Valstybės saugumo departamento (VSD) Kauno apygardos skyriaus pareigūnai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl didelį rezonansą sukėlusio Simono Wiesenthalio (Vyzentalio) centro atstovo Efraimo Zuroffo pranešimo, esą lietuvių krepšininkai 1941 metais dalyvavo žydų žudynėse.
Patikslinus minėtą pranešimą nustatyta, kad tariami faktai apie Lietuvos krepšininkų dalyvavimą žydų genocide yra neteisingi, o pranešimas pagrįstas tik gandais ir literatūriniais kūriniais. 1941 metų liepos 7 dieną jokių krepšinio varžybų tarp lietuvių ir vokiečių komandų, po kurių esą galėjo būti šaudomi žydai, apskritai nebuvo, pabrėžia Kauno apygardos prokuratūra.
E. Zuroffo pranešimą apie galimas lietuvių krepšininkų sąsajas su žydų genocidu Lietuvos generalinė prokuratūra gavo šių metų kovo 10 d. Kovo 29 d. pranešimas buvo persiųstas Kauno apygardos prokuratūrai, o šios prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras, susipažinęs su surinkta medžiaga, pranešimą perdavė VSD Kauno apygardos skyriui, kad jis patikslintų išdėstytus faktus ir priimtų procesinį sprendimą.
Veikiausiai remdamasis to paties turinio E. Zuroffo pranešimu, populiarus JAV sporto kanalas balandžio pradžioje ESPN parodė reportažą apie Lietuvoje 1941 metais įvykusias lietuvių krepšininkų komandos "Perkūnas" rungtynes su vokiečių kareiviais ir galimas jų sąsajas su tą pačią dieną surengtomis žydų žudynėmis Kauno septintajame forte.
Didelį susirūpinimą dėl šio reportažo išreiškė Lietuvos politikai ir diplomatai, pabrėždami būtinybę kuo greičiau ištirti faktus ir juos patvirtinti arba paneigti.
E. Zuroffo pranešime cituojama 1948 metais Miunchene išleista Yosefo Garo knyga "Žydiško Kauno sunaikinimas". Knygoje rašoma, kad 1941 m. liepos 7 d. Kaune įvyko krepšinio varžybos tarp vokiečių kariškių ir lietuvių krepšininkų komandų, kurias esą laimėjo lietuvių komanda ir kaip "prizas" kiekvienam žaidėjui buvusi suteikta galimybė VII forte nušauti dešimt žydų.
Pagal knygą, šios krepšinio rungtynės buvusios tik vienos iš daugelio, kurias žaidė Lietuvos komanda, sudaryta iš sportininkų, priklausiusių Tautiniam darbo apsaugos batalionui (TDA), vėliau prijungtam prie Lietuvos pagalbinių policijos batalionų. Teigiama, kad TDA bataliono nariai dalyvavo žudant žydus Kaune.
E. Zuroffo pranešime taip pat cituojamas vienas žydų tautybės asmuo, kuris teigia, kad 1941 m. liepos 7 d. buvę sušaudyta apie 7 tūkstančius vyrų. Esą daugumą jų sušaudė lietuvių partizanai, iš dalies dalyvaujant vokiečiams. Apie šias žudynes jis sakosi sužinojęs iš kito asmens pasakojimų.
Pranešime taip pat nurodoma, kad po Antrojo pasaulinio karo mažiausiai du tos pačios lietuvių komandos žaidėjai buvę suimti Sovietų sąjungos ir apkaltinti žydų žudynėmis VII forte, o per apklausą jie esą paminėjo keturis kitus krepšininkus iš savo komandos, kaip tų pačių žaidynių dalyvius.
Tikslindami E. Zuroffo pranešimą, pareigūnai kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyrių. Šio skyriaus duomenimis, masinės žmonių žudynės Kauno VII forte vyko 1941 m. liepos 4, 6, 9 ir 19 dieną. Egzekucijose dalyvavo Tautinio darbo komiteto apsaugos bataliono kariai.
Jokių archyvinių duomenų, patvirtinančių sportininkų dalyvavimą žudynėse, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyrius archyviniuose dokumentuose nerado.
"E. Zuroffo pranešimo patikslinimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šiame pranešime yra genocido ar kurio nors kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių", - pabrėžia Kauno apygardos prokuratūra.
Pasak prokuratūros, minėtas pranešimas yra pagrįstas tik literatūriniais kūriniais ir gandais, o jame išdėstytos aplinkybės apie tai, kad žydų tautybės asmenų šaudyme dalyvavo krepšininkai, neatitinka tikrovės. Pranešimo išvados ir teiginiai pagrįsti prielaidomis, subjektyviomis pareiškėjo interpretacijomis, tam neretai panaudojant realiai buvusius, tačiau nieko bendra su kaltinančiais teiginiais neturinčius įvykius ar pranešimus, teigia prokuratūra.
Ištirtame E. Zuroffo pranešime prokuratūra pabrėžia neradusi duomenų nė apie vieną tiesioginį nukentėjusįjį ar galimų nusikaltimų liudytoją, o karo meto įvykių dokumentuose ir pokarinėje tyrimų medžiagoje tokių duomenų taip pat nėra.
ELTA
