Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Daugelį iš mūsų vargina nugaros skausmai, tačiau dažniausiai į medikus kreipiamės tik tada, kai jau nebegalime kentėti. Kineziterapeutė Laura Vinogradovienė primena, jog radikulitas (smegenų nervų šaknelių uždegimas, kuris pagal šaknelių pažeidimą gali būti kaklo, krūtinės, juosmens-kryžmens) ir būna tas pirmasis signalas, kuris rodo, jog reikia pradėti rimtą gydymą. Tačiau paprastai žmonės skaudančią vietą pasitepa kokiu nors tepalu, išgeria tabletę ir mano, jog ligą nuvijo šalin. Deja, uždegimas stiprėja ir ilgainiui problemų sprendimas tampa vis sudėtingesnis... Dažnai ne tik skausmą, bet ir žymiai rimtesnių problemų sukelia tarpslankstelinė disko išvarža. Kaip ji atsiranda?
Stuburas sudarytas iš atskirų slankstelių, kurie susijungdami sudaro visumą. Stuburo kanalu, apsaugoti kaulais, raiščiais ir raumenimis, saugiai praeina stuburo smegenys ir nervai. Stuburo smegenys baigiasi antrojo juosmens stuburkaulio lygyje. Žemiau tęsiasi nuo stuburo smegenų atsišakojantys laidai. Jie sudaro nervines šakneles, kurios tarpslankstelinių diskų lygyje išeina iš stuburo kanalo pro nervų išėjimo angas. Sveikas diskas sujungia stuburo slankstelius, suteikia jam lankstumą ir amortizuoja smūgius. Tarpslankstelinis diskas sudarytas iš skaidulinių žiedų bei jo viduje esančio želatininio branduolio. Bėgant laikui disko branduolyje mažėja vandens kiekis, jis tampa ne toks elastingas. Veikiant apkrovoms skaidulinis žiedas pradeda trūkinėti. Žmogaus kūno svorio slegiamas diskas pradeda skeldėti ir disko fragmentai išstumiami į stuburo kanalą. Tokiu būdu susidaro tarpslankstelinio disko išvarža. Pagal išstumtų tarpslankstelinio disko fragmentų dydį, jų padėtį stuburo kanale susidaro vidinės (medialinės) ar šoninės išvaržos. Disko fragmentai spaudžia nervinę šaknelę ar visą jų pluoštą. Atsiranda kojų skausmai, nutirpimas, "skruzdėlių bėgiojimo" jausmas kojose, sunkesniais atvejais net vienos ar abiejų kojų atskirų raumenų paralyžius, šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai. Neurochirurgų teigimu, nervo ar viso nervinio pluošto suspaudimui trunkant ilgą laiką, gali atsirasti negrįžtamų pakitimų.
Tokiais atvejais yra dvi galimybės - pasirinkti vadinamąjį konservatyvų arba chirurginį gydymo metodą. Tiems, kurie bijo gultis ant operacinio stalo, lieka viena išeitis... Konservatyvų, ilgai trunkantį gydymą sudaro medikamentai, malšinantys skausmus, mažinantys nervinių šaknelių uždegimą ir paburkimą. Dar vartojami kraujotaką gerinantys bei raminamieji vaistai, skiriama kineziterapija, masažas, manualinė terapija, elektrinės ir vandens procedūros, gulimasis režimas. Jei išvardintos priemonės neduoda efekto, belieka ryžtis operacijai...
