„Sąjungininkų dėka NATO suvažiavimo metu Vilnius bus viena saugiausių vietų Europoje tiek ore, tiek iš jūros pusės, tiek sausumoje. Tokie saugūs norime jaustis visada ir to sieksime, nes esame priešakinė NATO linija“, – sakė G. Nausėda.
Pasak Lietuvos prezidento, NATO pašonėje saugumo padėtis keičiasi, atsiranda naujų faktorių, į kuriuos reikia atsižvelgti: pirmiausia G. Nausėda paminėjo galimą „Wagner“ grupuotės persikėlimą į Baltarusiją, priminė ir tai, kad Rusija ketina dislokuoti branduolinį ginklą Baltarusijoje. „Visa tai signalizuoja būtinybę stiprinti atgrasymą ir priešakinę gynybą“, – teigė G. Nausėda.
Lietuvos valstybės vadovas neužmiršo paminėti ir Vokietijos pažado nuolatos dislokuoti mūsų šalyje Lietuvai priskirtą diviziją, kas laikoma absoliučiu laimėjimu, mat anksčiau Berlynas nenorėjo viešai išsakyti tokio pažado. Anot G. Nausėdos, tai puikus pavyzdys, atliepiantis situaciją regione.
„Turime sparčiai įgyvendinti sprendimus, priimtus Madride, dėl priešakinės gynybos ir Vilniuje patvirtinti naujus gynybos planus. Tai yra geriausia atgrasymo priemonė“, – sako G. Nausėda.
Lietuvos prezidentas taip pat sako, kad šalys narės turi susitarti dėl tolesnio Ukrainos rėmimo iki visiškos jos pergalės ir teritorijų atsiėmimo. Pasak G. Nausėdos, pažadų metas baigėsi, atėjo laikas sutarti dėl aiškaus plano, kaip tai pasiekti. „Vilnius turi būti ta vieta, iš kurios geros žinios pasieks ukrainiečių tautą“, – teigė prezidentas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas spaudos konferencijoje sakė, kad vadovų susitikime bus priimti sprendimai, kurie sustiprins rytinio aljanso flango gynybą ir priešo atgrasymą, įskaitant trijų naujų regioninių gynybos planų patvirtinimą. „Tai siunčia žinią, kad ginsime kiekvieną Lietuvos centimetrą ir kiekvieną sąjungininkės šalies teritorijos centimetrą“, – teigė J. Stoltenbergas.
Ukrainai pašalins vieną kliūtį į narystę
Lietuvoje vykstančiame NATO vadovų susitikime tikimasi susitarti dėl Rusijos užpultos Ukrainos santykių su NATO, dėl regioninių gynybos planų ir gynybos finansavimo.
Pasak J. Stoltenbergo, tikimasi susitarti dėl daugiametės pagalbos programos Ukrainai norint pasiekti NATO ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sąveiką, įkurti NATO ir Ukrainos tarybą politiniams ryšiams stiprinti bei dar kartą patvirtinti, jog Ukraina taps NATO nare.
Nedaug kas tikisi, kad Ukraina išgirs ką nors konkretaus, kas iš tiesų priverstų Rusiją baimintis, išskyrus, kad šalys narės tikriausiai atsisakys narystės veiksmų plano (Membership Action Plan) reikalavimo Ukrainai. Ekspertai tai vertina teigiamai, nes kai kurios šalys narystės veiksmų plano reikalavimą naudojo kaip priežastį atitolinti partnerius nuo tikros narystės, nors pirminis tikslas yra priartinti partnerius.
Kad taps NATO nare Ukraina kartu su Sakartvelu išgirdo 2008 m. Bukarešte, tačiau šis viršūnių susitikimas į istoriją įėjo kaip renginys, kur abiems šalims nuspręsta nepasiūlyti narystės veiksmų plano.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba socialiniame tinkle „Twitter“ pirmadienį patvirtino, jog NATO šalys narės sutarė, jog atsisakys narystės veiksmų plano Ukrainai, kaip būtino reikalavimo narystei bei paragino įnešti skaidrumo pakviečiant Ukrainą tapti aljanso nare.
