Dauguma mažųjų gan anksti ima prašyti augintinio, tačiau tėveliai dvejoja - juk gyvūnui reikalingas didelis rūpestis, papildomi pinigėliai priežiūrai ir gydymui, baisu, kad mažyliui augintinis greitai nusibos... Kaip apsispręsti ar vaikui tikrai reikalingas augintinis? Kokią naudą jis gali suteikti augančiam žmogučiui? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį?
Ar vaikas pasirūpins augintiniu?
Vaikai neretai nė nesupranta, kiek daug laiko ir jėgų reikalauja mažieji draugai, mažyliams dar sunkiau suvokti, kad gyvūnėliai anaiptol ne visada yra mieli - jie ir kanda, ir draskosi, ir mėgstamą žaislą sugadinti gali.
Nenukirskite vaiko maldavymų griežtu ne - pirmiausia išaiškinkite vaikui, kad gyvūnėlis nėra žaisliukas, kurį nusibodus galima pasidėti į lentyną ir primiršti. Nuolatinės priežiūros ir draugystės reikia ne tik šuniukui ar katytei (kurie pakankamai dideli ir stiprūs, tad norimo dėmesio gali iškaulyti patys), bet ir žiurkėnui, ir žuvytėms, ir paukščiukui.
Turėdami galimybę apsilankykite pas augintinį turinčius draugus, paprašykite jų, kad leistų vaikui pavedžioti šunį, sutvarkyti graužiko ar paukštuko narvelį, pakeisti kraiką katytės dėžutėje. Tegul augintinio šeimininkai vaikui papasakoja, ką reikia kasdien daryti, ko tenka atsisakyti, kad pakaktų laiko mažajam draugui.
Apsitarę, kokio augintinio nori jūsų atžala surenkite testą. Nustatytą laiko tarpą (pavyzdžiui, dvi savaites) vaikas turės imituoti rūpestį savo gyvūnėliu.
Jeigu vaikas nori šuns, tai sutarkite, kad jis du kartus dienoje, ryte ir vakare, bent jau po 20 minučių vaikščios netoliese, t.y. „vedžios šunį.“ Bei nustatytu laiku pripildys „šuns dubenėlius“, t.y. įpils vandens ir kruopų į virtuvėje pastatytus stiklainius ar indelius.
Jeigu mažylis norėtų auginti katę, narvelyje ar akvariume gyvenančius padarėlius, tai jam kasdien ar kas dvi dienas reikės iškratyti ir praplauti „katės dėžutę“, „narvelį“ ar „akvariumą“ - paimkite plastikinį indelį ir tegul vaikas jį plauna. Taip pat reikės pripildyti įsivaizduojamo augintinio maisto ir vandens dubenėlius.
Testo laikotarpiui pasibaigus aptarkite rezultatus. Gali būti, kas mažylis supras, kiek laiko ir pastangų reikalauja augintinio priežiūra, galbūt vaikas pats nuspręs, kad nėra tam pasirngęs. Jeigu vaikas puikiai ir entuziastingai atlaikė išbandymą, tai, žinoma, turėtumėte laikytis susitarimo ir priimti į šeimą naują narį!
Į ką reikia atkreipti dėmesį?
Augintinio priėmimas į namus turėtų būti labai pasvertas ir apskaičiuotas sprendimas. Jums reikėtų atkreipti dėmesį į:
Gyvenamąją vietą: ar namuose pakanka erdvės, ar šalia yra šuns vedžiojimui tinkamų vietų (jeigu mąstote apie šunį);
Finansinę padėtį: ar pakaks pinigėlių ne tik gyvūno įsigijimui, bet ir jo maistui, daiktams (pavadėliai, kraiko dėžė, tinkamas narvelis, akvariumas ir jo įranga), veterinarinei priežiūrai;
Laiką, kuomet negalėsite rūpintis gyvūnu: ar bus kam prižiūrėti jūsų augintinį, kai įšvyksite atostogų ar susirgsite;
Patirtį: ar tikrai mokėsite pasirūpinti norimu gyvūnu, ar turite šuns dresavimo patirties (jeigu renkatės didelių veislių, sunkiau dresuojamus, medžioklinius ar tarnybinius šunis), ar vaikas tikrai sugebės savarankiškai rūpintis augintiniu.
Sveikatos būklę: ar šeimos nariai nėra alergiški (prieš įsigydami augintinį būtinai išsitirkite!);
Įpročius: ar miegate labai jautriai, ar gyvūno plaukai (o jų būna net ir gerai prižiūrint augintinį) neerzins, ar visi šeimos nariai sutars arba bent jau toleruos augintinį.
Kokią naudą teikia augintiniai?
Atsakomybė. Nuolatinis rūpestis, suvokimas, kad kitas prikauso nuo tavęs puikiai ugdo vaiko atsakomybės jausmą.
Pasitikėjimas savimi. Suvokdamas, kad jam puikiai sekasi prižiūrėti ir auginti gyvūną bei jusdamas jo meilę vaikas labiau pasitikės savimi, jausis reikalingas, svarbus.
Alergija, astma. Eilė tyrimų rodo, kad nuo mažumės tarp gyvūnų augantys vaikai rečiau kenčia nuo alergijų bei astmos.
Žaidimai ir fizinė veikla. Žaidimas yra pagrindinė vaiko mokymosi priemonė, o fizinis aktyvumas vaikystėje teigiamai veikia sveikatą, laikyseną, formuoja sveikos gyvensenos įpročius. Turėdamas augintinį vaikas daugiau laiko praleis aktyviai žaisdamas.
Priežastis ir pasekmė. Jeigu nesutvarkai žiurkėno narvo, tai jis dvokia. Jeigu neišvedi šuns, tai jis pridiba namie. Jeigu tampai katei už uodegos, tai ji apdrasko. Tokios gyvenimo tiesos jums skamba labai paprastai, tačiau vaikui priežasties ir pasekmės sąvokos bei jų sąsaja yra gan miglota. O štai esant konkretiems pavyzdžiams vaikai labai greitai supranta, kad kiekvienas jų veiksmas turi atitinkamą atoveiksmį ir šį suvokimą ima taikyti ne tik gyvūnų auginime.
Draugystė. Moksliniai tyrimai rodo, kad buvimas su gyvūnais malšina stresą, ugdo emocinį intelektą. Net ir supykęs, nuliūdęs vaikas jaus, kad turi švelnų draugą, kuriam galima pašnibžėti savo skaudulius ar, esant puikiai nuotaikai, kartu su juo pasidžiaugti.
Atjauta, rūpestingumas, pasiaukojimas. Augintiniu besirūpindamas vaikas greitai supranta, koks jis svarbus šiam padarėliui ir jo gyvenimui. Tai ugdo pačias svarbiausias ir reikalingiausias žmogaus savybes.
