Vertina ir bendravimą, anglų kalbos žinias
40-metis lietuvis yra antrojoje pagal pajėgumą Europos teisėjų grupėje. Elitinėje – 25 aikštės arbitrų pavardės.
Pasaulio čempionate dirbs 35 vyriausieji teisėjai. Aštuoni jų iš Europos.
„Jeigu pažiūrėtume į šių žaidėjų pavardes, dauguma jų savo CV turi teisėjautus Čempionų ar Europos lygų finalus“, – atkreipė dėmesį G. Mažeika.
Jis darbą Europos čempionate taip pat vadina neįmanoma misija. Vis dėlto galimybė ten patekti – realesnė.
Į 2016-ųjų pirmenybes vyko 112 oficialių asmenų – arbitrų, asistentų, papildomų teisėjų. Kitame čempionate turėtų dalyvauti ir vaizdo peržiūrų asistentai.
Anksčiau arbitrų amžius buvo ribojamas. Teisėjai privalėjo karjeras baigti sulaukę 45-erių. Šis cenzas prieš porą metų panaikintas.
„Galima teisėjauti tol, kol sugebėsi. Didžiausia bėda – visiems vienodi fizinio pasiruošimo normatyvai. Nesvarbu, tau 25 ar 45. Su amžiumi išlaikyti vis sunkiau. Arbitrų, kuriems būtų per 45-erius, nėra daug. Anglui Martinui Atkinsonui 47-eri, bet girdėjau, kad jis nuo kitų metų jau užleis savo vietą“, – informacija dalijosi G. Mažeika.
Lietuvoje teisėjų amžiaus cenzas liko. Jis siekia 50 metų. Iki 45-erių galima teisėjauti Italijoje, tad karjerą teko baigti Nicolai Rizzoli.
Pašnekovo teigimu, elito grupei daugiausia priklauso jo amžiaus teisėjai – 40–45 metų. Kai kurie po pasaulio čempionato gali baigti karjeras.
„Konkrečios sistemos ar balų, norint patekti į aukštesnę grupę, nėra. Stengiesi kuo geriau teisėjauti ir už tai iš ispektoriaus gauni įvertinimą. Niekas to oficialiai nesako, bet kalbama, kad vertinama ir tai, koks esi už aikštės ribų, tavo bendravimas, anglų kalbos žinios, – atviravo G. Mažeika. – Daugiausia galvoji, kaip pakilti į aukštesnę grupę, bet visada gali atsidurti ir žemiau.“
Elito grupėje dominuoja didžiųjų futbolo valstybių atstovai. Po tris turi Anglija, Ispanija ir Vokietija, du – Italija, Olandija, vieną – Čekija, Graikija, Lenkija, Prancūzija, Rumunija, Rusija, Serbija, Slovėnija, Škotija, Švedija, Turkija, Vengrija.
VAR sistema dar nėra tobula
G. Mažeika pabrėžė unikalų atvejį – tarp artėjančiame pasaulio čempionate dirbsiančių teisėjų ar asistentų nebus futbolo tėvynės Anglijos atstovų.
Po šešis aikštės teisėjus į Rusiją atvyks iš Afrikos, Pietų ir Šiaurės Amerikų, penkis – Azijos, du – Okeanijos.
„Kurio regiono teisėjai geresni? Filosofinis klausimas. Ar Lietuvos arbitrai prastesni už Ispanijos, Anglijos? Taip pat yra ir lyginant Europos teisėjus su Azijos ar Afrikos arbitrais. Pastarieji galbūt ir gerai pasiruošę fiziškai, puikiai supranta taisykles, bet, su visa pagarba jiems, neturi aukščiausio kalibro rungtynių patirties, nes neteisėjauja tokio lygio mačuose. Italai ar ispanai rimčiausio rango rungtynėse dirba kiekvieną savaitgalį, – lygino G. Mažeika. – Be to, dauguma ne europiečių neturėjo darbo su teisėjų peržiūrų asistento (VAR) sistema patirties.“
VAR pasaulio čempionate bus pagrindinė naujovė. Pasak G. Mažeikos, ją nuo birželio 1-osios galima naudoti bet kurioje pasaulio lygoje, jei tą leidžia galimybės.
Kauniečio teigimu, keitėsi ir tvarka dėl geltonų kortelių. Jei futbolininkas teisėjo intensyviai prašo pažiūrėti tam tikrą momentą, arbitras žaidėją turi teisę įspėti. Taip gali atsitikti ir tuo atveju, jei futbolininkas įžengs į tą zoną, kurioje aikštės teisėjas peržiūri epizodą.
G. Mažeika mano, kad VAR sistema bus viena pagrindinių artėjančio pasaulio čempionato temų.
„Aš, kaip ir visi, laukiu, kaip sistema veiks ir esu sukryžiavęs pirštus, kad ji padėtų teisėjams, nesukeltų spaudimo. Net neabejoju, kad vienokių ar kitokių kalbų tikrai bus. Neseniai teko skaityti, jog su vaizdo peržiūromis praėjęs pasaulio čempionatas būtų susiklostęs visai į kitą pusę, – pasakojo teisėjas. – Su VAR sistema esu susidūręs tik teoriškai, praktiškai išbandyti neteko. Manau, ši naujovė – geras dalykas. Ji sumažina įtampą teisėjams. Bus daugiau teisingų sprendimų. Tačiau sistema dar nėra iki galo sukurta, vis pasitaiko kvailesnių situacijų.“
Kaunietis kaip geriausią pastarųjų dešimtmečių arbitrą išskiria Pierluigį Colliną. Italas karjerą baigė 2005-aisiais. G. Mažeikos nuomone, dabar „tokios asmenybės, turinčios P. Collinos charizmą, net į tą pusę nėra“.
