Sigitas STASAITIS
Šiaulių apygardos teisme Skaudvilės gyventojas Antanas Arvasevičius (61 m.) bandė įrodyti, jog "Valstiečių laikraščio" žurnalistė savo rašiniu neva skaudžiai įžeidė jo garbę bei pamynė orumą. Atsistojęs teismui pagrįsti savo nuomonę, ieškovas staiga susmuko ir mirė. Tačiau iš tikrųjų galima sakyti, jog A. Arvasevičius tapo dviejų žymių Tauragės valdininkų konflikto netiesiogine auka.
Sovietmečiu Adakavo kolūkiui vadovavo toks Arūnas Beišys. Toli gražu ne eilinis kolūkietis tuomet buvo ir pilietis Antanas Skarbalius. Abu vyrai pasirodė esą ne kvaili, nes pasikeitus politiniams vėjams abu sugebėjo padaryti puikias karjeras. Šiandien A. Beišys yra Tauragės apskrities viršininkas, o A. Skarbalius vadovauja Tauragės rajono žemės ūkio skyriui.
Maždaug prieš dvylika (!) metų A. Beišys su A. Skarbaliumi dėl kažko susipyko. Susiėdė taip rimtai, kad nesugeba užmiršti nuoskaudų iki šiol. Ir vienas, ir kitas turi draugų žurnalistų skirtinguose laikraščiuose, tad tai viename, tai kitame spaudos leidinyje pasirodo varžovą pašiepiantys feljetonai ar kritikuojantys straipsniai. Juose vienas jų gavo Stalino, kitas - Kutuzovo pravardę.
A. Skarbalius gerai pažįsta Kelmės rajone gyvenančią "Valstiečių laikraščio" korespondentę Nijolę Petrošiūtę, tačiau apie A. Beišį rašė ne tik šis laikraštis, apskrities viršininkui nepagailėjęs įžeidžių apibūdinimų. Apie A. Beišį rašė ir "Tauragiškių balsas" (10 publikacijų), ir "Ūkininko patarėjas" (5 publikacijos), ir "Lietuvos žinios" (2 publikacijos), ir "Tauragės kronika" (2 publikacijos), ir velniaižin kuo nepatenkintas Šilutės rajono laikraštis "Pamarys" (1 publikacija). Tačiau kas iš to - visa ši žiniasklaidos kritika buvo daugiausia paremta emocijomis bei nereikšmingais pažeidimais, nes A. Beišys kaip vadovavo apskričiai, taip ir vadovauja. Kita vertus, apskrities viršininkas irgi "dantingas", darbe pasitaikančias negeroves mėgsta kelti viešumon per jam palankią spaudą.
Tauragės apskrities administracijos atstovė spaudai, o kartu ir laikraščio "Tauragiškių balsas" korespondentė Saliamona Černiauskaitė paliudijo, jog A. Beišys jos keletą kartų prašė parašyti feljetonų ir juos publikuoti laikraščiuose. Ponia Saliamona tvirtina, kad 2001-ųjų vasarą apskrities viršininkas jai rodęs telefoninių pokalbių išklotines, pagal kurias jos dar kartą prašė parašyti feljetoną. Įtarusi, kad toks A. Beišio prašymas yra asmeninio keršto išliejimas, S. Černiauskaitė rašyti feljetoną eilinį kartą atsisakė rizikuodama patekti į A. Beišio nemalonę.
Tuomet apskrities viršininkas rado sukalbamesnį pagalbininką - Skaudvilėje gyvenusį raštingą pensininką A. Arvasevičių. Iš A. Beišio gavęs telefoninių pokalbių išklotines A. Arvasevičius parašė, atrodytų, nekaltą ir net nejuokingą feljetoną, kuriame norima pašiepti besaikį valdininkų plepėjimą valdiškais telefonais. Feljetonas, pavadintas "Kutuzovo meilė", 2001-ųjų birželio 12 dieną buvo išspausdintas laikraštyje "Tauragės kurjeris". Jame, žinoma, buvo kritikuojamas Žemės ūkio skyriaus vedėjas A. Skarbalius, kuris neva per daug telefonu plepėjęs su trim moterimis: Tauragės apskrities Teisės departamento direktore Vita Jurkauskiene, "Valstiečių laikraščio" korespondente Nijole Petrošiūte iš Tytuvėnų bei "Ūkininko patarėjo" žurnaliste jurbarkiške Daiva Bartkiene. "Kutuzovo meilėje" suskaičiavęs A. Skarbaliaus pokalbius, A. Arvasevičius leido sau ironiškai pasamprotauti: "Panašūs rodikliai verčia galvoti, kad taip dažnai telefonu bendrauja įsimylėję žmonės". Jausdamasis neįsimylėjęs, A. Skarbalius kreipėsi į prokuratūrą. Netrukus A. Arvasevičiui buvo iškelta baudžiamoji byla už šmeižtą, o A. Beišys tardytas dėl bendrininkavimo šmeižtą rengiant.
