Rusiją drebina siaubingi teroristų išpuoliai, atrodo, virstantys gerai suplanuotu puolimu. Nespėjusi atsipeikėti po prieš dvejus metus vykusios įkaitų Dubrovkoje dramos, kurios visos aplinkybės taip ir nebuvo atskleistos, ji skaičiuoja dviejų susprogdintų lėktuvų, sprogimo „Rygos“ metro stotyje, Šiaurės Osetijos Beslano miesto mokyklon suvarytų įkaitų aukas.
Sunku pasakyti, ar teroristai rugsėjo 1-ą pasirinko dėl to, kad šiuo metu prieš 65-erius metus prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, tačiau ir Rusijai daug specialiųjų tarnybų aukų kainavęs čečėnų kovotojų reidas Ingušetijoje buvo įvykdytas birželio 22-ąją, nelyg primenant Hitlerio kariaunos smūgį Sovietų Sąjungai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau kelintą kartą priverčiamas nutraukti poilsį Sočyje. Rugsėjo 1-ą dieną dviejų ar trijų dešimčių teroristų būrys užėmė Beslano miesto 1-ąją vidurinę mokyklą ir įkaitais paėmė apie tris šimtus vaikų bei suaugusiųjų. Mokykla užminuojama, vaikais pridengiami langai, pažadama žudyti po 50 žmonių už kiekvieną žuvusį kovotoją.
Teroristams jau nebesvarbu nei moterys, nei vaikai, nei su jais bandę susisiekti religiniai bei islamo pasaulio autoritetai – neapykantos mašina jau taip įsisuko, kad rieda savos logikos vairuojama. Dabar jau niekas nebegali pasakyti, kas teroro vis labiau apimame pasaulyje yra tikrieji, o kas tik oficialūs autoritetai, kas tikrųjų strategijų kūrėjai, o kas tik vykdytojai, nesvarbu kad valstybių vadovai. Užpuolikai reikalauja paleisti visus suimtus Ingušijos išpuolio dalyvius, taip pat išvesti Rusijos kariuomenę iš Čečėnijos. Šitaip pažymimas naujojo Čečėnijos prezidento Alu Alchanovo „išrinkimas“.
Rusijos vadovai daug kalba apie tarptautinio terorizmo apraiškas Rusijoje, apie čečėnų kovotojų ryšius su „Al Qaida“. Tų ryšių neabejotinai esama, kaip ir ryšių su korumpuotais Rusijos teisėsaugininkais, iš karo Čečėnijoje besipelnančiais kariškiais bei įvairiausio rango politikais. Tačiau teroristinius veiksmus, teroristinę kovą Rusijoje paskatino nesibaigiantis karas Čečėnijoje, kurioje didžios valstybės kariškiai plačiai naudoja teroristinę taktiką ir metodus. Kalbos apie tarptautinį terorizmą dažniausiai nukreipia dėmesį nuo vienos svarbios aplinkybės – yra keletas esminių terorizmo „šaltinių“ ir jų versmes palaikančių priežasčių, o šiuolaikinės globalizacijos sąlygos (ypač nelegali valstybinio masto prekyba ginklais, pinigų plovimas, narkotikų prekybos tinklas) suteikė galimybę vietiniams terorizmams virsti tarptautinio terorizmo tinklu. Tas tinklas jau veikia nelyg savaiminis darinys, neišvengiamai sutelkiantis ir organizuojanti visokius vietinius terorizmus.
Paleista Čečėnijoje terorizmo mašina papildo jau senokai veikiančią daug galingesnę, kuriai energiją teikia Izraelio ir palestiniečių konfliktas. Tačiau Rusijos bėda ne tik Čečėnija, bet ir imperinio politinio mąstymo inercija, kuri ypač ryški Kaukazo regione. Esminis Rusijos politikos tikslas – išlaikyti Kaukazą savo įtakos zonoje. Tikslas visiškai suprantama ir visų didžiųjų valstybių pripažįstamas, nepaisant jų viešai neaptarinėjamų interesų. Kol kas neveiksminga, pačios Rusijos stabilumui kenkianti pasirodė esanti karinė politinė to tikslo įgyvendinimo programa – palaikyti regione nestabilumo bei įtampos židinius ir jais manipuliuoti, pajungiant sau vietinius elitus. Aiškiausias tokios politikos pavyzdys yra Gruzija: Palaikydama separatistus, Rusija neleidžia sustiprėti Gruzijos valstybingumui. Tačiau tokia padėtis šiuo metu labai naudinga čečėnų kovotojams ir transnacionalinėms nusikalstamo verslo struktūroms.
Rusija daugeliui kaimyninių valstybių gali smogti galingą smūgį. Tačiau ji negali suvaldyti savo smūgių padarinių. Ji gali nušluoti nuo žemės paviršiaus gyvenvietes ir miestus, kaip kad buvo nušluotas Groznas (beje apie 90 proc. taikių gyventojų aukų buvo rusai), tačiau ji negali suvaldyti nei Čečėnijos, nei Grozno. Rusijai nenumatytomis pasekmėmis ima grėsti jos pačios palaikomi nestabilumo židiniai. Suprantama, juos palaiko ir Rusijai nedraugiškos jėgos, tačiau tas jėgas įveikti – politikų darbas.
Po lėktuvų susprogdinimo Rusijoje sustiprinta atominių jėgainių apsauga, Vyriausybės rūmų apsaugininkams išdalinti automatai. Vykstant įkaitų tragedijai, antiteroristinių apsaugos priemonių dar padaugės. Kaip ir kitose šalyse. O gal geriausia apsauga - nepaprastoji padėtis? Kokios tad išliks demokratinės raidos galimybės karo su tarptautiniu terorizmu ir įvairialypės korupcijos sąlygomis? Ne tik Rusijoje.
