Sigitas STASAITIS
Pagaliau sulaukėme laiko, kai didžiausia vertybė (neskaitant sveikatos) – darbas. Turi gerą darbą – turėsi viską. Darbo vietų steigimu rūpinasi ir šalies vyriausybė, ir visų rajonų savivaldybės. Investicijos, kurių taip laukia kiekvienas Lietuvos miestas, vertinamos tiek, kiek jos sukuria naujų darbo vietų. Darbo biržoje atsiimdamas bedarbio pašalpą dar nė vienas sąlygų nekėlė, o štai dėl siūlomo darbo... Vargstantys be pajamų kaimiečiai ar pagyvenę, niekaip pensijos nesulaukiantys „pasmerktieji“ bedarbiai grieš dantimis iš pasipiktinimo perskaitę, kaip kai kurie tautiečiai elgiasi Darbo biržose: sutinka imtis tik tokio darbo, kad jį atliekant nejudėtų nei rankų, nei kojų raumenys, nebūtų apkrauti pečiai bei nugara, o darbo vieta būtų nei šaltoje, nei šaltoje patalpoje!
Slepia nenorą dirbti
Žinia, misdamas net iš maksimalios 250 litų bedarbio pašalpos nenutuksi, o kai kurie darbo neturintieji gauna vos 135 litų pagalbą. Besilankantieji Darbo biržose ne kartą yra matę bedarbių ašarų ar įsiūčio priepuolių, tačiau ne visos emocijos nuoširdžios.
- Bėda, kad didesnė pusė bedarbių nepasirengę šiuolaikiškai dirbti, - "Akistatai" nuomonę išsakė Šiaulių darbo biržos direktorė Genovaitė Kuprevičienė. – Didesnė pusė bedarbių arba neturi jokios profesijos, arba kokią nors šiandien jau nebereikalingą. Tokius bedarbius siunčiame persikvalifikuoti. Deja, tuomet išaiškėja, jog maždaug trečdalis bedarbių iš tikro visai nenori dirbti.
Darbe uždraudė judėti
Šiaulių Darbo biržos darbuotojai papasakojo kelis tipiškus atvejus. Keturiasdešimties metų šiaulietė Nijolė sovietmečiu triūsė sandėlininke, tačiau laisvos rinkos konkurencijos jos įmonė neišlaikė ir bankrutavo. Prieš dvejus metus Nijolė pravėrė Darbo biržos duris. Bedarbei buvo išmokėta pašalpa, sudaryta galimybė mokytis persikvalifikavimo kursuose. Pagaliau vieną dieną Darbo biržos darbuotojos moteriškei džiugiai pranešė radusios jai prekybininkės darbo vietą. Atlyginimas, tiesa, minimalus, tačiau laikui bėgant turėtų augti. Pasiūlymą Nijolė išklausė papūtusi lūputes bei spoksodama į lubas, o jau kitą dieną atnešė gydymo įstaigos pažymą.
„Pilietei Nijolei N. diagnozuotas lėtinis radikulitas. Jai nerekomenduojama dirbti lauko sąlygomis, negalima dirbti pasilenkus, draudžiama sunkiai kelti, negalima atlikti sunkaus fizinio darbo“, - rašoma Šiaulių pirminio sveikatos priežiūros centro medikų pažymoje. Tai dar ne visi draudimai. Pažymą vainikuoja tikras medikų logikos „perlas“.- Pilietė Nijolė N. negali dirbti darbo, susijusio su rankų, kojų bei pečių raumenų veikla“.
Gudraujančiųjų daugėja
Perskaičiusios pažymą Šiaulių Darbo biržos darbuotojos neteko amo. Kadangi nė vienas darbdavys neprašė rasti darbuotoją, galinčią triūsti... sėdmenimis, radikulitininkė taip ir liko bedarbė. Tiesa, Nijolė dėl to neatrodė labai susikrimtusi. Pasak Darbo biržos darbuotojų, jos itin ilgi išpuoselėti nagučiai, auksas ant pirštų, kaklo bei ausyse liudijo, kad ji iš tų „mokančiųjų gyventi“, turinčiųjų solidžias neoficialias pajamas. Nijolei minimalaus atlyginimo užtektų nebent kojinėms.
Jei tarp bedarbių būtų vos vienas kitas taip gudraujantis, nereikėtų kelti problemos viešumon. Tačiau jau senokai tokių apsimetėlių pasipylusi ištisa upė. Štai 50 metų Antanas kelis dešimtmečiu dirbo šaltkalviu įrankininku bei santechniku. Darbo birža žmogui surado šaltkalvio darbą. Atrodytų, vyras turėjo apsidžiaugti, tačiau ne, nuskubėjo į polikliniką, o jau kitą dieną į Darbo biržą atitempė medikų pažymą, jog „Antanui K. nerekomenduojamas sunkus fizinis darbas, susijęs su nugaros bei abiejų galūnių judesiais“.
