Langų ornamentai, Palanga ir kiti atostogų malonumai
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
Įpusėjo rugpjūtis. Daugelis jau vartė nuogus pilvus visokiose turkijose, maljorkose ar kituose egzotiškuose kraštuose. Kiti, belaukdami atostogų, savaitgaliais užplūsdavo ežerus ir pajūrį. Šiais metais gamta mums, lietuviams, nepagailėjo gerų orų, tad nuo pat ankstyvo pavasario buvo galima mėgautis karšta saule kaip kokioje Ispanijoje. Tad kur atostogauja mūsų tautiečiai?
Gražina Dimšienė, Aukštaitijos krašto asociacijos "Nefrita" prezidentė:
- Jau šiek tiek atostogavau su šeimyna. Nelabai ir turim laiko atostogom - vis darbai. O kai ištaikom kiek nors laisvesnę minutę, tai į vis pajūrį nulekiam. Be to, turiu gimtinę - Rokiškio rajone, prie Pandėlio - dar nenugriautą, tai su broliu vis stengiamės nors kiek gyvos dvasios įpūsti, patvarkyti ir šiaip susitikus pasišnekėti, pabendrauti.
Į jokius užsienius manęs netraukia ne tik dėlto, kad mano sveikatai nėra pageidautina klimatų kaita (skaitytojams priminsime, kad poniai Gražinai yra persodintas inkstas - red. past.), bet dar ir dėlto, kad ir mūsų Lietuvoje yra tiek daug gražių vietų, kurias verta aplankyti. Visai neseniai su "Nefritos" nariais buvome Kėdainiuose, vaikščiojom po nuostabų senamiestį. Mes nustebome, kad tokio nedidelio miesto širdis taip puikiai sutvarkyta ir prižiūrima. Visą kelionę mus lydėjo gidas, kuris papasakojo apie pakelėje esančius dvarus. Kelionės pabaigą apvainikavo pietūs gamtoje. Kaip smagu buvo! Atrodo, kas čia ypatinga - trumpa kelionė po Lietuvą, o kiek įspūdžių, kiek gerų emocijų - vieni su kitais pabendravom, "nuo dūšios" išsišnekėjom.
Apskritai rugpjūtis, rugsėjo mėnuo yra man labai malonus laikas. Sako, rudenį skaičiuoja viščiukus, o mane tuo metu traukia į apmąstymus... Tuo metu mėgstu ir su šeima paatostogauti, nes visą šeimą sunku ir surinkti į krūvą. Dukra studijuoja ir dirba Vilniuje, sūnus sukūręs šeimą, atžalų susilaukęs, savo rūpesčių turi. Tačiau tuo laiku visi žino, kad būtinai reikia nors kiek laiko skirti bendram susibėgimui - kad galėtum savo artimą apkabinti, pabučiuoti, ne prabėgant pro šalį, o ramiai pasiklausyti, kaip jis gyvena.
Stasys Meliūnas, Rokiškio rajono policijos komisariato viršininkas:
Jau trumpai atostogavau, bet nelabai jaučiau, nes visokius reikalus tvarkiau. Nuo pirmadienio atostogauju vėl - dar kokias 20 laisvų dienų turiu. Planų - galybė, net nežinau, kaip suspėt viską padaryt. Visų pirma, turiu pasitvarkyti nuosavą namelį, kiemą. Labai mėgstu pats meistrauti. Ypač su medžiu dirbti - obliuoti, pjaustyti, Esu sumanęs namelį savo pasigražinti - ornamentais, kaip seniau apie trobų langus buvo išraižyti. Mano troba Rokiškio priemiestyje stovi, Kavoliškių kaime, tai lyg ir pagal vietą prašosi tokių papuošimų. Įsigijom tą namelį 1988-aisiais, tai iki šiol pristatinėjam, taisom, keičiam, gražinam - darbai nesibaigia.
Dar turiu viltį, jei viena turizmo agentūra sutvarkys maršrutą, su šeima savo automobiliu pakeliauti po Pabaltijo šalis. Nors šiaip tai pirmenybę atiduodu Lietuvai - visai smagu kur nors nulėkti, kur dar nebuvęs. O keliones automobiliu labai mėgstu - galiu važiuoti ir važiuoti.
Jurgis Razma, konservatorius, Seimo narys:
Kad atostogom nelabai yra laiko. Taip ilgai, kaip paprastai žmogus gali - kokį mėnesį - tai tikrai negaliu. Tenka pasitenkinti trumpalaikiais atokvėpiais. Va, ir dabar turiu porą laisvų valandų, tai esu Trakų ežere ir plaukioju valtimi. Po pietų jau turiu būti Seime, pasitarime, tai niekur toliau negali ištrūkti.
Artimiausiu metu taip pat tolimų kelionių neplanuoju. Va, savaitgalį Giruliuose - Konservatorių partijos sąskrydis, būtinai turiu dalyvauti, tai, ko gero, su žmona ta proga palėksim į Palangą. Tačiau prie jūros drybsoti nemėgstu, man patrauklesnis aktyvus poilsis. Mes su žmona išsinuomojam dviračius ir važiuojam į Šventosios ar Karklės pusę. O ten visada galima rasti nuošalesnę vietelę, kur galima atsipūsti nuo žmonių šurmulio.
Gal vėliau dar pavyks prie koko nors ežero palėkti ir bent porą dienų pabūti. Šiaip mėgstu tokias vietas, kur mažai žmonių, kur niekas dar neprišiukšlinęs, medžių neišlaužęs ir kur nėra jokių patogumų. Tuomet pajunti tą laukinę gamtą.
O šiaip laisvesnės akimirkos pralekia tvarkant užsigulėjusius raštus, kompiuterio duomenų bazę ir kitus, kaip liaudis sako, valdiškus reikalus.
Aušrytė Ina Gustienė, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Socialinio reabilitacinio skyriaus inspektorė:
Jau grįžau į darbą. Atostogos pralėkė greit, nors mums, Kalėjimų departamento įstaigų darbuotojams, jų skiriama ne tiek ir mažai - 35 dienos. Maloniausia jas praleisti savoj sodyboj Kėdainių rajone, prie Lankesos ir Obelies upių užtvankos. Čia ir darželiai, visokių žolynų prisėti, ir avilių daugybė. Bitėms, žinoma, vadovauja vyras. Jis didelis bičių žinovas ir mylėtojas. O aš savo sodybą vis senoviniais rakandais gražinu - turiu tam silpnybę, vis iš visur, kur pamatau, vežu. O ir draugai pridovanoja, nes žino, kad mano sodyboj tie daiktai ras savo vietą.
Šalia sodybos yra dar senelių miškas, kuriame auga gana reti grybai - paąžuoliai. Labai vertingi, kai kas juos net baravykams prilygina ir dar geresniais laiko. O mūsų ir šeima, ir draugai labai mėgsta patiekalus iš grybų.
Kadangi per atostogas sulaukiau nemažai draugų, tai juos teko vaišinti savo firminiu patiekalu - blynais su grybais ir kopūstais, kurie kepami orkaitėj.
Kelias dienas buvau paskyrusi artimų draugų, kurie išvykę gyventi ir dirbti į užsienį, tėvų ir artimųjų aplankymui. Dar kelios dienos prabėgo Vokietijoj - Vechtos mieste esančios areštinės nepilnamečiams ir sulaikymo namų vadovai yra mūsų įstaigos kolegos ir draugai, tad kelionė buvo ne tik poilsinė, bet ir pažintinė.
