Rimo Kurtinaičio auklėtiniams tai buvo jau trečioji pergalė paeiliui, bet ši – su kitokiu prieskoniu. Ant parketo pirmą kartą šią vasarą išbėgo Jonas Valančiūnas.
Uteniškis iškart tapo rezultatyviausiu rinktinės žaidėju, vos per 14 minučių surinkdamas 11 taškų, o R.Kurtinaitis jautėsi jau parodęs, kaip skirsis rinktinės veidas su lyderiu ir be jo.
Rungtynes specialistas įvertino pozityviai, prisiminęs tiek prieš beveik du dešimtmečius Vilniuje kaltus titulus, tiek dar seniau vykusią 1996-ųjų olimpiadą, tiek šios savaitės išvyką į Turkiją.
„Viską matėte, ne kartą esu sakęs, kad labai akcentuojame labai gynybą, energiją, agresiją. Kartais gal net per agresyviai, stengiamės žaisti krepšinio taisyklėmis, bet šiuo metu mums tai yra svarbiausia. Aišku, kai tiek išsikrauni gynyboje, ko mes ir reikalaujame iš žaidėjų, sunkiau yra puolime, nusimušęs taiklumas, bet mes ta linkme dirbame.
Manau, kad mūsų uždavinys yra neleisti varžovams įmesti daugiau nei 60 taškų ir šiandien mums tai pavyko. Gal ir nebuvo geriausios mūsų rungtynės, bet manau, kad ta kryptis, kurią dabar esame paėmę, yra teisinga, reikia tik ją tobulinti“, – teigė strategas.
– Kur yra ta protingos agresijos riba?
– Jei taip trumpai, tai nenorime duoti varžovams lengvai priimti kamuolius, bet negalime jų laikyti rankomis, tad turi būti atitinkami atstumai, kiek įmanoma mažesni. Tą patį „pikenrolą“, žaidžiame agresyvų „stepoutą“. Aišku, su Jonu to nedarome, su juo yra kita istorija. Turime išeiti laiku, neturime numušti žmogaus. Ta agresija turi būti taisyklių ribose. Daug dalykų pavyksta, daug dalykų yra taisytinų, bet iš esmės ta kryptis, manau, yra teisinga. Visi jauni, alkani. Nežinau, kaip viskas vyks toliau, bet tas noras, užsidegimas, ne tik jūs, bet ir mes, treneriai, girdime, kad jie gyvenime nėra tiek dirbę. Šiandien Roko Jokubaičio paklausiau, ar patinka žaisti, kai esi fiziškai pasiruošęs. Sakė, kad labai. Manau, kad žaidėjams tinka. Pradžia gal buvo sunkesnė, taip, sunkios treniruotės, bet aš esu to šalininkas ir pažiūrėsime, ką tai duos.
– 2008-aisiais panašų braižą taikėte treniruodamas Vilniaus „Ryte“. Tai gali tapti „x faktoriumi“ ir Europos čempionate?
– Kaip bežaistum, talento reikia, bet kartais tai galima kompensuoti savo aktyvumu ir energija, ką mes ir darome. Mūsų komanda gal nėra tokia talentinga, kaip prancūzai, italai ar ispanai, bet mes todėl ir susirinkome truputėlį anksčiau, kad galėtume būti greitesni už kitas Europos komandas ir kol kas tai matome. Aišku, čia yra draugiškų rungtynių ciklas, bet kol kas tai matome. Žaisti Kaune buvo labai atsakinga ir vienas iš tų uždavinių, kodėl žaidėme Kaune, prie tiek žiūrovų ir tokio spaudimo. Spaudimas yra ne tik palaikymas, turime atsakomybę prieš tiek žiūrovų. Pradžioje truputėlį strigome, bet, manau, susitvarkė vyrai.
Su „Rytu“ man pavyko, nenoriu ginčytis, seku spaudą, ten tų kalbų „sena sistema, nauja sistema“... Žinau viena, tarėmės ir su treneriu Kosausku, kad strategijos ar kombinacijos keičiasi, bet viena, ko reikia aikštelėje ir ne tik joje, ne tik krepšinyje – bėgti, šokti ir būti ištvermingam. Čia nėra naujų ar senų metodų, yra „bėgi arba ne“. Turime gerus fizinio rengimo trenerius ir sujungę krūvį su moksline metodika kol kas tvarkomės gerai. Pažiūrėsime, kokios formos atvyksime į čempionatą, bet kol kas viskas vyksta taip, kaip ir orientavomės.
– Kaip Jonas Valančiūnas įsilieja ir grįžta į formą?
