Spalio 30-ąją Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos (fitneso) entuziastai Lietuvos taurės 20-osiomis jubiliejinėmis varžybomis Marijampolėje paminės šio sporto mūsų šalyje 45-metį. Lietuvos kultūristai, išgyvenę ir beveik 15 metų trukusį draudimų laikotarpį, per pastarąjį dvidešimtmetį pelnė ne vieną pasaulio bei Europos čempionų titulą.
Laimėjimai paliko ryškų pėdsaką
Profesionalaus kultūrizmo sporto viršukalnė – „Olympia“ turnyras, vykstantis kasmet nuo 1965-ųjų. Jau vien įveikti atrankos barjerus ir patekti į jį – neeilinis pasiekimas ir iššūkis. Tačiau Lietuvos atstovės sugebėjo šoktelėti aukščiau: 3 vietos šiame turnyre laimėtojos Natalija Murnikovienė (1995 ir 1996 m.) bei Živilė Raudonienė (2008 m.), taip pat 13 vietą 2007-ųjų turnyre pelniusi Inga Neverauskaitė įnešė naujų spalvų į sporto elito – profesionalių varžybas.
Živilę Raudonienę po jos pergalės „2009 Arnold Sports Festival“ profesionalių turnyre sveikina varžybų organizatorius, legendinis kultūristas, aktorius ir Kalifornijos gubernatorius Arnoldas Schwarzeneggeris (Daivos Nacickienės nuotr.)
Kad lietuviai kultūristai turi rimtų tarptautinių ambicijų bei potencialo, įrodė ir Europos bei pasaulio čempionai Olegas Žuras, Rolandas Pocius, Alina Čepurnienė, pasaulio čempionais tapę Ingrida Blagušauskaitė, Ričardas Murnikovas poroje su N.Murnikoviene, Europos čempionai Rolandas Bučinskas, Elena Stasiukynienė poroje su Dariumi Minkevičiumi.
Į Lietuvą atkeliavo iš Lenkijos
Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijos generalinis sekretorius Arūnas Petraitis „Sporto žmonėms“ teigė, kad kultūrizmo atsiradimui ir paplitimui Lietuvoje lemiamos įtakos turėjo kaimynėje Lenkijoje 1959 m. vykęs FIHC (tuometė Tarptautinė sunkiosios atletikos ir kultūrizmo federacija) pasaulio sunkiosios atletikos čempionatas, kurio dalyviai varžėsi ir kultūristų „Mr.Universe“ varžybų įskaitoje.
Lietuvos kultūrizmo tėvu tituluojamas kaunietis Viktoras Augustinas. Irklavimo treniruotes lankęs V.Augustinas savadarbių svarmenų kilnojimu sudomino taip pat irkluotoją, akademinio irklavimo valties draugą Elmę Uzdoną. Vėliau prie jų, Kauno politechnikos instituto (KPI) studentų, prisijungė radijo gamyklos šaltkalvis Vytautas Jankauskas, pasiūlęs pratyboms savo kambarėlį, kiti kauniečiai.
1964-ųjų rudenį Kaune prie 10-osios namų valdybos buvo įsteigtas ir įregistruotas pirmas Lietuvoje kultūristų klubas „Jaunystė“. Pratyboms vadovavo Juozas Jusevičius, jam talkino KPI absolventas Paulius Tarvydas ir V.Jankauskas. Nauja sporto šaka taip išpopuliarėjo, kad į „Jaunystės“ klubą žmonės konsultacijų atvažiuodavo ir iš daugelio Tarybų Sąjungos vietų. Kultūrizmo klubai kūrėsi ir Vilniuje, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Šiauliuose, Ukmergėje, Palangoje, Panevėžyje, Jonavoje, Telšiuose.
Atletų debiutas
1965 m. gegužės 23 d. Pažaislių giraitėje prie Kauno marių Kauno aukštųjų mokyklų studentų pavasario šventės metu įvyko 1-osios kultūristų varžybos. Absoliučiu jų nugalėtoju tapo KPI Statybos fakulteto 3-iojo kurso studentas Rytis Macijauskas.
Lietuvos 1-asis atletinės gimnastikos (taip tuomet buvo vadinamas kultūrizmas) oficialus čempionatas buvo surengtas 1966 m. gegužės 29 d. Vilniaus „Statybininko“ rūmuose. Pirmoje ūgio kategorijoje nugalėjo kaunietis R.Macijauskas, antroje – kaunietis Klemensas Alšauskas, o trečioje – Anatolijus Pricas iš Vilniaus.
Tarp varžybų teisėjų buvo ir žymus grafikas, TSRS ir Lietuvos TSR valstybinių premijų laureatas bei ne mažiau garsus sportininkas, plaukikas, vandensvydininkas ir daugelio kitų sporto šakų entuziastas Stasys Krasauskas.
1968 m. rudenį Lietuvos čempionatas atkeliavo į Panevėžį, tų pačių metų rugsėjį Klaipėdoje buvo surengtas turnyras dėl „Gintaro“ taurės. Baigiantis 1968-iesiems varžybos įvyko ir Šiauliuose.