Šiandien plačiau aptarkime kineziterapiją - gydymą judesiu. Yra sakoma, jog judėjimas gali pakeisti vaistus, o jokie vaistai nepakeis judėjimo. Kineziterapeutės Lauros Vinogradovienės teigimu, šiuo gydymo metodu galima išgydyti labai daug ligų. Juo ypač efektyviai gydomos ir stuburo tarpslankstelinio disko išvaržos. Viena iš kineziterapijos rūšių yra gydomoji mankšta. Ji skirtinga atskirų susirgimų atvejais. "Visada laimi stipriausieji", - tvirtai įsitikinusi medikė. Mat paprastai ligoniai yra nekantrūs, jie nori greitų rezultatų, tačiau laimi tie, kurie mankštinasi "sukandę dantis", nugalėdami skausmą. Iš tiesų gydomoji mankšta (specialūs pratimai) yra viena iš pagrindinių stuburo gydymo priemonių. Ji padeda atstatyti stuburo lankstumą, stabilumą, ir t. t. Kineziterapeutės teigimu, tokiais atvejais būtina lankytis pas kvalifikuotą specialistą, kad jis išmokytų tikslingų pratimų, nes kuomet žmonės pradeda patys daryti mankštą iš piešinėlių ar knygelių, dažnai padaro klaidų, kuris ne padeda išgydyti susirgimą, o dar labiau pakenkia. Kokios nors taisyklės, nurodančios, kada reikėtų atlikti mankštą, neegzistuoja. Svarbiausia - jos nepamiršti kasdien. Ir nereikėtų teisintis, jog sunku anksti atsikelti ar vis trūksta laiko. Sveikatai laiko turi pakakti. Todėl patariama ryte, vos atsikėlus, padaryti 5-6 pratimus (galima rinktis tuos, kurie yra maloniausi), patempti savo kūną, iš gulimos padėties pereiti į stovimą, tai yra atsistoti ant abiejų kojų, kūną paruošti darbui, o paskui, dieną, surasti laiko likusiai mankštai. Svarbiausia padaryti bent po keletą pratimų bet kuriuo metu, nei išvis juos pamiršti. Gydytoja L. Vinogradovienė primena vieną didžiulę problemą - labai dažnai, net ir po operacijų ar reabilitacinio gydymo, žmonės mano, jog jau yra išgydyti, ir tiesiog tingi toliau dirbti su savo kūnu. Tačiau jei žmogus ir toliau tęs ankstesnį gyvenimo būdą (mažai judės, nesimankštins, netinkamai maitinsis), jis vėl susidurs su tomis pačiomis problemomis...
Šiuo metu yra taikomi visiškai nauji gydymo metodai. Kineziterapija vandenyje ypač naudinga žmogui, kuris yra sustingęs, ribotų judesių. Vis dėlto kineziterapeutė primena, jog esant tarsplankstelinio disko išvaržai ar stuburo nestabilumui negalima teigti, jog plaukiojimas baseine šias ligas visiškai išgydys. Tačiau jis gana veiksmingas šalia kitų gydymosi priemonių.
Nereikėtų pamiršti ir pagalbinių techninių priemonių. Labai naudinga atlikti pratimus su kamuoliais (ant jų galima gulėti, sėdėti - jie ypač naudingi vaikams, skatina taisyklingą laikyseną, sėdėseną, atstato lankstumą ir t. t.). Dar viena priemonė - specialios guminės pagalvėlės. Jos verčia nekūprinti juosmeninės stuburo dalies, t. y. padeda išlaikyti juosmeninį linkį. Tokios pagalvėlės labai paprastai prisitvirtina (tiesiog priglunda, tarsi prilimpa) prie kėdžių ar automobilio sėdynių atlošų, todėl nepamainomos dirbantiesiems sėdimą darbą ar ilgai keliaujantiems automobiliais. Kineziterpeutai būtinai pamini ir vadinamuosius palaikomuosius diržus. Pastarųjų ilgai nešioti negalima - tiktai 2-3 valandas. Jie nepamainomi dirbant sunkų fizinį darbą, keliant didesnius svorius...
- Gydytojai, konkrečiai - neurologai, neretai labai išgąsdina žmogų sakydami, jog jeigu jau nustatyta tarpslankstelinio disko išvarža, jis jau nebegalės sportuoti, dirbti, kelti, nešti ir t. t., - neslepia L. Vinogradovienė. - Taip iš tiesų nebus neįmanoma, tačiau tokiais atvejais reikėtų griežtai laikytis nustatytų taisyklių. Tiems, kurie priversti ilgą laiką praleisti prie kompiuterio, reikėtų atitinkamai susitvarkyti savo darbo vietą, kad kompiuterio monitorius nebūtų pakeltas per aukštai - akių lygyje ar net truputį žemiau (kad nebūtų užspaudžiami kaklo slanksteliai). Reikėtų visiems išmokti nuolat kontroliuoti savo sėdėseną bei laikyseną, dubens padėtį, pečių aukštį ir stuburo linkius, mentes kiek priartinti vieną šalia kitos, tačiau reikėtų ne tik sėdėti tiesiai, nesikūprinti, bet ir niekad nekišti kojų po savimi (tai iškreipia stuburo juosmeninį linkį), kojos turi būti laikomos stačiai sulenktos ir neužkeltos viena ant kitos (tai irgi nėra gerai stuburui)... Kelti svorį negalima stovint ištiestomis kojomis - jas reikėtų sulenkti, kad svoris būtų perkeliamas ne stuburui, o kojoms, laikant jį arčiau kūno. Beje, rekomenduojama nešti iki 3 kilogramų ir šį svorį paskirstyti abiem rankoms.
Šiais laikais žmonės mažai juda - daug laiko praleidžia prie televizorių, kompiuterių, sėdi darbe, važinėja automobiliais... Todėl, norint išvengti sudėtingo ir daug pastangų bei valios Reikalaujančio gydymo, reikia kuo greičiau keisti savo gyvenimo būdą...
