Prie Kalvarijų turgaus, jau “nelegalioje” teritorijoje, savaitgaliais glaudžiasi prekiautojai sendaikčiais ir gyvūnėliais. Sendaikčių turgūs populiarūs visoje Europoje, pasivaikščiojimas tarp įvairiausiomis įdomiomis senienomis ir ne tik nukrautų prekystalių netgi laikomas tam tikra laisvalaikio praleidimo forma, tačiau atrodo, kad Vilniuje po Kalvarijų turgaus rekonstrukcijos sendaikčių turgaus nebeliks.
Kalvarijų turgaus džiaugsmai ir piktžaizdės
Kalvarijų turgavietė - viena didžiausių Vilniaus turgaviečių, priglaudusi ne tik ūkininkus, prekybininkus buities prekėmis bei drabužiais, džiovintas vaistažoles siūlančias bobulytes, bet ir visokio plauko sukčius, “bomžus”, vagišius. Šešias dienas per savaitę veikiantis turgus ir šalia turgaus esančios visą parą dirbančios daugiau alkoholio nei maisto prekių parduotuvės, su tos pačios parduotuvės viduje esančiais “bariukais” - natūraliai susiklostė sąlygos, tinkančios įvairaus plauko ir neaiškios kilmės piliečiams tarpti. Vakarais ar net dieną šalia Kalvarijų turgavietės gyvenantiems žmonėms tikrai nejauku vaikščioti Turgaus gatve, turbūt viena iš tų gatvių, kuriose gyvenimas vyksta dieną ir naktį.
Po turgavietės rekonstrukcijos Šnipiškių ir Žirmūnų rajonų gyventojai turėtų apsidžiaugti - atnaujinus prekyvietę, uždarius senąsias parduotuves, jų vietose pastačius modernius šiuolaikiškus pastatus, kuriuose kursis biurai ir brangesnę bei kokybiškesnę produkciją siūlantys prekybininkai, o centrinė Turgaus aikštė taps stiklo ir metalo konstrukcijomis dengtu paviljonu, joje nebeliks vietos ne tik nelegaliai baltarusiškais vaistais, konservais ir kosmetika prekiaujančioms moteriškėms, bet ir aplink turgavietę kiaurą parą zujantiems alkoholikams, narkomanams ir vagišiams.
Turgus už turgaus tvoros: prekiautojai ar valkatos
Tačiau tie, kurie nors kartą lankėsi Kalvarijų turguje, turbūt pastebėjo, kad, be ūkininkų, prekeivių drabužiais ir avalyne, be visur ir visada besipainiojančių “bomžų”, čia akį traukia už tvoros, turgaus pakraštyje įsikūrę prekiautojai sendaikčiais. Šiems žmonėms, tikrai gana vargingai užsidirbantiems sau duoną, rekonstruotame turguje vietos irgi neliks. Prekiautojai sendaikčiais dabar pirkėjų laikomi tam tikra tarpine grandimi tarp paprasto turgaus prekeivio, kuriuo nelabai pasitikima, bet vis dėlto būtent iš jo perkama pigesnė prekė nei parduotuvėje, ir tarp kišenvagių, vagių ir narkomanų, apie kuriuos net pagalvoti nemalonu. Senais daiktais prekiaujantys žmonės laikomi tarsi ne prekiautojais, o tik narkotikams ar alkoholiui vieną kitą litą bandančiais “susiorganizuoti” valkatomis, kurie tempia iš namų viską, kas dar neištempta. Tačiau situacija iš tiesų yra kiek kitokia.
Sendaikčių turgaus įdomybės: nuo sagos iki siuvimo mašinos
Kalvarijų turguje pakalbinti sendaikčių prekeiviai pasirodė esantys paprasčiausi prekybininkai, superkantys tai, kas vieniems nereikalinga, ir parduodantys tiems, kurie neįstengia ir negali sau leisti nusipirkti naują prekę: kavos ar arbatos servizą, arbatinuką, keptuvę, elektrinę bulvių trintuvę (tik 50 litų), papuošalų ar naujus, nedėvėtus, tačiau kiek seniau pagamintus sportbačius tik už 3 litus. Iš tiesų pas sendaiktininkus galima rasti daugybę įvairiausių ir įdomiausių dalykų nuo senų, antikvarinių knygų, atvirukų, sagų, varžtų ir vinių iki rankinių, drabužių ir elektros prietaisų. Savo vaikučiui čia galima nupirkti triratuką už 70 litų ar įvairiausių žaislų (žinoma, juos prireiks išplauti), kolekcininkai susidomėtų pašto ženklų kolekcijomis, medaliais, gertuvėmis, monetomis ir kt. Sendaikčių turguje rasite kuo puikiausiai veikiantį radijo imtuvą “Spidola” už 30 litų, fotoaparatą “Zenitas” už 70 litų seną siuvimo mašiną. Taigi čia galima rasti ne tik to, kas atrodys tik niekam nereikalingas šlamštas, bet ir tokių daikčiukų, kurie net ir visur skubantį šiuolaikinį žmogų gali priversti palengvinti keliais litukais savo piniginę.
Paskutiniai išpardavimai
Turguje pakalbinti sendaikčiais prekiaujantys Ana ir Rimantas sakė žinantys apie rekonstrukciją ir manantys, kad po jos atnaujintoje turgavietėje jiems vietos tikrai nebeliks. Paklausti, ką darys, atsakė: “Nieko, o ką mes galim padaryti?” Žinodami, kad rekonstrukcija prasidės jau šį rudenį, prekiautojai stengiasi viską kuo greičiau išparduoti ir baigti savo verslą. Tai liūdna žinia tiems, kurie mėgsta pažioplinėti po Sendaikčių turgelį Kalvarijų turguje, ir tiems, kurie privesti ieškoti pigiausių prekių: atrodo, kad sendaikčių turgelio Vilniuje nebeliks.
Lietuva - Europoje, sendaikčių turgus - Užupyje?
Lietuva jau atėjo į Europos Sąjungą. Mes esame Europos piliečiai. Tos Europos, kurioje sendaikčių turgūs tikrai populiarūs ir mėgstami. Tokiems turgums paskiriamos specialios vietos miestuose ir juose taip pat gali rasti visko - nuo lėkštės iki prašmatnios spintos ar dviračio. Galbūt ir Vilniuje toks legalus ir visiems prieinamas turgus praverstų (ieškantiems ir daiktų, ir pramogų). Beje, apie tai galėtų pamąstyti Užupio Respublikos gyventojai - savaitgaliais vykstantis sendaikčių turgus Amatų miestelio teritorijoje turėtų tikti šiam išskirtinam Vilniaus rajonui, jis galėtų tapti ne tik gražia tradicija, bet ir traukos vieta.