Draudimo metai
Pirmasis Lietuvos kultūristų tarptautinis krikštas - 1968 m. vasario 25 d., kai Varšuvoje (Lenkija) vyko šeimininkų „Herkules“ ir Kauno „Ąžuolo“ klubų mačas. Jame pranašesni buvo šeimininkai. Tų pačių metų balandžio 21-ąją lenkai atvyko atsakomojo vizito. Šios Kaune surengtos varžybos buvo pirmas tarptautinis kultūristų renginys ir visoje TSRS. 1971 m. Kaune jau rungtyniavo ir Čekoslovakijos kultūristai.
Tačiau po to buvo beveik 15 draudimų ir izoliacijos metų - taip TSRS sporto funkcionieriai nutarė išnaikinti „Vakarų sporto bacilas“. Tiesa, Lietuvoje varžybos, nors ir neoficialiai, bet vykdavo - Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje.
Pogrindžio lyderiai - vilnietis Pranas Murauskas, kauniečiai Vladas Kapcevičius, Saulius Misevičius - pelnydavo pergales ir prieš, atrodė, neįveikiamus Olevą Anusą iš Estijos ar rusą Vladimirą Dubininą.
Kai 1987 m. kultūrizmas buvo pripažintas oficialiai, Lietuvos atletai tapo ir 1-ųjų TSRS varžybų laureatais, taip vėl patvirtindami šio sporto lyderių vardą. TSRS taurės laimėtojais 1988-aisiais tapo S.Misevičius ir Viktoras Jucys (ir absoliutus nugalėtojas), o 1989m. – Raimundas Petraitis. 1989 m. įvykusio TSRS 1-ojo oficialaus čempionato auksą laimėjo net 3 lietuviai - R.Petraitis, Ričardas Petrauskas bei Vincas Dubickas, tapęs ir absoliučiu nugalėtoju.
Lietuvos kultūristų laimėjimai:
Profesionalių „Olympia“ turnyruose
Bronza – Natalija Murnikovienė (Klaipėda, 1995 ir 1996 m.), Živilė Raudonienė (Kaunas, 2008 m.)
Pasaulio čempionatuose
Aukas – Natalija Murnikovienė (Klaipėda, per 57 kg ir porų varžybose, 1994 m.), Ričardas Murnikovas (Klaipėda, porų varžybose, 1994 m.), Inga Neverauskaitė (Šiauliai, kūno fitnesas, per 164 cm, 2003 m.), Olegas Žuras (Vilnius, per 90 kg ir absoliutus, 2004 m.), Alina Čepurnienė (Vilnius, iki 57 kg, 2006 m.), Rolandas Pocius (Mažeikiai, per 100 kg, 2007 m.), Ingrida Blagušauskaitė (Marijampolė, iki 168 cm, 2008 m.)
Sidabras – Živilė Raudonienė (Kaunas, kūno fitnesas, iki 164 cm, 2003 ir 2005 m.), Rolandas Pocius (Mažeikiai, per 90 kg, 2004 ir 2006 m.)
Bronza – Rolandas Pocius (Mažeikiai, per 90 kg, 2001 m.), Živilė Raudonienė (Kaunas, iki 164 cm, 2004 m.), Elena Stasiukynienė (Marijampolė, per 55 kg, 2009 m.)
Pasaulio žaidynėse
Aukas – Olegas Žuras (Vilnius, per 80 kg, 2001 m.)
Sidabras – Alina Čepurnienė (Vilnius, 2009 m.)
Bronza – Olegas Žuras (Vilnius, per 90 kg, 1997 m.), Semionas Berkovičius (Vilnius, iki 85 kg, 2005 m.)
Europos čempionatuose
Aukas – Natalija Murnikovienė (Klaipėda, per 57 kg, 1993m.), Olegas Žuras (Vilnius, 90 kg, 1993 m.), Rolandas Bučinskas (Šiauliai, per 90 kg, 1996 m.), Rolandas Pocius (Mažeikiai, per 90 kg, 2001 m.), Inga Neverauskaitė (Šiauliai, kūno fitnesas, per 164 cm ir absoliuti, 2003 m.), Živilė Raudonienė (Kaunas, kūno fitnesas, iki 164 cm, 2003 m.), Alina Čepurnienė (Vilnius, iki 57 kg, 2006 m.), Elena Stasiukynienė ir Darius Minkevičius (Marijampolė, mišrios poros, 2008 m.)
Sidabras – Jevgenijus Gorelikas (Vilnius, 65 kg, 1997 m.), Rolandas Pocius (Mažeikiai, per 90 kg, 1999 m.), Semionas Berkovičius (Vilnius, 75 kg, 2000 m.), Olegas Žuras (Vilnius, per 90 kg, 2000 m.), Živilė Raudonienė (Kaunas, kūno fitnesas, iki 164 cm, 2006 m.)
Bronza – Olegas Žuras (Vilnius, 90 kg, 1992 m. ir per 90 kg, 2001 m.), Rolandas Pocius (Mažeikiai, per 90 kg, 2000 m.), Semionas Berkovičius (Vilnius, 80 kg, 2001 m.)
Europos žaidynėse
Bronza – Arvydas Mickus (Jurbarkas, 2007 m.), Kristina Jankauskaitė (Marijampolė, fitnesas, 2007m.)
Sidas AKSOMAITIS