– Mane maloniai nudžiugino šiandien, nes aš nesitikėjau iš jo tokios formos. Dar turime porą savaičių, pagal NBA taisykles jis negalėjo su komanda sportuoti nuo pradžių, bet dirbo individualiai. Vienam sunku dirbti, o su komanda – lengviau, bet jis pats iš savęs yra stiprus. Šiandien man jis atrodė puikiai. Taip, gynyboje mums jo truputėlį trūksta, bet tai yra natūralu. Žaidėme su juo trumpesnėmis atkarpomis, bandėme išnaudoti puolime ir tai pavyko puikiai. Manau, kad po truputėlį įvesime. Jis yra aiškus ir besąlygiškas mūsų lyderis.
– Galima sakyti, kad rinktinė turės du veidus – su J.Valančiūnu ir be jo?
– Žinoma, taip ir bus, bet būtų neracionalu, kad turėdami Joną pradėtume lakstyti. Jonas ten nespėtų su mumis, bet turėdami Joną turime išnaudoti jo potencialą puolime, ką šiandien ir matėme. Mes žaisime vienokį krepšinį su juo, o tą lengvesnį, kurį matėme ir ketvirtajame kėlinyje, su lengvesniais aukštaūgiais ir kita sudėtimi.
– Minėjote, kad visus 15 žaidėjų laikysite iki pasirengimo pabaigos. Kodėl priėmėte tokį sprendimą?
– Nemanau, kad ruošiantis kažkuo tapti, kažkas gali sukliudyti laikyti penkiolika žmonių iki galo, išmaitinti ir apgyvendinti juos iki galo. Gal yra kokios šalys, kurios tuos finansus taupo. Nematau prasmės taupyti, jei siekiame rezultato. Noriu turėti visą žaidėjų potencialą iki pat galo. Kas nežais, man bus labai gaila, kad nepapuls į rinktinę, nes visi vienodai gerai dirba, bet kažkas turės nepapulti. Neturiu nei simpatijų, nei antipatijų – kas bus geresnis, tas ir važiuos žaisti. Apsispręsti yra sunku ir tai darysime diena prieš išvykstant. Noriu išlaikyti visus toje pačioje sistemoje, situacijoje, o tada rinksimės. Nematau problemos, kad su penkiolika žmonių dirbsime iki galo.
Paveikslas dėliojosi jau kai rinkome komandą, o dabar einamuoju laikotarpiu žiūrime, kas yra geresnis. Niekada neprisirišau prie pavardžių, prisirišu prie žaidimo stiliaus ir tikimo. Sulaukiu daug klausimų, kodėl to žaidėjo nepaėmėte, kodėl ano? Jie nėra blogi žaidėjai, bet aš renku žaidėjus pagal savo žaidimo stilių ir tai, kaip suprantu krepšinį. Jie nėra blogi, bet netinka mano stiliui. Tą paveikslą matau, o tie niuansai, kas bus geresnis ar blogesnis, pastebėsime einamuoju laiku.
Taip elgėmės ir prieš Atlantos olimpines žaidynes, tai buvo jau labai seniai. Tuomet atvažiavome su viena nuomone, dvi savaites prieš olimpiadą. Nenoriu minėti pavardžių, bet laike tos galinės savaitės mes pakeitėme nuomonę ir neatsilikome. Ta praktika išlieka ir bandau vadovautis tuo nueitu keliu, nes jis man buvo sėkmingas. Apsispręsime, kas bus geresnis, tas ir važiuos.
– Vyrukai atrodo vieningi – kokius metodus naudojate, kad sutelktumėte komandą?
– Pusė iš jų yra vedę, turi vaikus. Dabar nepriversi jų, nesėdėsi ir nedabosi, jei kažkur eina. Ateina ir atsiklausia. Jonas Turkijoje norėjo juos išsivesti į restoraną, pavakarieniauti, bet mes padarėme tokį mažą susirinkimą ir aš pakalbėjau su jais žmogiškai. Dabar sunkiai dirbome, jei kažką nusižengsite ar pažeisite, tas darbas nueis šuniui ant uodegos. Ar mums to reikia? Su visais gali kalbėti ir tik per supratimą gali kažką pasiekti. Kaip minėjau, neturiu nei simpatijų, nei antipatijų. Yra reikalai, yra tikslai ir juos įgyvendinti yra lengviau, jei ruošiesi pagal išskaičiavimą.
Kad jie kartu, kaip kolektyvas – labai gerai, bet dar dirbdamas klube pastebėjau, kad sėkmės garantas yra žaidėjų selekcijoje. Gali surinkti visas žvaigždes ir tau nieko nepavyks. Šiuo klausimu mums dabar yra labai pasisekę. Ar užteks meistriškumo Europos čempionate – kitas klausimas, bet noru ir chemija viduje viskas yra puiku. Kita vertus, ar mes viduje esame stiprūs? Paparastai tą chemiją sudrasko vienas ar kitas pralaimėjimas ir tada pamatai, ar esi komanda, ar ne. Tikiuosi, kad mums taip nenutiks. Šiuo metu viskas yra puiku.
– Užkardėte tą J.Valančiūno išėjimą su komanda ar ne?
– Telieka paslaptis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
