Tarptautinių varžybų stygiaus kamuojami Lietuvos komandinių sporto šakų atstovai jau ne vienerius metus mėgina šį trūkumą kompensuoti kovodami bendruose turnyruose su Latvijos ir Estijos komandomis.
Mažiau populiarių sporto šakų komandos Baltijos šalių varžybomis labai džiaugiasi, o štai futbolininkai bendrą trijų šalių lygą vertina lyg niekam nereikalingą. Baltijos lygose tarptautinių varžybų patirties semiasi ir meistriškumą kelia krepšininkai, futbolininkai, rankininkai, tinklininkai, ledo ritulininkai.
Krepšinis
Stipriausias Baltijos šalių sporto turnyras, be abejonių, yra Baltijos vyrų krepšinio lyga (SEB BBL). Čia rungiasi stipriausios Latvijos, Estijos ir visos Lietuvos krepšinio lygos (LKL) komandos. Šį sezoną SEB BBL kovėsi 21 komanda: 10 – pirmajame divizione ir 11 – antrajame. Pirmojo diviziono varžybose dalyvavo 4 Lietuvos ir po 3 Latvijos bei Estijos komandas. Antrajame divizione santykius aiškinosi 6 mūsų, 3 Latvijos ir 2 Estijos ekipos.
Šiuo turnyru bent jau Lietuvos komandos džiaugiasi. Vidutiniokai gali išmėginti jėgas su kitokio braižo komandomis, o ne be perstojo kovoti tarpusavyje, nors vieni kitus jau pažįsta kaip nuluptus. Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“ į mačus su latviais ar estais pritraukia daugiau žiūrovų nei į rungtynes su silpnesnėmis LKL komandomis.
Kaimynams nauda taip pat akivaizdi – jie gali mokytis iš senas tradicijas turinčių lietuvių. Tiesa, stipriausiems Lietuvos klubams tenka labai didelis krūvis. Todėl jau girdėti kalbų, kad SEB BBL reikia permainų. „Žalgirio“ valdybos pirmininko pavaduotojas Gediminas Navikauskas tiesiai pareiškė, jog Kauno klubas turės atsisakyti dalyvauti SEB BBL arba LKL, jei šie turnyrai ir toliau bus rengiami ta pačia sistema kaip dabar. Šį sezoną komandos abiejuose čempionatuose kovojo 2 ratų sistema.
Baltijos moterų krepšinio lygoje kovoja ne tik Lietuvos, Latvijos ir Estijos komandos. Šiame turnyre dar dalyvauja ekipos iš Baltarusijos, Ukrainos ir net Kazachstano. Moterų varžybos yra aukšto lygio ir jose mūsų komandos negali vadintis neabejotinomis lyderėmis. Marijampolės „Arvi“ laimėjo reguliarųjį sezoną (jame nedalyvavo Vilniaus TEO ir Rygos TTT), bet į finalo ketverto varžybas prasimušti nesugebėjo. Ketvirtoji Lietuvos moterų krepšinio lygos komanda – Klaipėdos „Lemminkainen“ – Baltijos lygos reguliarųjį sezoną baigė vos dešimta tarp 15 komandų.
Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas: „Lietuva yra regiono lyderė, todėl Baltijos lyga naudingesnė mūsų kaimynams. Tačiau krepšinio plėtros regione atžvilgiu lyga yra svarbi, atliekamas didelis darbas. Lietuvos krepšinio federacijai svarbiausia yra šalies čempionatai, prie Baltijos lygų steigimo federacija neprisidėjo, ten viską sprendžia klubai. Baltijos lyga jiems yra tarsi pasirenkamosios varžybos, kuriose galima dalyvauti, galima ir nedalyvauti. Dabar yra įvairių kalbų, klubai nėra patenkinti dideliu krūviu, tačiau jie patys ir turi nuspręsti, kaip toliau turės atrodyti Baltijos lygos.“
Prieš metus, kai buvo pristatomas Baltijos futbolo lygos turnyras, visi tryško entuziazmu. Kalbėta, kad Lietuvos komandoms jau nusibodo virti savose sultyse, reikia tarptautinių varžybų patirties, daug įdomiau rungtyniauti su stipriausiais latvių klubais nei su Lietuvos A lygos autsaideriais. Apmaudu, bet atrodo, jog futbolininkams rūpi ne meistriškumas, įdomios varžybos ir patirtis, o tik pinigai. Visiems Baltijos lyga rūpėjo tol, kol buvo kalbama, jog bus įsteigtas solidus piniginis prizas. Paaiškėjus, kad prizo nebus, dauguma A lygos klubų su čempionu „Kaunu“ priešakyje nusispjovė į naująjį turnyrą ir net per atkrintamąsias varžybas į aikštę leido atsarginius žaidėjus.
Tikėtasi, kad padėtis pasikeis šiemet – per antrąjį Baltijos lygos sezoną. Deja, iliuzijos žlugo jau per pirmo rato varžybas. Akivaizdu, kad šiuo metu turnyras yra reikalingas tik jo rengėjams. Aistruoliai mielai stebėtų atkaklias Lietuvos klubų dvikovas su „Ventspils“, Rygos „Skonto“, Liepojos „Metalurgs“, Talino „Flora“ ar „Levadia“, bet žiūrėti į atsarginių futbolininkų treniruočių pobūdžio mačus neįdomu niekam. Baltijos futbolo lyga yra kryžkelėje – galima tik įsteigti piniginį prizą arba išnykti. Neatrodo, kad Lietuvos klubams vėl atsirastų noras rungtyniauti dėl žiūrovų arba savo didesnio meistriškumo.
Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius: „Baltijos futbolo lyga buvo sumanyta ir įkurta tam, kad klubai turėtų daugiau tarptautinio lygio varžybų. Norėjosi užpildyti šią spragą. Juk Lietuvos, Latvijos, Estijos komandos, deja, iš Europos taurių turnyrų pasitraukia anksti – po pirmųjų atrankos etapų.
Jau po pernykščio pirmojo sezono svarstyta, ar verta toliau tęsti Baltijos lygos varžybas. Nacionalinės federacijos turnyro dalyviams padengia visas kelionių ir viešbučių išlaidas, bet klubams stinga sąmoningumo: jiems Baltijos lyga kol kas - antraeilis turnyras. Taip yra todėl, kad turnyras neturi prizinio fondo. Tačiau reikia bent kiek gerbti save ir į stadioną ateinančius žiūrovus. Darosi apmaudu dėl pastangų ir gaištamo laiko, kai pavyzdžiui Marijampolės „Sūduva“ namie Latvijos komandai sugeba pralaimėti beviltišku rezultatu 1:6.
Vis dėlto tikimės, kad situacija pasikeis. Nuo balandžio vidurio Baltijos futbolo lygos generalinio direktoriaus pareigas pradeda eiti specialistas iš Vokietijos, baigęs specializuotas studijas Mančesteryje. Bus formuojamas turnyro prizinis fondas. Tačiau turi keistis ir pačių klubų, gyvenančių šia diena ir nežiūrinčių į perspektyvą, požiūris.“