Namie geriau nei darbe
Dar blogesnė sveikata bedarbės siuvėjos Vilmos P. Kai Darbo birža moteriai pasiūlė „Verpsto“ fabrike mezginių formuotojos vietą, siuvėja suskubo pristatyti pažymą, jog negali dirbti fizinio darbo ir lankstytis. Pažymą vainikuoja dar vienas medikų logikos „perlas“:
„...Pilietei Vilmai P. tai pat nerekomenduojama dirbti šiltose ir šaltose patalpose“.
Kadangi visose darbo vietose arba šilta, arba šalta, Vilma taip ir liko pašalpomis remiama bedarbė. Tačiau kaip tokia ligota moteris ištvėrė šios vasaros karščius ir nemiršta žiemą, kai jos blokiniame bute šalta? "Akistatos" žiniomis, šiaulietė gyva žvali namie, nesvarbu, šaltis ar kaitra tyliai siuva pogrindiniam darbdaviui.
Atsipurtė net dėžučių
Visos abejonės išsisklaidė, kai vienas darbdavys pritrūko žmogaus, turinčio dėlioti lengvas plastmasines dėžutes. Jos tokios lengvos, kad niekas neįsivaizdavo toje darbo vietoje vyro. Dėlioti dėžutes buvo pasiūlyta Vilmai.
- Ką jūs, dirbti krovike mane neleidžia sveikata, - žvelgdama iš aukšto išdidžiai rėžė bedarbė.
Ir kitą dieną iš privataus šeimos gydytojo kabineto atnešė pažymą, jog „negali dirbti fizinio darbo, susijusio su rankų, kojų bei pečių raumenimis“.
Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas, gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) pirmininkas Vytautas Galiauskas aiškino nematąs problemos:
- Rimtiems ligoniams pripažįstamas invalidumas. Trečios grupės invalidai negali dirbti tam tikro darbo, antros grupės – iš dalies nedarbingas, na o pirmosios pats reikalauja priežiūros bei slaugos. Jei invalidumas nepripažintas, Darbo biržai nereikėtų vadovautis šeimos gydytojų pažymomis.
STT nufilmavo kyšininkus
Tačiau gyvenimas rodo, jog invalidumą oficialiai pripažįstančiose Valstybinėse medicininėse socialinės ekspertizės komisijose (VMSEK) taip pat apstu netvarkos. Tuose pačiuose Šiauliuose VMSEK medikai simuliantus vertė invalidais už kyšius.
2001-aisiais gavę informacijos apie kyšininkavimą, STT agentai Šiaulių VMSE pirmosios komisijos patalpose pastatė slaptas vaizdo filmavimo kameras, kuriomis net 9 dienas filmavo komisijos medikų: pirmininkės Reginos Areliūnienės (62 m.), eksperto terapeuto Kęstučio Lanausko (50 m.) bei eksperto chirurgo Mindaugo Mažutavičiaus (47 m.) komisijos darbą. Šie trys gydytojai buvo įgalioti svarstyti Šiaulių miesto, Radviliškio bei Pakruojo rajonų susirgėlių invalidumo klausimus. Pririnkus užtenkamai įkalčių rugsėjo 2001-ųjų 25-ąją visi trys minėti komisijos nariai buvo sulaikyti darbo vietoje.
Pareigūnai, iškratę gydytojų pinigines, chalatų kišenes bei rankines iš jų ištraukė 1200 litų įvairiomis kupiūromis bei 100 Vokietijos markių banknotą. Kratos buvo atliktos ir gydytojų butuose.
Medikai pakliuvo į teismą
STT agentai namuose aplankė ir apklausė per 30 pastaruoju metu VSMEK buvojusių ligonių, kurie prisipažino invalidumo grupę skyrusiems ekspertams davę nuo 10 iki 200 litų kyšių. Šie žmonės paaiškino, jog laukiant eilėje prie komisijos durų ligoniai nuolat tarpusavyje ne tik šnekučiuojasi savo apie ligas, bet ir vieni kitiems pataria, kiek priimta duoti komisijos nariams, kad šie paskirtų invalidumo grupę. Pasak neįgaliųjų kyšininkų, populiariausias kyšis - 100 litų. Kai kas komisijai nešdavo saldainių, kavos, mėsos produktų ar net daržovių. Iš apklaustųjų neatsirado nė vieno paliudijusio, kad VSMEK narys būtų atsisakęs pinigų ar dovanų. Davę parodymus 30 ligonių prisipažino vien jie komisijai sunešę 2300 litų, o per mėnesį ši komisija priimdavo apie 300 ligonių. Žinoma neteisinga manyti, jog VSMEK invalidumo grupes suteikdavo tik už kyšius. Žmones su akivaizdžiais neįgalumo požymiais minėtoji komisija ir be kyšio pripažindavo invalidais. Nešti pinigus labiausiai buvo suinteresuoti piliečiai, kurių nedarbingumas kelia abejonių.
Šiuo metu nedorieji gydytojai ne tik nušalinti nuo darbo VSE komisijoje, jie teisiami, tik procesas vyksta vangiai. Na o prie naujos sudėties medikų VSEK eilėse laukia nauji ligoniai.
