Grįžus iš visokių užjūrinių kelionių mūsų televizinis kino repertuaras turbūt atrodo labai jau menkai? Bet ir jame pasitaiko filmų, kadaise blizgėjusių įvairiuose festivaliuose, pagrindinė jo bėda – turbūt tie amžini pakartojimai, kilę ne iš turtingo gyvenimo.

Šeštadienis

Na, taip, visi puikiai žinome, kad brolių Wachowsky „Matrica“( TV1. 21.00 val.) ir dar pati pirmoji, beveik, jei neskaitysime kiek ankstesnio „Džonio Mnemoniko“, atvėrusi naują kibernetinį kino fantastikos stilių, – geras kūrinys. Bet kai jį tau siūlo žiūrėti penktąjį, dvyliktąjį, šimtas keturiasdešimt trečiąjį kartą, pakvimpa šiokia tokia paranoja.

Dažnai demonstruojama ir prancūzų komedija „Bėgliai“ (LTV, 17.55 val.). Kadangi tokio pavadinimo juostų pasaulyje – begalės, tik priminsiu, kad Gerard’o Depardieu herojų čia tą dieną išleidžia iš kalėjimo. Bet jeigu jis susitiks mielą žioplį Pierre’ą Richard’ą – lauk naujų nemalonumų. 1986 metų filmas turėjo tokį pasisekimą, kad režisierius Francis Veberas, dolerių paviliotas, sutiko pats sukurti holivudinį perdirbinį. Bet štai „Bėglių“ – visur pilna, o amerikiečių „Trijų bėglių“ kažkaip nematyti.

Kažkas panašaus sakytina ir apie kitas dienos holivudines komedijas. „Kur tėtušio testamentas?“ (TV3, 14.00 val.), aišku, rodo vaikelių ir giminaičių bendrą pasidraskymą dėl galimų pinigėlių, bet labai jau specifinį. Neblogos „Mėgstamiausios smarkuolio mirtinos nuodėmės“ (LTV, 23.10 val.) irgi leidžia įvertinti tą humorą, skirtą trims objektams, kuriais pavadintos novelės, - „Aistra“, „Godumas“, „Pyktis“, - bet tik tada, kai esi jau labai įsigilinęs į amerikinio mąstymo niuansus. Kodėl taip yra, kad europiečiams viskas išeina universaliau? Pažvelkite, koks elegantiškas dar vienas, visai naujas gražuolio širdžių ėdiko, avantiūristo ir žavaus plėšiko Arseno Liupeno nuotykių variantas (1 Baltijos kanalas, 22.10 val.), jaunučiam prancūzų aktoriui Romaine’ui Duris žadantis gražią ateitį!

REKLAMA

Filme „Šnipų žaidimas“ (TV3, 24.00 val.) – toks pojūtis, kad veikia ne patys CŽV žvalgybininkai – jau į veteranų vaidmenis perėjęs Robertas Redfordas ir jaunas Bradas Pittas, o likimo posūkiai tarsi žaistų žmonėmis. Gana įdomu, juolab kad veiksmas rutuliojasi 1991-aisiais, kai ir šaltasis karas jau pasibaigė. Deja, dar yra Kinija.

Ispanų žinomo režisieriaus Bigaso Lunos „Jūros balsas“ (BTV, 23.00 val.) sėkmingai sieja ir erotiką, net seksą, ir intelektą, prasmingas užuominas į Homero „Odisėją“, žodžiu, turi visa tai, ko siekė lietuvių festivaliuko „Geismas ir grožis“ organizatoriai. Naudinga kartais būtų užmesti akį į pasaulinio kino ieškojimus, o ne vien į viagros reklamą...

Du rusų kanalai šiandien aptaria neseniai pasibaigusį 62-ąjį Venecijos kino festivalį. Jeigu norite pamatyti daugiau kino aukštuomenės, išgirsti paviršutiniškų, bet šiandien tokių populiarių gandų gandelių, siūlyčiau manieringojo Sergejaus Šolochovo „Tykius namus“ (1 Baltijos kanalas, 0.20 val.), kurie visuomet yra truputį pageltę. Jeigu norit tikrojo profesionalumo, įdomaus ir gilaus pokalbio apie Kiną, pasirinkit Piotro Šepotiniko „Kineskopą“ (RTR Planeta, 1.30 val.)

