Kirgizijoje kovo 24 dieną opozicija paėmė valdžią. Šįkart revoliucija pareikalavo aukų, sostinėje Biškeke buvo plėšiamos ir padeginėjamos parduotuvės, nužudyta žmonių. Posovietinėje, Rusijos valdžios vadinamoje „artimojo užsienio“ erdvėje įvyko dar vienas tektoninis poslinkis, keičiantis to regiono geopolitinę konfigūraciją ir turėsiantis tam tikrų politinių padarinių.
Nors valdžią paėmusi opozicija nėra nusiteikusi nei prieš Rusiją, nei prieš Rusijos interesus šiame regione, tačiau Kremlius prarado jam labai artimą prezidentą, kuris savaip padėjo derinti regione Rusijos ir Kinijos interesus. Kaip tik jo teritorinės nuolaidos Kinijai prieš kurį laiką buvo sukėlusios didelį žmonių nepasitenkinimą. Tad naujoji valdžia Kinijos atžvilgiu gali būt nusiteikusi kiek įtariau, o šitai neabejotinai susilpnins Kinijos ir Rusijos sutelktas šio regiono šalių organizacijas. Kita vertus, Kirgizijoje įsikūrusios dvi didelės karinės bazės - Rusijos ir Jungtinių Valstijų. Kinijai pakaktų vienos - Rusijos bazės.
Kinijos spauda valdžios perėjimą vienareikšmiškai vertina kaip dar vieną Jungtinių Valstijų laimėjimą, stiprinant Rusijos apsiaustį. Kinų interesas aiškus - skleisti įtarumą JAV atžvilgiu ir silpninti Rusijos bei Jungtinių Valstijų strateginę partnerystę, kuri didele dalimi laiduoja Rusijos pietinių sienų saugumą. Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įvykius Kirgizijoje komentavo ganėtinai ramiai, neužsimindamas apie jokį „Vakarų sąmokslą“, kuriuo mėgsta publiką gąsdinti rusų nacionalistai. Gal dėl to, kad nepasirodytų kalbąs kinų žodžiais.
Valdžios pasikeitimas Biškeke - jau kelerius metus brendusio žmonių nepasitenkinimo ir stiprėjančios opozicijos veiklos rezultatas. Nuverstas visus nepriklausomybės metus prezidentavęs Askaras Akajevas. Įvykių eiga beveik visiškai kartojo Gruzijos ir Ukrainos įvykius, tik šiose šalyse nebuvo pralieta kraujo. Prezidentas jau baigė savo antrąją kadenciją, tačiau nutarė pratęsti prezidentavimą, nepaisydamas vis didėjančio žmonių nepasitenkinimo, ryškėjančios pietų ir šiaurės klanų kovos, šalį smaugiančios korupcijos, narkotikų prekybos ir skurdo. Tam buvo reikalingas paklusnus, konstituciją galintis pakeisti ar kokį kitą juridinį triuką įteisinti parlamentas.
Valdžia, kaip ir Gruzijoje bei Ukrainoje, rinkimams gerai pasiruošia ir laimi. Nepaisydama nei opozicijos protestų, nei tarptautinių stebėtojų pastabų. Laimi net tuose rajonuose, kur niekaip negalėtų laimėti. Į naująjį parlamentą patenka prezidento duktė, sūnus, žmonos seserys, giminaičiai ir draugai. Opozicijai nebelieka jokių šansų būti išklausytai. Dėsningas demokratiniu vadinto ir ganėtinai demokratiško, ginklo prieš savo tautą nenukreipusio, tačiau nesugebėjusio demokratiškai perduoti valdžią prezidento likimas.
Galima nuspėti, kad A. Akajevas nujautė savo likimą, tačiau noras išlikti valdžioje buvo stipresnis. Lankydamasis Jungtinėse Valstijose savo amerikiečių pažįstamiems iš akademinių sluoksnių buvo prisipažinęs, kad nebesibalotiruos į prezidento postą. Tad reikėjo tik leisti įvykti laisviems parlamento rinkimams ir laukti rudenį naujo prezidento rinkimų. Dabar jau naujus prezidento rinkimus rengs buvusi opozicija. Jie numatyti po trijų mėnesių.
Naujoji valdžia pasirūpino įteisinti save. Aukščiausiasis teismas panaikino rinkimų rezultatus, vadinasi, ir A. Akajevo pergalę (prisiminkime Ukrainą), tad į sesiją susirinko senasis parlamentas, kuris laikinuoju prezidentu ir premjeru patvirtino Kurmanbeko Bakijevo kandidatūrą. Tai labai patyręs politikas, 2002 metų gegužės mėnesį policijai šūviais išvaikius demonstrantus atsistatydinęs iš premjero pareigų.
Nors opozicija neturi ryškaus lyderio, tačiau jėgos struktūroms jau imasi vadovauti ir rimtį Biškeke stengiasi užtikrinti bene žymiausias opozicijos atstovas, iš kalėjimo paleistas buvęs vidaus reikalų ministras ir nacionalinio saugumo vadovas Feliksas Kulovas, kurio teismo procesai padėjo opozicijai suglausti gretas. Santalką skatino ir Edilas Baisolovas, vadovaujantis 1999 metais įkurtai 170 visuomeninių organizacijų sąjungai, kurią finansavo amerikiečių Nacionalinis demokratijos institutas. Jungtinės Valstijos jau išskyrė Kirgizijai 31 mln. dolerių paramą ir kartu su Rusija stengsis, kad padėtis šioje šalyje kuo greičiau normalizuotųsi.
