Vadinamosios kovos su korupcija vajai pavojingi – atsiranda galimybės nejučia (ar tyčia) peržengti nustatytas ribas. Jas peržengti gali paskatinti asmeniniai kovotojų interesai, taip pat politinės situacijos logika. Tada paviršiun netikėtai iškyla tokios korupcijos apraiškos, kurios rodo ją esant esminį valdančiojo elito ir aukštosios valdininkijos veiklos būdą.
Ypač pavojingi „kovos“ su korupcija proveržiai politinės sumaišties metu, nes ji lengvai tampa politinių manipuliacijų įrankiu, labai veikiančiu vadinamojo elektorato nuotaikas. Tačiau esama ir kito dalyko – tą „kovą“ galima kovoti taip, kad būtų menkinamas visos politinės sistemos autoritetas. Šiuo atžvilgiu sunku nuspręsti – sąmoningai ar nesąmoningai tas autoritetas menkinamas, kadangi aukštuosius politikų sluoksnius sudrebinantys korupcijos skandalai jau savaime meta šešėlį visai politinei sistemai.
Politinei sistemai skausmingas buvo jau vadinamųjų žemgrobių skandalas, kuris baigėsi STT ir jos vadovo pralaimėjimu. Suprantama, niekas neabejoja, kad valdininkai bei politikai susigrobė puikius žemės sklypus ir sugebėjo savo nuosavybę „įteisinti“. Tam jie ir politikai, įstatymų leidėjai bei keitėjai. Tačiau politikams pritrūko sveiko proto nesityčioti iš svarbios valstybinės institucijos – esą ta vis tiek nesugebėsianti jiems įkąsti. Politikai nesuvokia, kad žemindami, pavyzdžiui, STT, jie menkina visos valstybės bei politinės sistemos autoritetą. Keisčiausia tai, kad nesusilaikė keletą kartų neįgėlęs STT vadovui ir pats premjeras Algirdas Brazauskas. Suprantama, nežinantis, nei kas yra mafija, nei kas yra korupcija.
Tad galėtume sakyti, jog „kovos“ su korupcija vajus gali ne tiek stiprinti teisinės visuomenės pagrindus, padėti politiniam elitui apsivalyti (beje, dažniausiai tariamą ir politiškai motyvuotą), kiek skatinti teisinį bei politinį nihilizmą, net teisinį „bezpredelą“.
Kaip tik tokią tendenciją liudija Kauno teisėsaugininkų veiksmai. Jie paleido beveik (kol kas teismas neįvyko) su įkalčiais sulaikytus tarptautinės narkotikų prekybos organizatorius, žymius Kauno nusikaltėlių pasaulio veikėjus. Ne tik paleido, bet ir davė jiems galimybę suardyti ilgai kelių šalių ruoštą operaciją prieš narkotikų gamintojus ir platintojus.
Vieno kauniečio teisininko, susijusio su šia istorija, aiškinimu, įtariamieji paleisti už užstatą, tad jei jie pasislėpsią, tai pinigai atiteksią valstybei. Kliedesys, -- pasakytų bet koks sveiko proto pilietis. Ir būtų teisus. Tačiau tokius argumentus išsakantys teisininkai žino šiuo metu galį kliedėti ką tik norį. Kodėl?
Kauno prokurorų ir teisėjų veiksmai tiesiogiai siejasi su „antikorupciniu“ vajumi. Geresnio laiko paleidinėti nusikaltėlius ir teikti jiems galimybes laisvėje naikinti visus įrodymus, taip pat ir liudininkus negalima net įsivaizduoti. STT sukeltas politinis skandalas neabejotinai gožia visus kitus skandalus. Kitiems skandalams reikiamo dėmesio jau neskirs ne tik žiniasklaida, bet ir aukštesnės valdžios instancijos, kurių vadovai išgyvena ne geriausius laikus.
Gyvename pereinamąjį metą – visa politinė sistema pakibo ore. Kol kas neturime veiksnaus prezidento ir neaišku, ar jį turėsime. Seimo nariai rūpinasi korupcijos skandalu ir būsimais rinkimais. Kadangi visam Seimui mestas korupcijos šešėlis, patiems seimūnams kalbėti apie teisėsaugininkų korupciją jau ne tik nepadoru, bet ir neveiksminga. Juolab jie neturi jokių galimybių tą korupciją pažaboti. Jokios realios galios nebeturi ir Generalinis prokuroras, kurio ateitis tapo miglota.
Politinę sistemą pradėjo kratyti prezidento Rolando Pakso skandalas, kurio estafetę „perėmė“ korupcija įtariamų kelių Seimo narių skandalas. Prie šių dalykų prisideda ir priešrinkiminė karštinė, politinių partijų rietenos. Tačiau visi šie veiksniai netrukdo žemesnio lygio valdininkams, prokurorams, teisėjams, policijos bei specialiųjų tarnybų darbuotojams ramiai tvarkyti savo reikalus. Priešingai – padeda. Jie gali dirbti savo ir savo klientų nuožiūra. Jie gali elgtis kaip tinkami, nes visi skandalai paskatino politinę „nesvarumo“ ar valdžios stokos būseną, kurios teikiamas galimybes puikiausiai išnaudoja nusikalstamas pasaulis.
Šiuo metu galima paleisti visus įtakingus įtariamuosius, žlugdyti visas kruopščiai parengtas kriminalistų operacijas, nekreipiant dėmesio net į užsienio kolegų nuostabą. Tvirtinti korupcinius ryšius ir veiksmingai korumpuoti valstybines institucijas. Kitaip tariant, atsivėrė puikiausios galimybės greitai ir gerai užsidirbti.