Sekmadienis

Taivano dainininkė Sin-Je šiurpokame trileryje „Akis“ tapo smuikininke.

Ir vėl – „Zatoičis“, „Zatoičis“ (BTV, 22.00 val. ir kitądien 22.50 val.)... Populiarusis japonas Takeshi Kitano jau spėjo ir tris vaidmenis sukurti, ir knygą parašyti, ir naują komediją nufilmuoti, o mes taip ir „užsiciklinome“ ties šia nebloga, aišku, kovine drama. Vėl kanibalas „Hanibalas“ (LTV, 21.00 val.), nesuvokiama, kodėl taip anksti nacionalinio kanalo rodomas, nes visiškai sutinku su mintimi, kad, pavyzdžiui, žmogaus smegenėlių skenavimo scena ir yra pati tikroji pornografija. Vėl dažnas svečias – Kubos konflikto priminimas filme „Trylika lemtingų dienų“ (LNK, 22.25 val.), 2000 metais netgi pelnęs kažkokios miglotos Politinio kino asociacijos (žinoma, jeigu internete yra milžiniškų svetainių, skirtų pašto ženklams meniniame kine, kodėl negali būti ir tokios organizacijos?) premiją. Taip jam ir reikia.

REKLAMA

Kiekvienas save gerbiantis suvoks, kuo baigsis Abelio Ferraros „Laidotuvės“ (5 kanalas, 19.30 val.; kartojama antradienį, rugsėjo 27d., 24.00 val.). Ne, ne, nuo laidotuvių viskas čia tik prasideda, bet kad būti gangsteriu negerai, kad panaši perspektyva laukia ne tik vieno tokio brolio, aiškinama, kaip per politvalandėlę kalėjime. Kaip tyčia, ir aktoriai geri – Christopheris Walkenas, Benicio Del Toro, bet jie ne visagaliai irgi.

Išreklamuotas rusų šlageris „Kova su šešėliu“ (1 Baltijos kanalas, 20.50 val. ir kitądien 9.20 val.) neturi nieko bendra su Karlo Gustavo Jungo to paties pavadinimo filosofiniu veikalu. Mat Jungas turėjo galvoje kovą su pačiu savimi, o ši kova – tiesioginė, bokso ringe, bet dar dažniau – jo užkulisiuose. Patikėję režisuoti jaunam Aleksejui Sidorovui, prodiuseriai turbūt laukė jo sėkmingo serialo „Brigada“ vidinės energetikos. Bet susilaukė tik efektingų holivudinių štampų. Apskritai tas „naujasis rusų kinas“, ypač „atsiperkantis“, vis dažniau praranda bet kokį nacionalinį identitetą.

Aną savaitę, kai klydinėjau po svietą, nacionalinė TV, sakau, gal jau ir parodė puikų dokumentinį prancūzų filmą „Marselis Karnė. Mano gyvenimas ekrane“ (žiūrėkite jį šiandien per LTV2, 13.05 val.). Mat Marcelis Carne, tegul ne iki pačios savo karjeros pabaigos buvo tas menininkas, kuriam norisi (ir reikia) sentimentalaus apibūdinimo „dieviškasis“. Žinoti bent ką nors apie „Keistos dramos“ ir „Ūkų krantinės“, „Diena prasideda“, „Galiorkos vaikų“, „Terezos Raken“ kūrėją žmogui, manančiam, kad jis gerbia kiną, – privalu.

Per tą patį LTV2 kanalą šiandien – gal jau baigiamasis (susipainiojau!) lietuvių vaidybinio kino Retrospektyvos seansas – prieštaringi, be galo plastiški, nes apie berniuką, išaugsiantį dailininku, „Vilko dantų karoliai“ (19.50 val., dar pakartos trečiadienį, rugsėjo 28 d., 16.00 val.). Pagal menininko Leonardo Gutausko romaną 1997 metais režisavo Algimantas Puipa. Ir tai gražu, nes šiomis dienomis kino teatrų ekranuose pradėjo žygį naujasis Puipos „Dievų miškas“, taigi žiūrovui suteikiama laisvė spręsti, progresuoja autorius, ar ne.

