Pastarųjų metų Lietuvos gyvenimas turėjo tenkinti net įnoringus politinio sadomazochizmo mėgėjus: nesibaigiantis skandalų ir laikinųjų Seimo komisijų srautas yra žeidžiamai skausmingas. Ramina tik ironiška jausena, kad, nepaisant visų Lietuvos valdžių veiklos, gyvenimas mūsų šalyje pamažu gerėja.
Vilniaus bokštų papėdėje per pusmetį susiklostė tokia padėtis, kad galvon ima pirštis pasakiškos metaforos apie tris politinius galiūnus – liberalcentristų vadą ir sostapilio merą Artūrą Zuoką, Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą ir Lietuvos politikos veteraną, Socialdemokratų partijos pirmininką Algirdą Brazauską. Kuo panašūs šiandien šie Lietuvos lyderiai?
Visi trys veikėjai, nepaisant amžiaus, stoto ir sunkiai nuspėjamų vertybių, šiemet susidūrė su politinių oponentų kaltinimais supainiojus viešąsias pareigas su asmeniniais turtiniais interesais. Visų trijų veiklai tirti Seime buvo sukurta arba bandoma sukurti laikinąsias tyrimo komisijas, kad jos aiškintųsi tai, kas iš esmės puikiausiai galėjo dominti (tam tikru mastu ir domina) teisėsaugos institucijas. Visi trys politikos galiūnai turėjo išgirsti vienokius ar kitokius signalus, raginančius pamąstyti apie atsistatydinimą iš svarbių postų. Tačiau ties šia riba panašumai, regis, ir baigiasi.
Iškilus Seimo komisijų grėsmei V. Uspaskichas, A. Zuokas ir A. Brazauskas atsidūrė politinių pasirinkimų kryžkelėje, kuri priminė jau kitos pasakos aplinkybes. Kas šiandien neprisimena pasakos, kai išbandymų kelyje herojus prieina kryžkelę ir turi išspręsti savo gyvenimo galvosūkį. Būdingas pasakų kelio nuorodas užmiršusiems priminsiu, kokie pasirinkimai dažniausia yra siūlomi. Štai bene tipiškiausia alternatyva: jei suksi į kairę – turtus surasi, jei į dešinę – laimė nušvis, o jei eisi tiesiai – galvą prarasi. Tai žadėjo pasakų kryžkelės užrašai.
Pasakose tris pasirinkimus paprastai išbandydavo trys broliai, iš kurių du būdavo aplinkinių žmonių laikomi protingi, o vienas – nelabai. Tačiau minėtus Lietuvos politikos veikėjus nei broliais skelbsi, nei išrinksi, kuriam iš jų labiau limpa trečiojo brolio etiketė. Tiesiog yra įdomu patyrinėti, kurion pusėn pasuko, kokį kelią pasirinko A. Zuokas, V. Uspaskichas ir A. Brazauskas komisijų akivaizdoje. Nors nėra lengva tai padaryti, nes visa ši pasaka dar nepriartėjo prie pabaigos.
Akivaizdu, kad visi trys galiūnai lemtingoje kryžkelėje susigundė pasirinkti skirtingas išeitis. Komisijos kamantinėjimo išvengė ir Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus raginimo paklausė V. Uspaskichas. Jis nusprendė atsistatydinti iš ūkio ministro pareigų ir pasitraukė iš Seimo. Visai kiton pusėn nuėjo A. Zuokas. Suabejojęs politinės moralės aukštybėmis, jis liko apglėbęs tiek liberalcentristų partijos pirmininko kėdę, tiek Vilniaus mero postą. Trečiojo mūsų pasakos herojaus pasirinkimas buvo dar kitoks. Sukaupęs paskutinius autoriteto likučius, A. Brazauskas pasiekė, kad nebūtų leista opozicijai pasinaudoti teise sudaryti laikinąją komisiją.
Dabar it kokia mįslė kybo klausimas, kuris herojus kuriuo keliu pasuko? Turtų, laimės ar pramuštos galvos? Tik viena prielaida šiandien yra daugiau ar mažiau aiški: V. Uspaskichas pasuko dešinėn ir politinė laimė jam nusišypsojo. Prieš atsistatydinimą ilgai smukę jo ir jo partijos reitingai po atsistatydinimo vėl pagerėjo. Bent jau Darbo partijos. V. Uspaskichas savo gerbėjams pademonstravo, kad lyg ir nėra pamišęs dėl valdžios ir neketina bet kokia kaina jos siekti. Žmonėms patinka toks personažas, todėl tam tikromis aplinkybėmis atsistatydinę veikėjai kartais išsaugo dideles galimybes sugrįžti į politikos sceną.
Sunkiau nuspėti, kokiomis kryptimis eina A. Zuokas ir A. Brazauskas. Abiejų elgsena labiau primena aplinkybes, kurioms susiklosčius galutinis siekis tampa nebesvarbus, – tiesiog reikia eiti kuo toliau, iki tam tikros laiko ribos. Tiesusis kelias, gresiantis galvos praradimu, pasakose paprastai skiriamas trečiajam broliui – idealistui, kuris negailestingoje mažaraščių aplinkoje dėl šių bruožų yra laikomas kvaileliu. Tačiau vargu ar tokiais personažais bent akimirkai nori tapti šiedu mūsų politikos herojai.
Politinė šiandienos pasaka turi ne vieną mįslės bruožą. Ir tik laikas gali padėti tą mįslę įminti. Nors nelabai jauku tiesiog sėdėti ir laukti, kada ir kaip ji pasibaigs.
www.akiraciai.lt