Following intensive talks, NATO allies have reached consensus on removing MAP from Ukraine's path to membership. I welcome this long-awaited decision that shortens our path to NATO. It is also the best moment to offer clarity on the invitation to Ukraine to become member.
REKLAMAREKLAMAREKLAMA— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) July 10, 2023
„Aš galiu pasakyti, kad Membership Action Plan atsisakymas yra jau labai svarbus pokytis teigiama prasme, tai tikrai sutrumpintų ir supaprastintų Ukrainos artėjimą narystės NATO link. Tačiau mums labai svarbu išgirsti ir labai aiškų signalą, kad Ukrainos narystė NATO tikrai yra galima tuomet, kuomet sąlygos leis ir kad šituo požiūriu mes turėtume pajudėti toliau negu Bukarešto viršūnių susitikimas, kuris viso labo tiktai kalba apie atviras NATO duris. Norime išvengti to, kad Ukrainos narystė NATO nepasidarytų kaip horizontas: kuo arčiau prie jo artėji, tuo labiau jis nuo tavęs tolsta. Todėl Ukraina šiandien labai stokoja konkrečių signalų dėl to, kad sąlygoms susiklosčius jie tikrai (ne popieriuje) taps NATO nare“, - sako G. Nausėda.
Tuo tarpu NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas sako, kad kalbėti apie konkrečius aljanso sprendimus dėl Ukrainos narystės per anksti, nes šiuo metu pats skubiausias klausimas yra Ukrainos, kaip suverenios ir nepriklausomos valstybės, egzistavimas.
„Sąjungininkės ir Ukraina turės nuspręsti, kada yra laikas pakviesti Ukrainą tapti visateise nare. Šiuo metu pati skubiausia užduotis yra užtikrinti, kad Ukraina egzistuotų kaip suvereni ir nepriklausoma valstybė Europoje. Nes jeigu Ukraina neegzistuos, iš viso nebus galimybės diskutuoti apie narystę. Taigi labai svarbu, kad mes tęstume sąjungininkių paramą Ukrainai ginklais, amunicija, treniruotėmis, trūkstamų detalių tiekimu, kad ji galėtų išlaisvinti kuo daugiau žemių ir kad galėtų atgrasinti Rusiją nuo tolesnės agresijos“, – aiškino generalinis sekretorius.
3 regioniniai gynybos planai
Vilniaus vadovų susitikime 2023 m. lyderiai taip pat turėtų patvirtinti 3 regioninius gynybos planus prieš Rusiją ir terorizmą: vienas planas apima Šiaurės Atlantą ir Europos Arktį, antras – Baltijos regioną ir Centrinę Europą, trečias – Viduržemio ir Juodąją jūras. Šiems planams įgyvendinti turi būti skirta apie 300 tūkst. parengtyje esančių karių, įskaitant jūrų ir oro pajėgas.
Vilniuje vis dar tikimasi rasti sutarimą dėl Švedijos narystės NATO, kurį kol kas blokuoja Turkija, o Vengrija yra atidėjusi sprendimą ratifikuoti priėmimą. Turkijos oponavimas nėra naujas reiškinys, ši šalis labai aršiai kovoja dėl savo interesų ir dažnai saviems tikslams panaudoja NATO taisyklę, kuri reikalauja vienbalsio balsavimo. J. Stoltenbergas mano, kad dar ne viskas prarasta ir Vilniuje sprendimas gali būti priimtas.
„Strateginė Švedijos reikšmė, kaip teisingai minėjo generalinis sekretorius, yra labai svarbi Baltijos regionui, įskaitant ir Lietuvą. Tai padaro Baltijos jūrą vidine NATO jūra“, – sako G. Nausėda.
Galiausiai, Vilniuje norima patvirtinti, kad šalys narės savo gynybai turi skirti mažiausiai 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, nors 2023 m. šią ribą viršija tik 11 iš 31 narės.
lietuviai, patriotai, pilietiškai aktyvūs žmonės.
