Raimonda Mikučionytė
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai ieško verslo ryšių su Vidurinės Azijos verslininkais.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) verslo atstovai, vadovaujami generalinio direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus, visą praėjusią savaitę praleido Azijos žemyne – lankėsi Uzbekistane ir bandė užmegzti kontaktus su vietos verslo atstovais.
Panevėžio PPAR nariai įsitikinę, kad norint užmegzti ryšius su tolima Vidurinės Azijos šalimi, būtina savomis akimis pamatyti, ką būtų galima eksportuoti į Uzbekistaną ir ką importuoti iš tos šalies. Ar pavyks surasti prekybinius ryšius su Uzbekistano verslininkais, paaiškės birželio mėnesį, kai jų atstovai iš Taškento PPAR atvyks į Lietuvą.
Išliko sovietinis mąstymas
Panevėžio PPAR generalinis direktorius V. Matkevičius pasakojo, kas labiausiai stebino nuvykus į Uzbekistaną.
„Kontrastai, – prisipažino rūmų vadovas. – Tą kontrastą realybėje gali pamatyti nuvykęs į šalį – pasakojimai tikrovės neatspindi. Nors šalis nepriklausomybę atgavo beveik tuo pat metu kaip Lietuva – 1991 metais, sovietinis mąstymo lygis išlikęs iki šių dienų. Be to, jaučiasi ir matosi didžiuliai turto ir skurdo kontrastai. Mūsų delegaciją stebino išpuoselėti marmuro rūmai ir šalia tų rūmų stūksantis skurdus daugiabutis. Atskirtis tarp turtuolių ir vargšų didžiulė, nors, kaip girdėjome būdami Uzbekistane, daug prasčiau žmonės gyvena šalia esančiose šalyse – Tadžikistane arba Kirgistane.“
Didelė infliacija
Į savaitę trukusią kelionę važiavo Panevėžio PPAR Utenos filialo nariai. Anot V. Matkevičiaus, ši verslo kontaktų kelionė – projekto „Paslaugų, susijusių su verslo pradžia, verslo augimu ir užsienio rinkų plėtra, prieinamumo didinimas Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų ir asocijuotų organizacijų įmonėmis“ įgyvendinimas.
„Sudėtinga šiandien pasakyti, ar pavyks užmegzti verslo ryšius su Uzbekistano gamintojais, nes galimos problemos dėl apmokėjimo. Pateiksiu pavyzdį, kaip toje šalyje galima nusipirkti, jeigu reikia, JAV dolerių: būtina pateikti prašymą Uzbekistano vyriausybė, kodėl būtina valiuta. Gavus vizą į JAV, tikėtina, kad bus duotas leidimas nusipirkti dešimt tūkstančių JAV dolerių, kitais atvejais (verslo) suteikiama teisė nusipirkti du tris tūkstančius JAV dolerių. Šalyje labai didelė infliacija. Tai pajutome keisdami valiutą. Oficialiai už dolerį mokama 1 870 sumų – vietinės valiutos, o juodojoje rinkoje bus sumokėta jau 2 800 sumų už vieną dolerį“, – apibūdino šalies ekonominę situaciją V. Matkevičius.
Pigi darbo jėga
Paklaustas, kas dar nustebino Uzbekistane panevėžiečius verslininkus, V. Matkevičius paaiškino: „Nėra bendrų įmonių su užsienio šalimis – teko matyti tik mobiliojo ryšio reklamas. Tačiau stebino naujų automobilių gausa. Taip yra todėl, kad Uzbekistane surenkami „Chevrolet“ ir „Daewoo“ markių automobiliai. Transporto priemonės pardavinėjamos vietinėje rinkoje ir kitose Azijos šalyse. Be to, planuojama atidaryti sunkvežimių MAN surinkimo gamyklą. Todėl ekonomikos lygis pamažu šalyje kyla. Beje, Uzbekistanas turi prisipirkęs naujų „Boeing“ lėktuvų. Ir mūsų delegacija skrido tokiu. Be to, Taškento ir kitų miestų gatvėmis važinėja naujutėlaičiai „Mercedes“ autobusai. Tačiau tai nereiškia, kad šalis turtinga. Stipriai jaučiama klaninės valstybės struktūra – turtai sukaupti vienose rankose, tų, kurie valdo šalį.“
Užtat Uzbekistane labai pigi darbo jėga. „Nors daugiausia naudojamas rankų darbas, – stebėjosi V. Matkevičius. – Jei už darbą gauna 100 JAV dolerių, tai jau labai geras atlyginimas. Tačiau teko nusivilti, nes tokias „labai geras algas“ – 280 tūkstančių sumų, arba 280 litų, per mėnesį gauna nedaug uzbekistaniečių.“
Bandys užmegzti kontaktus
Panevėžio PPAR vadovo V. Matkevičiaus teigimu, Uzbekistanas į Lietuvą galėtų importuoti šviežius vaisius, daržoves, džiovintus vaisius, riešutus, razinas.
„Taip pat uzbekistaniečiai lietuvaičius galėtų nustebinti rankų darbo austais kilimais. Jų grožis nepakartojamas, o vienas audžiamas metus. Todėl kilimai – brangi prekė. Tiesa, ar pavyks užmegzti ryšius su Taškento PPAR nariais, paaiškės birželio antroje pusėje. Tuomet mus aplankys verslininkų delegacija iš Uzbekistano“, – V. Matkevičius teigė, kad plėtoti ryšius užsienio rinkose būtina – tai užtikrina verslo augimą.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai ieško verslo ryšių su Vidurinės Azijos verslininkais.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) verslo atstovai, vadovaujami generalinio direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus, visą praėjusią savaitę praleido Azijos žemyne – lankėsi Uzbekistane ir bandė užmegzti kontaktus su vietos verslo atstovais.
