Ekspertų teigimu, darbo jėgos panaudojimas šalyje – neefektyvus. Gamybos procesuose dirba per daug žmonių, tačiau bendri rezultatai – per menki. Dėl šios disproporcijos Vokietija rizikuoja prarasti pozicijas pasaulinėje rinkoje, vien dėl to, kad negali konkuruoti kaštų prasme su tokiomis šalimis kaip Kinija, Jungtinės Valstijos, Japonija ar Pietų Korėja.
Pasaulinė konsultacijų bendrovė „Oliver Wyman“ skelbia, kad 2024 m. darbo sąnaudos, tenkančios vienam Vokietijoje pagamintam automobiliui, viršijo 3 080 eurų. Nė vienoje kitoje pasaulio šalyje šis rodiklis nėra toks aukštas.
Tyrimo metu buvo palyginta daugiau nei 250 automobilių gamyklų visame pasaulyje. Rezultatai atskleidžia ryškius skirtumus net tarp ekonomiškai išsivysčiusių šalių. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Jungtinėse Valstijose, kur atlyginimai taip pat aukšti, darbo sąnaudos vienam automobiliui nesiekia nė pusės Vokietijos vidurkio.
Situacija dar kontrastingesnė Kinijoje – šalyje, kuri šiuo metu laikoma didžiausia pasaulio automobilių rinka. Čia darbo sąnaudos siekia vos apie 533 eurus.
Automobilius dar pigiau galima gaminti Japonijoje ir Pietų Korėjoje, kur savo gamyklas valdo tokie gigantai kaip „Toyota“, „Nissan“, „Hyundai“ ar „Kia“.
Mažiausios darbo sąnaudos užfiksuotos Maroke, Rumunijoje ir Meksikoje. Šios šalys tampa vis rimtesnėmis alternatyvomis gamybos perkėlimui.
Ekspertų teigimu, tai – rimtas signalas visai Vokietijos automobilių pramonei. Nors darbo sąnaudos sudaro apie 10–20 proc. bendros automobilio gamybos savikainos, būtent šis segmentas yra lengviau kontroliuojamas nei, pavyzdžiui, žaliavų kainos, kurios sudaro daugiau nei pusę visų išlaidų ir yra sunkiai prognozuojamos.
„Kai kuriais atvejais gamybos sąnaudos tarp skirtingų šalių ar gamintojų skiriasi radikaliai“, – pažymi tyrimo autorius Danielis Hirschas.
„Kinijoje kai kurie automobiliai pagaminami vos už 190 eurų, tuo tarpu Vokietijoje – atskirais atvejais – vieno automobilio gamybos savikaina viršija net 7 500 eurų“, – priduria jis.
Nyksta vidurinioji grandis
Darbo sąnaudos – tik viena iš daugelio problemų, su kuriomis šiandien susiduria Vokietijos automobilių pramonė.
Kaip skelbia leidinys „Handelsblatt“, šalies gamintojai ir tiekėjai – nuo Miuncheno iki Volfsburgo – susiduria su visapusišku spaudimu: augančiomis elektros ir dujų kainomis, mažėjančiais gamybos mastais, sudėtingomis vidinėmis struktūromis ir itin didele biurokratine našta, ypač dokumentacijos srityje.
„Kyla klausimas, ar apskritai dar įmanoma tęsti automobilių gamybą Vokietijoje“, – teigia „Oliver Wyman“ Vokietijos padalinio vadovas Fabianas Brandtas.
Pasak jo, situacija tampa ypač pavojinga vidutinėms tiekimo grandies įmonėms – joms gresia pasitraukimas iš rinkos ar net bankrotas. Tai reiškia ne tik pavienių įmonių žlugimą, bet ir platesnį smūgį visai Vokietijos pramonės struktūrai.
„Jeigu gamybos apimtys ir toliau mažės, daugelis vidutinio dydžio tiekėjų neišgyvens. O tai jau kelia rimtą pavojų visam Vokietijos pramonės modeliui, kuriuo iki šiol žavėjosi visas pasaulis“, – perspėja F. Brandtas.
„Mercedes“ ir „Audi“ renkasi JAV
Didėjant kaštų spaudimui, vis daugiau Vokietijos automobilių gamintojų pradeda ieškoti alternatyvų užsienyje.
„Mercedes-Benz“ vadovas Ola Källenius neseniai pareiškė, kad „pasauliui tampant vis labiau regionalizuotam“, koncernas „neturi kito pasirinkimo, kaip tik sekti šia kryptimi“.
Nuo 2027 m. Jungtinėse Valstijose planuojama pradėti dar vieno modelio gamybą, greta jau surenkamų GLE ir GLS visureigių.
Nors oficialiai tai nepatvirtinta, manoma, kad tai bus GLC – populiariausias „Mercedes“ modelis pasaulyje. Šis sprendimas gali reikšti tolesnį gamybos apimčių mažinimą Vokietijoje, konkrečiai Brėmeno ir Zindelfingeno gamyklose, kurios šiuo metu aptarnauja Vakarų rinkas.
Dar iki šio pranešimo „Mercedes“ buvo paskelbęs planus sumažinti automobilių gamybą Vokietijoje apie 100 tūkst. vienetų per metus. Kaip viena pagrindinių alternatyvų minima Vengrija – šioje šalyje, koncerno vertinimu, darbo ir energijos sąnaudos yra net iki 70 proc. mažesnės nei Vokietijoje.
Panašius veiksmus svarsto ir kiti gamintojai. „Audi“ svarsto galimybes perkelti gamybą į JAV, o „Volkswagen“ Kinijoje jau yra įkūręs atskirą, nuo keturių žiedų logotipo atsietą prekės ženklą, skirtą būtent šiai milžiniškai rinkai.
Norint išlaikyti konkurencingumą, „Oliver Wyman“ ekspertai rekomenduoja visapusiškai optimizuoti veiklą: griežtinti išlaidų kontrolę, mažinti modelių ir jų variacijų skaičių, mažinti gamyklų užimamą plotą ir spartinti gamybos automatizavimą.
Vis dėlto atsakomybė, anot jų, tenka ne vien verslui. Pasak „Oliver Wyman“ eksperto Fabiano Brandto, pastarųjų metų Vokietijos politikos sprendimai tik paspartino sąnaudų augimą.
„Būtina mažinti prastovas, susijusias su ligos atvejais ir šventinėmis dienomis, taip pat imtis veiksmų dėl energijos kainų augimo“, – teigia jis.
Jo teigimu, kol elektra ir dujos Vokietijoje išliks brangios, investicijos į pažangias, automatizuotas gamyklas neatsipirks. Tokie sprendimai kaip dirbtiniu intelektu valdomi robotai, sensorių tinklai ar pažangi IT infrastruktūra reikalauja didelių energijos resursų – o tai šiuo metu yra viena silpniausių Vokietijos vietų.