Manau, mes galime turėti didelę gėdą per visą savo Lietuvos istoriją, jeigu neatsversime Ukrainos vėliavų savo Lietuvos vėliava. Čia ką mus užvaldė be karo? Kare, kai užkariauja ir užvaldo pakeičia vėliavas į savo vėliavas.
Šios situacijos kaltininkai yra Vilniaus miesto taryba ir Ohmanas, nežinau kaip situacija kituose Lietuvos miestuose.
Jau mačiau Tik Toke šaiposi iš mūsų rusų kalba, kad ,,pamiršome'' savo Lietuvos vėliavą ir skelbia Lietuvoje esančias Ukrainos nuotraukas.
Tai mane piktina ir man tas nepriimtina.
Lietuviai, tau jau principinis garbės reikalas dėl savo vėliavos.
Todėl įrašiau daug video filmukų Tik Toke agituojant lietuvius kelti Lietuvos vėliavas.
Paskaitykite užsieniečio švedo, galimai žydo Ohmano Facebook paskyrą, pažiūrėkite nuotraukas kiek Ukrainos vėliavų Lietuvoje, ką jis išdarinėja su mūsų Lietuva, Ohmanas daro toliau naujas akcijas dėl Ukrainos vėliavų populiarinimo.
Kai kuriems lietuviams išplovė smegenis dėl Ukrainos, jie tapo Ukrainos fanatikais. Gal jie tada į Ukrainą nori važiuoti gyventi ir kariauti už Ukrainą, jeigu jiems prioritetas Ukrainos vėliava, o ne Lietuvos vėliava?
O ką mes darome Lietuviai?
Čia ir dabar traukiame iš visur kas turite Lietuvos vėliavas, pirkite Lietuvos vėliavas ( Lietuvos pašte ir visur) ir keliame TIK LIETUVOS VĖLIAVAS, kurios turi užgožti Ukrainos vėliavas, nes čia ne Ukraina. Užtenka, jau daug yra Ukrainos vėliavų, pažiūrėkite Ohmano paskelbtas nuotraukas.
Nepasidarykime lietuviai sau visai kartai iki gyvos galvos gėdos, kad negalime atsverti svetimos valstybės vėliavą, todėl veikime,
Lietuviai kabiname visur tik Lietuvos vėliavas dabar!
Pasiekiau, kad Lazdynų poliklinikoje būtų iškelta ir Lietuvos vėliava (buvo iškelta tik 1 Ukrainos vėliava), man parašė šios poliklinikos direktorius, kad atsižvelgė į mano pastabą ir iškėlė ir Lietuvos vėliavą ant Lazdynų poliklinikos ir atsiuntė man nuotrauką, kurioje matyti Lietuvos ir Ukrainos vėliavos.
Kitur kiek mačiau Lazdynuose situacija normali dėl vėliavų, prie namų iškeltos Lietuvos vėliavos.
Lietuviai keliame Lietuvos vėliavas visur ir reikalaujame, kad visur atsirastų Lietuvos vėliavos. Jeigu ant įstaigos yra tik Ukrainos vėluava, tai reikalaukite, kad būtinai būtų ir Lietuvos vėliava, nes Lietuvos vėliava prioritetinė jeigu neklystu ir pagal teisės aktus.
Čia Lietuvoje absurdas, skandalas ir gėda mums: kur jūs matėte dar pasaulyje valstybę, kurią taip užvaldytų svetimos valstybės vėliavos kaip pas mus užvaldė Ukrainos vėliavos? Įsivaizduokite jeigu kokioje Vokietijoje ar Prancūzijoje kokio svarbaus renginio metu užvaldytų tas šalis Ukrainos vėliavos, tai būtų koks skandalas?
O pas mus Lietuvoje tai norma? Tai gėda.
O pas mūsų lietuvius žema savivertė dėl savo vėliavos prioriteto.
Prašau pasidalinti šia mano agitacija ir su kitais lietuviais ir patys paagituokite nes laiko jau liko mažai, šiandien jau NATO viršūnių susitikimo išvakarės.
Parodykime kas yra tikrieji lietuviai ir patriotai.
