSI dydžių, t. y. 2622 eurų kas mėnesį mokama stipendija.
Šiuo metu olimpiniam čempionui skiriama 27 BSI stipendija (1242 eurų), olimpinių žaidynių 2, 3 vietos, pasaulio čempionatų, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojams – 23 BSI (1058 eurų), olimpinių žaidynių 4–8 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 2, 3 vietos laimėtojai – 21 BSI (966 eurų) stipendijos.
Įstatymo projekte numatyta, jog valstybės stipendijos būtų skiriamos daugiau sportininkų nei iki šiol. Valstybės stipendijas galėtų gauti ir sportininkai, iškovoję olimpinių žaidynių 17–24 vietas, Europos čempionatų ar Europos žaidynių 7–8 vietas, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 7–8 vietas, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 4–6 vietas, taip pat pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių ir Europos jaunimo čempionatų 4–6 vietą, pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietą.
Dar vienas pakeitimas – stipendijų gavėjams valstybės lėšomis būtų užtikrinamos socialinės garantijos, t. y. sveikatos, ligos, pensijų ir motinystės socialinis draudimas. Parengti ir atitinkami Sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymų pakeitimai.
Anot ŠMSM, aukščiausius laimėjimus pasiekusių sportininkų valstybės stipendija su mokesčiais siektų apie 3133 eurus (sportininkui būtų mokama 2622 eurai, valstybė sumokėtų dar apie 511 eurų mokesčių). Bendrai kas mėnesį atskirų sportininkų socialinėms garantijoms būtų skiriama nuo 135 iki 511 eurų.
Siekiant suvienodinti valstybės premijų dydžius turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams bei jų treneriams už to paties lygmens iškovotas vietas, Sporto įstatyme projekte siūloma įtvirtinti kriterijų dėl 12 varžovų dalyvavimo.
Tai reiškia, jog maksimalaus Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės premija būtų skiriama sportininkams ir jų treneriams tik tais atvejais, kai į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktose rungtyje varžėsi ne mažiau nei 12 varžovų, nebent tarptautinė sporto šakos federacija ar apribotų varžovų skaičių.
Tuo atveju, kai rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžytųsi mažiau nei 12 varžovų, Vyriausybė nustatytų mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki 12. Pakeitimas įsigaliotų nuo 2025 metų: po 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių.
