centrinė azija

Geriausių vokiečių mokslininkų, tokių kaip Wernheris von Braunas, perkėlimas į JAV po Antrojo pasaulinio karo padėjo Amerikai išvystyti branduolines bei kosmines technologijas ir užsitarnauti supervalstybės titulą. Nuo to laiko pasaulinė konkurencija dėl talentų tik stiprėja. Į šias varžybas jau įsitraukė ne tik pirmaujančios Vakarų valstybės, bet ir naujos kylančios ekonomikos, tokios kaip Singapūras, Panama ar Kataras.

Lietuvoje daug kalbama ir diskutuojama apie Maskvos įsivaizduojamą rusų pasaulį ir tai, kaip ši ideologija veikia geopolitinius procesus. Ne išimtis ir turkų numušto Rusijos naikintuvo Sirijoje atvejis. Lietuvoje buvo komentuojami tik Rusijos veiksmai, priežastys ir pasekmės, visai mažai skiriant dėmesio Turkijos pozicijai. Atidžiau žvilgtelėjus į Ankaros vykdomą politiką, matyti, kad konfliktas tarp Maskvos ir Ankaros rusena seniai.

 Rusijos prezidentas V. Putinas aplankė tradicinį jaunimo forumą Seligere, kur daug kalbėjo įvairiomis temomis. Didžiausias dėmesys buvo skirtas Ukrainai, bet taip pat – gana netikėtai – iškilo Kazachstano klausimas.

Gyvenant dabartinių įvykių sūkuryje dar šiek tiek sunku vertinti jų istorinę reikšmę. Tačiau vienas dalykas aiškus: po Krymo prijungimo prie Rusijos Federacijos pasaulis jau bus kitoks. Kažkas panašaus atsitiko SSRS žlugimo metu. Tuomet lyg ir baigėsi šaltasis karas, o šiandien Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė pagrįstai teigia: „Konfrontacija tarp Vakarų ir Rusijos didėja.

Fabio Belafatti, Šiuolaikinės Vidurio Azijos studijų centro koordinatorius (Vilniaus Universiteto Orientalistikos Centras) ir Vilniaus universiteto lektorius Pastaraisiais metais Kinijos vaidmuo Centrinėje Azijoje akivaizdžiai padidėjo ir tai pavertė ją svarbiausiu penkių posovietinių Centrinės Azijos respublikų prekybos partnere.

Pastaraisiais metais dėmesys Kazachstanui – didžiausiai Centrinės Azijos šaliai ir ekonomikai – Vakarų žiniasklaidoje akivaizdžiai padidėjo, ekonomikos kilimas padarė Kazachstaną viena iš sparčiausiai besivystančių buvusios SSRS valstybių.

2013 metų karai grasins pasaulio stabilumui – nuo Turkijos iki Kongo. Kiekvienais metais pasaulyje atsinaujina seni konfliktai, įsiliepsnoja nauji, o kai kuriose vietose situacija gerėja. Ir šiais, 2013 metais karo debesų yra pakankamai. Karštieji taškai – tiek seni, tiek ir nauji – kurs problemas žmonėms visame pasaulyje, rašoma „Foreign Policy“. Antroje dalyje buvo aptarti konfliktai Afganistane ir Pakistane bei sudėtinga situacija Afrikoje. Šįkart dar keturi konfliktų židiniai.

Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo naujos nepriklausomos Centrinės Azijos (CA) valstybės susidūrė su gana sudėtinga vandens išteklių naudojimo problema, nes po SSRS žlugimo sugriuvo ir vandens skirstymo sistema. Prasidėjo tarptautiniai ginčai dėl pasienio upių naudojimo.

Dalyvaudama konferencijoje Kirgizijoje, žinoma Centrinės Azijos (CA) ekspertė Martha Brill Olcott pareiškė, kad po JAV karinių pajėgų išvedimo iš Afganistano kyla CA šalių destabilizacijos pavojus. „Palyginti su dešimtuoju XX a. dešimtmečiu, CA valstybės sustiprino savo kariuomenes, bet pavojus vis tiek išlieka“, – konstatavo ji, pažymėdama, kad tarp Afganistano ir Tadžikistano egzistuoja tik juridinė siena ir neįmanoma pasakyti, kur baigiasi viena šalis ir prasideda kita.