Futbolininkai turi savo kėslų
Pašnekovas stebi kaip įmanoma daugiau futbolo.
„Kai žiūriu, mano pirma mintis nebūna: teisėjas suklydo. Tą, stebint per televizorių, galima pamatyti lengvai. Visada mąstau, kodėl tai įvyko – kokia arbitro pozicija, kaip įmanoma išvengti klaidos“, – tv3.lt pasakojo G. Mažeika.
Jis analizuoja komandų taktikas, kreipia dėmesį ir į atskirus žaidėjus. Tiesa, ne per daug.
„Net pati UEFA pataria, kad negali iš anksto nusistatyti prieš žaidėją. Tokiu atveju teisėjavimas virsta į laukimą, kad šis futbolininkas gali ką nors padaryti, – aiškino arbitras. – Yra įvairių žaidėjų tipų. Pastaruoju metu daug kalbama apie Sergio Ramosą. Tai nėra lengviausias futbolininkams teisėjams. Visą laiką sakiau, kad Deividas Šemberas – puiki asmenybė už aikštės ribų, bet ant vejos kovodavo taip, kad visada turėdavai matyti, ką jis veikia.“
G. Mažeika nemano, kad S. Ramosas UEFA Čempionų lygos finale tyčia traumavo Mohamedą Salah. Lietuvis įsitikinęs – jei ne tokios ryškios žvaigždės trauma, epizodas nebūtų sulaukęs tiek dėmesio.
Pasak G. Mažeikos, futbolininkai kartais turi ir kitų kėslų. Vienas jų – medžioti varžovų komandos žvaigždes.
Pašnekovas, ruošdamasis pasaulio čempionato atrankos turnyro rungtynėms tarp Portugalijos ir Farerų salų rinktinių, stebėjo portugalų akistatą su Andoros futbolininkais. Pastarieji už pražangas prieš Cristiano Ronaldo gavo dvi raudonas ir keturias geltonas korteles.
G. Mažeikos vertinimu, Andoros futbolininkams teisėjauti bene sunkiausia. Jei jiems nesiseka, žaidimas nesiklijuoja, prasideda provokacijos, vaidyba.
Mano, kad laimės prancūzai
Geriausias Lietuvos futbolo teisėjas vaikystėje ir paauglystėje rungtynes stebėdavo pasipuošęs Vokietijos rinktinės atributika, išsidažęs šios šalies spalvomis.
Vėliau G. Mažeikai teko gyventi Airijoje. Lietuvis stebėjosi, kad ten daug vietinių palaiko Anglijos rinktinę. Už šią komandą pradėjo sirgti ir pašnekovas.
Dabar arbitras palaikomos rinktinės neturi.
„Pavasarį teko teisėjauti draugiškoms rungtynėms Rusijoje tarp šeimininkų ir Prancūzijos rinktinių. Pastaroji paliko didžiulį įspūdį. Manau, ji laimės šį pasaulio čempionatą, – spėjo G. Mažeika. – Stipri ir Vokietijos komanda, Brazilijos ekipa. Tiesa, ji silpnesnė gindamasi. Pagal žaidėjų pavardes į aukštas vietas gali pretenduoti Belgijos rinktinė. Nustebinti gali lenkai, kurie turi pakankamai gerą komandą.“
G. Mažeika teisėjavo ir pasaulio čempionato atrankos turnyro rungtynėms tarp Vokietijos ir Norvegijos rinktinių, Bulgarijos ir Liuksemburgo komandų.
Pašnekovo nuomone, vokiečiams gali būti sunku laimėti pasaulio čempionatą du kartus iš eilės, mat tokiuose turnyruose svarbus ne tik individualus meistriškumas, o ir psichologija.
Lietuvoje – ne vienintelis
„Teisėjaujant stipriausioms pasaulio rinktinėms ir tokio dydžio stadionuose, jaudulys dažniau būna prieš rungtynes. Kai pradedi dirbti, pagalvoji, kad čia tas pats žaidimas, kaip ir Lietuvoje. Be to, mėgaujiesi tuo, kad teisėjauji rungtynėms, kuriose ant aukščiausios klasės vejos žaidžiamas gero lygio futbolas. Žinoma, šiurpuliukai perbėga per kūną, kai priimti sprendimą, kuris žinai, kad nepatiks didžiajai daliai sirgalių“, – atviravo G. Mažeika.
Jis rugpjūčio 1–3 dienomis dalyvaus teisėjų seminare Nione, Šveicarijoje. Ten reikės išlaikyti fizinio pasiruošimo normatyvus, bus tikrinamos anglų kalbos žinios.
Rugpjūčio pabaigoje turėtų prasidėti tarptautinis G. Mažeikos sezonas.
Kaunietis mano, kad jis – ne vienintelė kregždė. Arbitras išskiria dar du Lietuvos teisėjus. Iš ketvirtosios į antrąją pagal pajėgumą arbitrų grupę pakilo 30-metis palangiškis Donatas Rumšas, ketvirtojoje yra 26-erių šiaulietis Manfredas Lukjančukas.
„Donatas labai daug dirba, yra pasišventęs, atiduoda visą save. Jis gali būti labai geras teisėjas. Manfredas – vienas stipriausių arbitrų Lietuvoje, bet, kaip ir kalbėjau su juo pačiu, UEFA ar FIFA paskyrimų dar teks palaukti. Jų Manfredas be 30 metų negaus. Vis dėlto jis turi galimybę su manimi vykti į Čempionų ar Europos lygų rungtynes, kaip papildomas teisėjas. Aš tokio šanso neturėjau. Manau, tiek Donatas, tiek Manfredas ateityje dirbs Čempionų lygoje, gal net priartės prie elito grupės“, – neabejoja G. Mažeika.