REKLAMA

Bet kadangi lietuvių filmų kadrų, kuriuos galėtum laisvai naudoti, kaip ir nėra, tenka ir man siūlyti Singapūro ir Honkongo žiauraus filmo „Akis“ (TV1000, 19.00 val.) herojės portretą. Daili moteris ir gera dainininkė Lee Sin-Je, kartais kosmopolitiškiau pavadinama ir Angelica Lee, šiame trileryje vaidina jauną smuikininkę, kuriai, jau dvejų metų būnant, prasidėjo problemos su regėjimu. Bet – nebūtų Rytai – čia jums ne kokia vulgari katarakta ar kas. Grąžintas regėjimas, perkėlus herojei kitos žuvusios merginos rageną, įbruka ją į nepaaiškinamos mistikos bei košmariškų regėjimų sūkurį.

Broliai Pangai sukūrė juostą meistriškai, aktorė pelnė pagrindinę 2002 metų Rytų kino premiją, tačiau „Akį“ mačiau tik vienąsyk ir daugiau žiūrėti nebesirengiu. Mat, kitaip nei į laužomas kojas ir panašias gyvenimo smulkmenas, asmeniškai į regėjimą žvelgiu kažkaip atsargiai, ir stengiuosi be ypatingo reikalo į akį negauti...

Pirmadienis

Labai daug jau savaitgalį parodytų filmų. Arba šiaip niekinių. Antai liežuvis neapsiverčia siūlyti dar 1998-aisiais pramačiusį terorizmo suklestėjimą „Laisvės smūgį“ (5 kanalas, 16.00 val.; kartojama ketvirtadienį, 24.00 val.), pakvietusį herojui nemirtingąjį Michaelą Dudikoffą, bet prisilytėjusį temos taip neįtikinamai ir net šovinistiškai, kad...

Nors ir mėgstu žaliaakę Michelle Pfeiffer (kaip ir humoro nestokojantį Bruce’ą Willisą, jos partnerį filme, apie kurį kalbėsime) apie „Mūsų meilės istoriją“ (TV1, 21.00 val.) sunkiai rasčiau ką itin gero pasakyti. Na, žmonės išgyveno susituokę 15 metų – kone heroizmas, kitiems 15 dienų pakanka. Na, pabodo jiems tas bendras gyvenimas. Na, kaip tik proga pasikalbėti rimtai – nes vaikai, apie kuriuos žmonės paprastai meluoja, kad aukojasi ir nesiskiria tik dėl jų, atostogauja. Ir kas? Visos tos melodraminės problemos pateiktos Robo Reinerio juostoje jau tokiu glaistytu stiliumi, kad bloga darosi. Dudikoffui – ir vieta „Laisvės smūgyje“, bet šių aktorių pora nusipelnė šio to geresnio.

„RTV International“ rodo kadaise sudarkytą, iškarpytą, bet ir po to beveik visai nedemonstruotą Kiros Muratovos juostą „Pažįstant margąjį pasaulį“ (14.06 val.). Žinoma, tik viena ji dar 1978 metais leido sau traktuoti „didžiųjų komunizmo statybų“ dalyvius visai ne kaip lietuviško „Perskelto dangaus“ neva romantišką herojų, užšokusį į Lietuvėlę gal tik su žmona tėvus supažindinti, o tiesiog kaip svieto perėjūnus, kad ir savaip nelaimingus klounus.

REKLAMA

Antradienis

Dienelę atsipūtę nuo mistikos (rytietiškos), šiandien vėl nersim į ją, brangiąją, tik jau europietišką. O gal „Mesmeris“ (5 kanalas, 19.30 val.; kartojama penktadienį, rugsėjo 30 d., 16.00 val.) – tikrai istorinė drama, kaip filmą reklamuoja?

