NATO šeštadienį pažymi garbingą Taikos partnerystės (PFP) dešimties metų jubiliejų. Programa po šaltojo karo buvo pradėta siekiant skatinti ryšius su buvusio sovietų bloko šalimis, tačiau šiuo metu, JAV vadovaujamo karo su terorizmu kontekste, nukreipia savo žvilgsnį į Centrinę Aziją.
"Kazachai Irake tarnauja, vadovaujami lenkų. Be PFP, tai būtų neįtikėtina", - teigė Aljanso aukšto rango pareigūnas, prašęs neskelbti pavardės.
Jo teigimu, vienas iš svarbiausių programos pasiekimų yra tai, jog NATO nepriklausomos šalys buvo parengtos bendroms karinėms operacijoms, "ji taip pat įkvėpė daugelį šalių, parėmė reikšmingus jų gynybos institucijų ir koncepcijų pertvarkymus".
"Demokratinių ir atsakingų gynybos institucijų kūrimas yra tikras iššūkis. Kuo toliau nuo Rytų Europos, tuo didesnis poreikis kurti institucijas", - pridūrė jis.Netrukus po šaltojo karo, 1994 metų sausio 10 dieną vykusiame Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos viršūnių susitikime įsteigtoje programoje šiuo metu dalyvauja 27 valstybės. Tai daugiausia Rytų Europos šalys, tačiau prie jų prisijungė ir Šveicarija, taip pat Užkaukazės ir Vidurinės Azijos valstybės.
1999 metais prie NATO prisijungė Čekija, Vengrija ir Lenkija, o šiais metais tai turėtų padaryti dar septynios PFP narės.
Programa taip pat labai pasitarnavo tam, kad keletas NATO nepriklausančių šalių nusiųstų karius į NATO vadovaujamą taikos palaikymo operaciją Bosnijoje.Tačiau ji taip pat vertinga kaip simbolinis tiltas, įveikiantis šaltojo karo skiriamąsias linijas. Tai savo atsisveikinimo kalboje praėjusį mėnesį pabrėžė ir buvęs NATO generalinis sekretorius George'as Robertsonas (Džordas Robertsonas).
PFP jis pavadino vienu iš aukso vertės NATO lobių, "viena geriausia investicijų į saugesnį ateities pasaulį".
Po 2001 metų rugsėjo 11 dienos išpuolių Centrinė Azija tapo pagrindiniu frontu JAV vadovaujamoje kovoje su terorizmu. Šiais metais NATO pradėjo pirmą savo istorijoje karinę operaciją už Europos ribų, perimdama taikos palaikymą Afganistane.
Dėmesys šiam frontui, kuris driekiasi per Kazachstaną, Kirgiziją, Tadžikistaną, Turkmėnistaną ir Uzbekistaną, turėtų dar labiau padidėti po birželį Turkijoje rengiamo NATO viršūnių susitikimo.
"JAV siekia, kad Stambule mes susitartume dėl naujos plataus masto iniciatyvos Centrinės Azijos atžvilgiu", - sakė aukšto rango JAV diplomatas.
Tačiau kitas NATO pareigūnas teigė, jog Aljansas Stambule tikriausiai nepradės jokių konkrečių naujų iniciatyvų, o tik suteiks PFP veiklai Centrinėje Azijoje "daugiau svarbos ir politinio svorio".
Daugiausiai dėmesio viršūnių susitikime bus skirta prie NATO prisijungiančioms naujoms septynioms narėms: Lietuvai, Latvijai, Estijai, Slovakijai, Slovėnijai, Bulgarijai ir Rumunijai.
Pasak vieno NATO pareigūno, po plėtros Europos žemėlapyje liks "dvi skylės" - Bosnija bei Serbija ir Juodkalnija.
NATO su džiaugsmu jas priimtų į PFP, tačiau "neaišku, ar jos atitiks keliamus reikalavimus". "Dėl sąlygų mes nesiderame, dabar jie turi žengti žingsnį", - sakė pareigūnas.
AFP-BNS