Panevėžio PPAR nariai įsitikinę, kad norint užmegzti ryšius su tolima Vidurinės Azijos šalimi, būtina savomis akimis pamatyti, ką būtų galima eksportuoti į Uzbekistaną ir ką importuoti iš tos šalies. Ar pavyks surasti prekybinius ryšius su Uzbekistano verslininkais, paaiškės birželio mėnesį, kai jų atstovai iš Taškento PPAR atvyks į Lietuvą.
Išliko sovietinis mąstymas
Panevėžio PPAR generalinis direktorius V. Matkevičius pasakojo, kas labiausiai stebino nuvykus į Uzbekistaną.
„Kontrastai, – prisipažino rūmų vadovas. – Tą kontrastą realybėje gali pamatyti nuvykęs į šalį – pasakojimai tikrovės neatspindi. Nors šalis nepriklausomybę atgavo beveik tuo pat metu kaip Lietuva – 1991 metais, sovietinis mąstymo lygis išlikęs iki šių dienų. Be to, jaučiasi ir matosi didžiuliai turto ir skurdo kontrastai. Mūsų delegaciją stebino išpuoselėti marmuro rūmai ir šalia tų rūmų stūksantis skurdus daugiabutis. Atskirtis tarp turtuolių ir vargšų didžiulė, nors, kaip girdėjome būdami Uzbekistane, daug prasčiau žmonės gyvena šalia esančiose šalyse – Tadžikistane arba Kirgistane.“
Didelė infliacija
Į savaitę trukusią kelionę važiavo Panevėžio PPAR Utenos filialo nariai. Anot V. Matkevičiaus, ši verslo kontaktų kelionė – projekto „Paslaugų, susijusių su verslo pradžia, verslo augimu ir užsienio rinkų plėtra, prieinamumo didinimas Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų ir asocijuotų organizacijų įmonėmis“ įgyvendinimas.
„Sudėtinga šiandien pasakyti, ar pavyks užmegzti verslo ryšius su Uzbekistano gamintojais, nes galimos problemos dėl apmokėjimo. Pateiksiu pavyzdį, kaip toje šalyje galima nusipirkti, jeigu reikia, JAV dolerių: būtina pateikti prašymą Uzbekistano vyriausybė, kodėl būtina valiuta. Gavus vizą į JAV, tikėtina, kad bus duotas leidimas nusipirkti dešimt tūkstančių JAV dolerių, kitais atvejais (verslo) suteikiama teisė nusipirkti du tris tūkstančius JAV dolerių. Šalyje labai didelė infliacija. Tai pajutome keisdami valiutą. Oficialiai už dolerį mokama 1 870 sumų – vietinės valiutos, o juodojoje rinkoje bus sumokėta jau 2 800 sumų už vieną dolerį“, – apibūdino šalies ekonominę situaciją V. Matkevičius.
Pigi darbo jėga
Paklaustas, kas dar nustebino Uzbekistane panevėžiečius verslininkus, V. Matkevičius paaiškino: „Nėra bendrų įmonių su užsienio šalimis – teko matyti tik mobiliojo ryšio reklamas. Tačiau stebino naujų automobilių gausa. Taip yra todėl, kad Uzbekistane surenkami „Chevrolet“ ir „Daewoo“ markių automobiliai. Transporto priemonės pardavinėjamos vietinėje rinkoje ir kitose Azijos šalyse. Be to, planuojama atidaryti sunkvežimių MAN surinkimo gamyklą. Todėl ekonomikos lygis pamažu šalyje kyla. Beje, Uzbekistanas turi prisipirkęs naujų „Boeing“ lėktuvų. Ir mūsų delegacija skrido tokiu. Be to, Taškento ir kitų miestų gatvėmis važinėja naujutėlaičiai „Mercedes“ autobusai. Tačiau tai nereiškia, kad šalis turtinga. Stipriai jaučiama klaninės valstybės struktūra – turtai sukaupti vienose rankose, tų, kurie valdo šalį.“
Užtat Uzbekistane labai pigi darbo jėga. „Nors daugiausia naudojamas rankų darbas, – stebėjosi V. Matkevičius. – Jei už darbą gauna 100 JAV dolerių, tai jau labai geras atlyginimas. Tačiau teko nusivilti, nes tokias „labai geras algas“ – 280 tūkstančių sumų, arba 280 litų, per mėnesį gauna nedaug uzbekistaniečių.“
Bandys užmegzti kontaktus
Panevėžio PPAR vadovo V. Matkevičiaus teigimu, Uzbekistanas į Lietuvą galėtų importuoti šviežius vaisius, daržoves, džiovintus vaisius, riešutus, razinas.
„Taip pat uzbekistaniečiai lietuvaičius galėtų nustebinti rankų darbo austais kilimais. Jų grožis nepakartojamas, o vienas audžiamas metus. Todėl kilimai – brangi prekė. Tiesa, ar pavyks užmegzti ryšius su Taškento PPAR nariais, paaiškės birželio antroje pusėje. Tuomet mus aplankys verslininkų delegacija iš Uzbekistano“, – V. Matkevičius teigė, kad plėtoti ryšius užsienio rinkose būtina – tai užtikrina verslo augimą.
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
TOLIAU SKAITYKITE
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą