Vasario 26-29 d. “Vilmorus” kompanija Demokratinės politikos instituto ir Tėvynės sąjungos užsakymu atliko visuomenės nuomonės tyrimą, kurį kovo 10 d. spaudos konferencijoje pristatė Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius. Pateikiame mintis iš spaudos konferencijos.
Remdamasis visuomenės nuomonės tyrimais, nepriklausomybės 14-ųjų metinių išvakarėse paminėsiu keletą skaičių, kurie būtų įdomūs ir svarbūs žvelgiant ir į nueitą kelią, ir į Lietuvos perspektyvą. Apklausoje buvo pateikti 59 klausimai. Išskyrėme kelias pagrindines temas: politinės (pilietinės) nuotaikos šiandien; žmonių pilietiškumas (politiškumas); kas labiausiai rūpi po integracijos (šeima, verslumas bei ekonomika). Ir, be abejo, mums rūpimas klausimas - “Mažeikių nafta”.
Keista, net ir po keturiolikos metų lietuviai gyvena tam tikroje jausmų sumaištyje. Viena vertus, didesnei daliai (53,5 proc.) Lietuvos gyventojų vis dar atrodo, kad sovietmečiu gyventi buvo geriau; nostalgija praeičiai visuomenėje dar yra labai stipri. Tačiau tik 8,4 proc. mano, kad Lietuva turėtų būti labiau priklausoma nuo Rusijos, traukos į Rusijos erdvę nėra daug. Lietuviai išlaiko savo pritarimą stojimui į Europos Sąjungą. Pritarimas yra toks pat, koks buvo ir praėjusių metų referendume, nors pritariančių stojimui į ES yra daugiau negu besidžiaugiančių jau įstojus. Ir tai galbūt susiję su klausimu, kas, apklausiamųjų manymu, pasikeis Lietuvoje, jeigu ji įstos į ES. Lietuviai daugiausia “žino”, kad pakils kainos. Kitaip sakant, į narystę ES žiūrima tam tikra prasme su nerimu. Tikima įvairiais gandais.
Galima konstatuoti, kad nostalgija praeičiai yra vienas iš svarbiausių pilietinę ir politinę savivokai įtaką darančių veiksnių, nes net 77 proc. tų, kurie yra pasirengę balsuoti už Darbo partiją, mano, kad sovietmečiu buvo geriau; taip pat mano 67 proc. pasiruošusių balsuoti už liberaldemokratus; ir tik 22 proc. tų, kurie balsuotų už liberalus, ir 15 proc. tų, kurie balsuotų už Tėvynės sąjungą, mano, kad sovietmečiu buvo geriau. Toks santykis požiūryje į sovietmetį rodo, kad Tėvynės sąjunga yra ateities partija. Tai žmonės, kurie į praeitį nežiūri, kadangi jie pasiruošę balsuoti už TS.
Lietuviai yra pilietiški ir politiški. 78 proc. Lietuvos gyventojų rūpi, kas vyksta Lietuvos politiniame gyvenime. Teiginiai, kad lietuviams politika neįdomi, kad jie nėra pilietiški, yra netikslūs. Darant politinius apsisprendimus jiems pirmiausia svarbi politikų, paskui žurnalistų nuomonė, jie įsiklauso į draugų ir ypač šeimos narių nuomonę, bet teigia sprendžią savarankiškai. Net 79 proc. apklaustųjų mano, kad už ką balsuoti jie apsisprendė savarankiškai.
Lietuviai turi pakankamai aiškią nuomonę apie šiandieninę politinę krizę. Tradicinėms rimtoms politinėms partijoms jie nepatartų remti R. Pakso dabartinę veiklą ir skatintų tiek partijų nepritarimą (38 proc.), tiek ir aistrų nekaitinimą (arba neutralumą; 42,3 proc.).
Žmonės taip pat turi aiškią nuomonę apie tai, kurie politikai gali būti labiausiai veikiami Rusijos. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad apie R. Paksą taip mano 50 proc. rinkėjų. Mažiausiai galimai veikiamais Rusijos laikomi Valdas Adamkus ir Andrius Kubilius.
Jei kitą sekmadienį vyktų prezidento rinkimai, pirmame rinkimų ture vienodai balsų gautų Valdas Adamkus (24 proc.) ir R. Paksas (23, 2 proc.). Tai neabejotini du lyderiai. Trečias yra Algirdas Brazauskas. Tačiau antrajame rinkimų ture, kaip jie prisipažįsta, R. Paksas gautų papildomų tik 10 proc. balsų, palyginti su pirmajame ture gautais 33 proc. balsų. O V. Adamkus beveik padvigubintų savo balsų skaičių. Iš to galima daryti labai paprastą išvadą, kad R. Paksas savo šiandienine veikla per daug poliarizavo rinkėjus, kad galėtų tikėtis būti perrinktas prezidentu. Visus pasidrąsinimus, kad jis pasirengęs laimėti prezidento rinkimus antrą kartą, mūsų įsitikinimu, šitie duomenys akivaizdžiai paneigia. Mes nepateikėm klausimų, kas atsitiktų su kitomis galimomis poromis antrajame ture (pvz., R. Paksas ir A. Brazauskas), tačiau iš duomenų analizės galima drąsiai tvirtinti, kad R. Paksui bet kokia konkurencija yra nepalanki.
Gilesni tyrimų duomenys rodo, kad R. Paksą daugiausia remia tie, kuriems yra per 50 metų; labai ryškiai matyti nelietuvių, mažiau išsilavinusių žmonių, mažiau uždirbančių ir, be abejo, liberaldemokratų bei Darbo partijos rinkėjų parama. Socialdemokratų rinkėjų už R. Paksą balsuotų tik 26 proc. ir net 53 proc. - už V. Adamkų. Mažiausiai už R. Paksą balsuotų TS rinkėjų - tik 7 proc.
Vertindami partijų kokybines charakteristikas, rinkėjai neturi aiškių nuomonių, išskyrus vieną klausimą: kuri partija yra labiausiai susijusi su tautiškumu. Atsakymas labai aiškus, kad tai Tėvynės sąjunga. 45 proc. rinkėjų mano, kad TS yra tautiškiausia. Mus tokia nuomonė labai džiugina. Visoms kitoms partijoms, išskyrus krikščionis demokratus, tokia charakteristika nėra priskiriama. Mūsų įsitikinimu, stojant į ES dėmesys tautiškumui yra labai svarbus.
Tyrimai rodo, kad po integracijos į ES ir po prezidentinės krizės žmonės gyvens europinį gyvenimą. Jiems rūpimi reikalai ir vertybės turi labai aiškią hierarchiją. Atkreipčiau dėmesį, kad į klausimą, kurios vertybės svarbiausios, jie atsako: svarbiausia vertybė yra šeima, o ne, pavyzdžiui, asmens laisvė. Ir jau netgi nebe valstybingumas, nes, matyt, žmonės jau yra įsitikinę, kad yra ir bus apginti NATO bei ES.
Šeimos vertybės išskyrimas mums ypač svarbus, nes jau nuo praėjusio rudens mes, keldami “2V” iniciatyvą, apie tai skelbėme. Tokią vertybių hierarchiją svarbu suvokti visiems, kuriems rūpi, kad rimtoji politika Lietuvoje atgautų žmonių pasitikėjimą. Jeigu mes nekalbėsime apie tai, kas žmonėms svarbu, žmonės mumis netikės. O netikėjimo politikos, kaip matome, šiandien yra pakankamai daug.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šūkis “Tvarka bus”, eksploatuotas prezidento R. Pakso, ir tvarkos vertybė (bent jau tokia, kaip ją supranta R. Paksas), jau devalvavo ir ji nebėra tarp svarbiausių. Žmonėms daug svarbiau teisingumas. Kita vertus, labiausiai žmones jaudina nusikalstamumas, korupcija ir nedarbas.
Taigi žmonėms svarbiausieji dalykai yra - šeima, galimybė šeimai dirbti, šeimos saugumas ir teisingumo stoka. Iš kitų duomenų akivaizdu, kad šiandieninės Vyriausybės negebėjimas kovoti su korupcija ir užtikrinti elementarų teisingumą žmones stumia ieškoti naujų gelbėtojų.
Kalbant apie šeimos vertybę, žmones labiausiai jaudina gyventojų skaičiaus mažėjimas, ir vaikų, augančių nepilnose šeimose, skaičiaus didėjimas. Ypač svarbu tai, kad net 76 proc. apklaustųjų intuityviai supranta, kad šeimų griuvimas turi tiesioginę įtaką galimam vaikų nusikalstamumui. Žmonės supranta, kad nusikaltėliai užauga griūvančiose šeimose. Tą tiesą yra įrodęs ir Vakarų mokslas. Todėl mes tiek daug dėmesio skiriame šeimos reikalams Lietuvoje.
Klausėme, kokiems paramos sveikai šeimai mechanizmams lietuviai pritartų, išvardydami daugelį mūsų programiniuose dokumentuose siūlomų priemonių. Įdomu, kad žmonės norėtų daugiau paramos skirti jaunoms šeimoms, mažiau dėmesio skiriant šeimai, užauginusiai vaikus.
Lietuviai tikrai neremtų netradicinių šeimų, o gėjų santuokų įteisinimui pakankamai griežtai prieštarautų. Iš to darytume išvadą ir ragintume Vyriausybę taip pat nustoti bandyti žmonių kantrybę įvairiais bandymais įteisinti partnerystę ar kitus panašius dalykus. Nesulaukdami iš Vyriausybės pakankamo dėmesio šeimos vertybėms, žmonės tikisi, kad tai bus sprendžiama Europos Sąjungoje.
Žinodami, kad žmonėms įdomus darbo klausimas, pasidomėjome ir tuo, kiek žmonės yra pasirengę patys sau ir savo šeimoms sukurti darbą ir užtikrinti sau sėkmę. Tai yra kiek lietuviai yra verslūs ir pasirengę kurti savo verslą. Pasirodo, kad lietuviai pasižymi gana aukštu verslumu. Net 14 proc. yra bandę pradėti savo verslą. Palyginti su kitų šalių duomenimis, tai nėra menkas rodiklis. Ir tai jie darė ne dėl to, kad nerastų darbo, o todėl, kad siekia sėkmės, nori praturtėti ir jiems nusibodo būti stumdomiems.
Labiausiai verslumui trukdo tai, kad žmonės nežino, iš kur savo verslo idėjoms gauti pradinį kapitalą. Todėl net 92 proc. sveikintų valstybės iniciatyvas sukurti rizikos kapitalo fondus, kurie Vakaruose ir išsprendžia startinio (pradinio) kapitalo deficito problemas. Šitie dalykai mums taip pat yra labai svarbūs. Taip mes pasitikrinome savo nuomonę, kad vidurinįjį sluoksnį turi kurti patys verslu užsiimantys Lietuvos piliečiai. Ir Lietuvos piliečiai tikrai tai galėtų daryti, jeigu būtų sudarytos tam tikros sąlygos - būtų išspręstos startinio kapitalo problemos.
Mums taip pat svarbu, kad Lietuvos žmonės suvokia žinių ekonomikos ir aukštųjų technologijų svarbą, ir todėl esame linkę Vyriausybei siūlyti daugiau lėšų skirti aukštųjų technologijų įdiegimui, o ne vien tradicinei pramonei.
Mes, be abejo, pasidomėjome, ką žmonės žino apie “Mažeikių naftą”. Tai mums rūpimas klausimas. Pabrėžtume du dalykus: per šį laiką po “Mažeikių naftos” sutarčių pasirašymo 1999 m. ir ypač po pastarųjų politinių įvykių, prezidentinės krizės, R. Paksui jau nebepriskiriami tariami nuopelnai, nepasirašius “Mažeikių naftos” sutarties. 50 proc. mano, kad R. Paksas 1999 m. pabaigoje bėgo nuo atsakomybės, o 50 proc. mano, kad nenorėjo įsileisti amerikiečių, nes tai trukdė “LUKoilui”. Šitie skaičiai pastaraisiais metais yra labai pasikeitę. Tačiau, reikia pasakyti, kad dėl sutarties pasirašymo aplinkybių, sutarties turinio bei “Mažeikių naftos” veiklos ypatybių dar yra nemažai suklaidintų žmonių. Į svarbiausius tris klausimus, kuriuos mes pateikiame, tik trečdalis lietuvių žino teisingus atsakymus. Tokia sumaištis protuose kažkam yra labai naudinga.
Tyrimų duomenys yra iškalbingi, duodantys daug peno apmąstymams. Viena aišku - tai, ką mes teigiame savo “Dešiniosios alternatyvos. Sėkmės Lietuvos” ilgalaikėje programoje, kurią paskelbėme dar praeitais metais, Lietuvos žmonėms yra svarbu. Svarbios vertybės, apie kurias mes kalbame savo programoje.
Tai tokią Lietuvą matome švenčiančią savo keturioliktąjį gimtadienį. Visko joje yra: ir minčių sumaišties, ir jausmų audros. Vis dėlto keturiolika metų - tik paauglystė. Bet paauglys jau yra pakankamai subrendęs, kad suvoktų, jog šeima jam yra svarbiausias dalykas. Žmonės tiki, kad Lietuva tampa europietiška valstybe, kuri jau yra išsprendusi savo valstybingumo reikalus. Ir nors praeitis daug kam atrodo geresnė nei dabartis, tačiau europietiška ateitis niekam nekelia abejonių. Ateitis dar yra apipinta įvairiais gandais, bet tikiu, kad iki kito gimtadienio tie gandai išsisklaidys.