Nedaug uždirbdamas daug neteksi
Apsimetęs ką tik iškeptu bedarbiu "Akistatos" korespondentas užsuko į Darbo biržą pats pasikalbėti su bedarbiais.
- Tegul jie eina šikti su savo darbu už minimalią algą, išsidavė vienas skelbimus skaitinėjęs vyras. – „Arsi“ už 360 – 380 litų, tačiau neteksi kompensacijos už buto šildymą, vandenį, socialinės pašalpos ir džiaugsies, jei nuo minimalios algos liks 100 litų. Geriau užsiregistravęs bedarbiu tuo metu turguje perparduosiu du tris automobilius – liks po 100 – 200 eurų nuo kiekvieno.
Kita bedarbė prisipažino, jog Darbo biržoje besilankanti tik dėl to, kad galėtų būti nemokamai gydoma ligoninėje. Nežinodami, kad šnekasi su žurnalistu, pašnekovai net neslėpė, jog abu kratysis bet kokio pasiūlyto darbo.
Už tai darbo statybose sakė iš tikro norįs maždaug 30 metų vyras. Specifinės tatuiruotės ant rankų bylojo, jog šis bedarbis neseniai grįžęs iš kolonijos. Darbo biržos darbuotojos vėliau papasakojo, kad didžioji dalis buvusių kalinių darbe ištveria tik iki pirmo atlyginimo – matyt vagiant taip pat galima daugiau uždirbti nei minimali alga.
Pardavėjai nelaikomi žmonėmis
Darbo jėgos rinką neigiamai įtakoja ir kai kurie godūs darbdaviai. Milijoninius pelnus uždirbančių didžiųjų prekybos centrų vadovai dažnai patys gauna dalį pelno, tad verčiasi per galvą, kad tik prekyba būtų kuo pelningesnė. Jų samdomi pardavėjai gi dažniausiai nelaikomi žmonėmis. Jiems gailima mokėti bent litą daugiau už minimalų atlyginimą, o po to stebimasi, kodėl pardavėjos dirba lėtai ir nesąžiningai. Daugelis žmonių yra pastebėję, kokia didelė pardavėjų kaita didžiuosiuose prekybos centruose. Viena buvusi kasininkė "Akistatai" papasakojo, jog naujos pardavėjos dažnai priimamos bandomajam laikotarpiui, kuriam pasibaigus paprasčiausiai išmetamos į gatvę.
Kitame, statybinėmis medžiagomis prekiaujančiame prekybos centrų tinkle naujiems darbuotojams žadama karjera bei pastovus atlyginimo augimas. Deja, įsidarbinęs žmogus greitai savo kailiu pajunta, jog kas keli mėnesiai vis perkeliamas į kitą darbo barą, kuriame priverstas viską pradėti iš pradžių už tą patį pradinį atlyginimą. Kartais darbdaviai samdinius terorizuoja psichologiškai nuolat skelbdami viešus konkursus į jau dirbančio darbuotojo vietą. Apsukriausi darbininkiškų specialybių specialistai už nepadorų darbdavių elgesį atkeršijo masiškai išvažiuodami dirbti, net ir nelegaliai, į kitas šalis. Lietuvoje jau tapo problema rasti gerų auto mechanikų, motoristų, kai kurių statybininkų, prityrusių siuvėjų ir net vadovų.
Ar dar esame darbštuolių tauta?
Darbdaviai taip pat turi pagrįstų pretenzijų samdiniams. Pagarsėjo precedentas, kai kaime pastatę siuvimo cechą verslininkai taip ir nesurado pakankamai siuvėjų. Šiandien dar daug žmonių nesuvokia, jog nepriekaištinga reputacija ir geras vardas yra žymiai vertingesni už darbe pavogtą detalę ar 20 litų. Dažnas darbininkas dirbdamas tingi bent truputį galvoti – pritrūkęs medžiagų ar įrankių užuot jų paieškojęs nutraukia darbą. Savanaudiškai bei netoliaregiškai elgiasi ir Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovai. Formuodami dideles už mokslą susimokančių studentų grupes jie kasmet išleidžia šimtus potencialių bedarbių – muzikos ar dailės pedagogų, audiovizualinio meno žinovų, socialinių darbuotojų, chorvedžių bei kitokių niekam nereikalingų specialistų.
- Kažin ar beturime teisę pasauliui girtis, jog esame darbštuolių tauta, - "Akistatai" pridūrė Darbo biržos darbuotojai. – Daug vyresnio amžiaus žmonių, kuriems likę keleri metai iki pensijos, iš tiesų labai norėtų padirbėti, tačiau darbdaviai tokių purtosi. Jie laukia jaunesnių, perspektyvesnių darbuotojų, tačiau apie trečdalis jaunesniųjų dirba pogrindinėse darbo vietose. Tokie Darbo biržoje registruojasi ieškodami tik pašalpų bei lengvatų, o nuo siūlomo darbo dangstosi fiktyviomis pažymomis.
Autoriaus pieš.
(Bedarbis.tif)