Netrukus "Tauragės kurjeryje" pasirodė A. Beišį užstojantys atviri laiškai LR Seimo pirmininkui A. Paulauskui, ministrui pirmininkui A. Brazauskui, VRM vadovui J. Bernatoniui, kuriuos pasirašė 25 Tauragės rajono savivaldybės nariai, 3 apskrities merai, 8 rajono seniūnai. Pražilusio pensininko bei invalido A. Arvasevičiaus neužstojo niekas...
Iš pradžių tardytojui A. Grytei feljetono autorius A. Arvasevičius buvo raštu pripažinęs, jog išklotines, kuriomis remdamasis "Kutuzovo meilėje" suskaičiavo valdininkų telefoninius pokalbius, gavęs iš A. Beišio. Vėliau feljetonistas persigalvojo ir iki byla pasiekė Tauragės teismą, visą kaltę prisiėmė sau: niekas jo neorganizavęs, tardytojas ne taip supratęs, jis tik norėjęs apginti mėgstamą apskrities viršininką.
Byla prieš A. Beišį buvo nutraukta, į teisiamųjų suolą sėdo vienas feljetono autorius A. Arvasevičius. Nors feljetone autoriaus teiginiai pateikti ironiškų bei subjektyvių komentarų forma, Tauragės rajono apylinkės teismas feljetonistą pripažino esant kaltą paskleidus žinomai melagingus prasimanymus, žeminančius kitų žmonių garbę, ir paskyrė 5 000 litų baudą bei priteisė atlyginti advokato išlaidas. Ieškovų advokatas, beje, buvo ne koks pigus provincijos advokatėlis, o "superadvokatas" K. Pėdnyčia - buvęs šalies generalinis prokuroras.
A. Arvasevičius Tauragės teismo nuosprendį apskundė iš pradžių Klaipėdos apygardos teismui, o ten nieko nepešęs - Aukščiausiajam Teismui. Šio teismo teisėjai ne tokie kategoriški kaip kolegos provincijoje. Šiemet kovo 25 dieną Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų kolegija neapsisprendė dėl A. Arvasevičiaus skundo ir bylą perdavė nagrinėti 7 teisėjų kolegijai. "Akistatos" žiniomis, galutinis sprendimas dar nepriimtas.
Prasidėjus nė vienai pusei džiaugsmo neteikiantiems teismams, pernai liepą "Valstiečių laikraščio" korespondentė N. Petrošiūtė išspausdino naują publikaciją "Teisiamųjų suole sėdėjo ne tas", kurioje leido sau pasvarstyti: "Nebeliko nieko kito, kaip pasidomėti, kas per rašytojas A. Arvasevičius, taip netikėtai iššokęs kaip Pilypas iš kanapių. Bet radome viso labo tik antrosios grupės invalidą (...). Tapo aišku, kad invalidas iš Skaudvilės to padaryti negalėjo".
Nors žurnalistė aiškiai leidžia suprasti, jog teismas turėjo bausti ne feljetono autorių, o apskrities viršininką, A. Beišys į užuominą tik numojo ranka. A. Arvasevičius - atvirkščiai, dėl ką tik cituotųjų sakinių pareiškė esąs labai įžeistas ir pareikalavo N. Petrošiūtei iškelti baudžiamąją bylą už įžeidimą. Kelmės rajono apylinkės teismas tai daryti atsisakė, prašymą pripažindamas nepagrįstu. Tuomet feljetonų autorius su tuo pačiu privačiu kaltinimu kreipėsi aukščiau - į Šiaulių apygardos teismą.
Prieš kelias dienas įvyko šio teismo posėdis. Buvo matyti, jog A. Arvasevičius labai jaudinasi. Gavęs žodį skaudviliškis atsistojo norėdamas paduoti kažkokį dokumentą, tačiau tuoj griebėsi už širdies ir apalpęs susmuko. Nors pripuolusios teismo darbuotojos vyrui į burną spėjo įsprausti validolio tabletę, A. Arvasevičius po minutės mirė. Dėl tokios tragiškos įvykių eigos stiprų stresą patyrė ir atsakovė - žurnalistė N. Petrošiūtė, kuriai irgi prireikė vaistų.
Paprasti Tauragės ir Skaudvilės miestelių žmonės kalba, jog A. Arvasevičius žuvo per gerą širdį - įsivėlė į dviejų besiriejančių valdinininkų konfliktą, kuris jo visai nelietė, ir žuvo norėdamas padėti tų pačių politinių pažiūrų apskrities viršininkui. Gal bent niekuo dėto žmogaus žūtis padės susipykėliams atsikvošėti ir abiem susimąstyti apie padorumą?
Autoriaus nuotr.
A. Arvasevičius žuvo įsivėlęs į visai jo nelietusį dviejų rajono politikų konfliktą.
(teisme.jpg)