Toks personažas iš tiesų egzistavo XVIII amžiaus Vienoje. Visas būrys vietinių gydytojų studijavo jo gydymo metodus, tik dalis – kad įrodytų Mesmerį šarlatanu esant, o mažesnė – kad suvoktų ir pritaikytų jo „magnetizmą“. Režisierius Rogeris Spottiswoodas, dažniausiai dirbąs JAV ir labai nelygiai, šįkart nėrė į gimtąją Europą ir noriai nutapė šį aukštosios melodramos, mistikos, impresionistinio požiūrio lydinį. Anglų aktorius Alanas Rickmanas atrodo sukurtas žmogui, sugebančiam aplenkti laiką ir pažvelgti tarsi „anapus“. Dėl „Mesmerio“, ypač jo istoriškumo, kūrėjų, man regis, visai nedominusio, galima ginčytis, bet kad jame yra tikrų meninio prašviesėjimo akimirkų – faktas.

Mesmeris daug svarstydavo apie įmanomą žmogaus gyvenimo harmoniją. „Pabusti gyvenimui“ (TV3, 23.15 val.) svarsto – irgi su mistikos kruopelyte – sapnų ir realybės santykį. Amerikiečių „nepriklausomasis“ režisierius Richardas Linklateris daugiausiai žinomas europiečių meilės dilogija „Prieš saulėtekį“ ir „Prieš saulėlydį“. Gal kam bus maloni staigmena, kad jis, pasirodo, dirba ne vien prie vaidybinių žanrų: „Pabusti gyvenimui“ – išradinga animacinė fantazija. Laisvas kūrėjas gali sau leisti tokias permainas, kaip ir mažiau, tiesa, žinomas Bartas Freundlichas šiandienos filme „Mitas apie pirštų atspaudus“ (TV1, 21.00 val.), tiesa, nepasiekiąs garsiosios Toddo Solondzo „Laimės“ lygio, tačiau irgi leidžiąs sau juodai pajuokauti iš tautiečių visokių – dažniausiai seksualinių – manijų. Štai tik kodėl TV1 pervardijo juostą nieko nesakančiais „Praeities šešėliais“ – irgi mistika.

Trečiadienis

Lauktas BTV kanalo kino dalies permainas šiandien, panašu, jau signalizuoja „Kurjeriai“ (BTV, 21.20 val. ir kitądien 22.05 val.). Prisiminkit: ar jums ateina į galvą per kokį komercinį (ir ne tik) lietuvių kanalą rodytas belgų ar olandų kino kūrinys? Kaip tik tokia originali koprodukcija ir yra „Kurjeriai“, kuriuose kalbama ne vien apie narkotikų verslą, tačiau ir apie keistus žmones – tokius ypač mėgsta Olandijoje. Nepaprastai menko biudžeto filmas debiutantui Roeliui Reine atnešė geriausio Olandijos 1999 metų režisieriaus vardą, ir nors jis – dar ne Josas Stellingas, meistrystė matyti. Diskusijų apstu: tie, kurie nemėgsta viso to, ko patys nesuvokia, laiko smagius ir keistokus „Kurjerius“ prastu filmu, kiti ginčijasi, ar anksčiau buvo kiaušinis ar višta – todėl kad fabula labai jau primena vokiečių hito „Bėk, Lola, bėk“ schemą.

REKLAMA

Įdomus ir amerikiečių „Geras mokinys“ (LTV, 23.25 val.) – pagal Stepheną Kingą, bet... apie fašizmą. Tai „Elito kinas“, tapęs keturgubai sutrumpėjusios LTV laidos apie kiną „25 kadras“ priedėliu.

Jau esu minėjęs, kad laidos pradinė idėja – rodyti valandą, bet kartą per mėnesį, buvo, švelniai tariant, nestruktūruota ir nekūrybiška: po mėnesio tokios laidos apskritai niekas nebeprisimindavo. Dabar – kas savaitę ir po 10-15 minučių, įtraukiant visus kino įvykius ir dar elitinio filmo pristatymą. Na, ir kraštutinumai! Prieš keletą dienų pamatęs naująjį variantą su gal ir natūralia blondine, tiesiog pasibaisėjau. Minėti „Jausmus“ kaip vien tik Almanto Grikevičiaus kūrinį (nors Algirdo Dausos pavardė titruose įrašyta net pirmoji) – elementari lietuviška kiaulystė. Teigti, kad prancūzų režisieriaus Erico Rohmero filmuose „žmonės tik sėdi ir šneka“ – mažų mažiausiai netikslu: kaipgi tuomet su veiksmingu Rohmero kūriniu apie Didžiąją prancūzų revoliuciją, kaip su jo nesenu trileriu (!) „Trigubas agentas“? Pagaliau smulkiai pasakoti filmo, kurį žiūrovai ir taip po akimirkos pamatys, siužetą – nusikaltimas. Žinau, kad daug jūsų ir mane kaltina visokiomis nuodėmėmis, bet šitos tai jau neprisiimsiu: „užkabinti“ potencialų žiūrovą detale, fabulos nuotrupa – viena, o atpasakoti kaip per pamoką – truputį kas kita.

Štai taip ir pasibaigė nacionalinės televizijos laida apie kino meną. Man pasibaigė, nes šiaip dar turbūt pazys.

Ketvirtadienis

Retro drabužiais dėvintys J. Moore ir R. Fiennesas išgyvena „Meilės romano pabaigą“.

Smagų filmą – deja, per lenkų kanalą TVP1 (0.35 val.) – šiandien pateikia taip retai regimi čekai. Jis vadinasi „Vienišiai“, Pavelas Ondričekas jį pastatė 2000 metais, o pagrindinis komedijos herojus dirba kelionių agentūroje ir organizuoja šiek tiek parežisuotas „paprastų čekų žmonių“ gyvenimo scenas (pavyzdžiui, valgymą), kurios kažkodėl yra tokios beprotiškai įdomios nesuvokiamų interesų japonų turistams. Na ką, nepapasakojau filmo siužeto? Patikėkit, ten visko yra dar labai daug.

REKLAMA

Neblogą Neilo Jordano filmą „Meilės romano pabaiga“ (LNK, 22.35 val.) žymi, kaip jau visuomet šio autoriaus atvejais, gerai sukomponuotas aktorių ansamblis (Ralfas Fiennesas, Julianne Moore, Stephenas Rea, gal pirmąsyk gyvenime kuriantis turtuolį), nuostabus stiliaus jausmas. Stilius – retro, nes veiksmas iš Grahamo Greene’o romano puslapių perkeltas į 1944 metus, į bombarduojamą Londoną.

Kad ekrane – meilės romanas, sako jau pavadinimas. Turtuolio (to, kuris Rea) žmona (Moore) nelauktai susitinka rašytoją (elegantiškas Fiennesas, kuris, žinoma, ir kaip vyras įdomesnis už visokius jūreivėlius iki šiol vaidinusį Rea). Bet romanas po vieno bombardavimo visiškai beprasmiškai nutrūksta. Kodėl? Ponas rašytojas nebūtų anglas, jeigu nenusisamdytų seklio.

Ramia širdimi (dėl lygio) galiu pasiūlyti rusų juostą, 1991 metų San Remo ir Monpeljė kino festivalių laureatą „Damų siuvėjas“ (ukrainiečių STB, 11.50 ir 1.25 val., o rytoj šį filmą 23.05 val. dar demonstruoja ir „RTV International“ kanalas). Tai žydų genocido pirmosiomis karo dienomis, pirmosiose okupuotose zonose tragedija, o vieną paskutinių puikių vaidmenų savo karjeroje čia sukūrė Inokentijus Smoktunovskis. Neprašovė ir mūsiškė aktorė Nelė Savičenko-Klimienė.

Penktadienis

Visų dažnų šios dienos pakartojimų šįsyk nebeminėsiu – sąžiningai prisipažįstu – grynai egoistiškai, dėl nuovargio. Festivaliai savo daro. Keista, bet ir šios dienos kai kurie filmai susieti su festivaliais – tik greičiau komiškąja puse.

Ar jūs esate girdėję, pavyzdžiui, tokį Biberacho kino festivalį. O jis, pasirodo, egzistuoja, žinoma, Vokietijoje, ir ten pernai susimilo duoti diplomėlį savai, vokiškai – visomis to žodžio prasmėmis – komedijai „Sukčius virėjas“ (BTV, 0.05 val.). Net toks populiarus ir turintis žavesio aktorius kaip Moritzas Bleibtreu neįstengia išgelbėti šio kriminalinio atspalvio farselio.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų