Ypač suklusti turėtų tie, kurie turi ne tik būstą, kuriame gyvena ir kurie nėra jame deklaravę savo gyvenamosios vietos.
Tai aiškėja po to, kai Registrų centras oficialiai paskelbė ir naujas NT vertes, kurios ir lems, kam, kiek pinigų teks mokėti.
Kol gyventojai diskutuoja, ar dėl naujos NT mokesčio tvarkos jiems teks dar plačiau, NT rinkos specialistai ramina – pokyčiai daugumai nebus skausmingi.
Taigi ko tikėtis kitąmet?
Teks susimokėti iki šiol neturėjusiems
Naujas NT mokestis gali būti aktualus tiems, kieno gyvenamasis būstas yra vertas daugiau nei 450 tūkst. eurų ir kurie turi daugiau nei tik vieną gyvenamą būstą.
Be to, nauja tvarka palies ir emigravusius iš Lietuvos, jei jie šalyje turi NT. Pavyzdžiui, emigrantai, turintys NT Lietuvoje, bet jame neregistravę savo gyvenamosios vietos, mokestį turės mokėti pagal bendrąją tvarką.
Iš viso Lietuvoje daugiau nei vieną būstą turi apie 350 tūkstančių gyventojų. Į šią kategoriją patenka ir turintys sodybas, garažus ir panašų nekilnojamąjį turtą.
Registrų centro duomenimis, šiuo metu visoje šalyje yra 100,8 tūkst. butų ir 45,1 tūkst. gyvenamųjų namų, kuriuose joks asmuo nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos ir kurių mokestinė vertė nuo kitų metų viršys 50 tūkst. eurų.
Tokių butų, viršijančių dabartinę neapmokestinamą 150 tūkst. eurų ribą, visoje šalyje yra 17,6 tūkst., gyvenamųjų namų – 24,9 tūkstančio.
Paprastai kalbant, tai reiškia, kad po pakeitimų įsigaliojimo mokestį teks mokėti už 83,2 tūkst. butus, ir už 20,2 tūkst. namų, už kuriuos iki šiol jis nebuvo mokamas.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad daug kam naują prievolę mokėti NT mokesti lems tai, ar patalpos yra laikytinos pagrindiniu gyvenamuoju būstu.
„Jei gyvenamoji vieta gyvenamajame pastate (patalpose) nėra deklaruojama, tai toks turtas nebus laikytinas pagrindiniu gyvenamuoju būstu ir bus apmokestinamas taikant progresinius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus“, – komentavo VMI.
Pataria, kaip elgtis naujiems mokėtojams
„Citus“ NT analitikė Ugnė Žiogelė atkreipė dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką, „grindys“ 1 asmeniui yra 150 tūkst. eurų, o 2 asmenims – 200 tūkst. Nuo sausio pagrindinio būsto ribos sieks 450 tūkst. eurų 1 asmeniui ir 900 tūkst. eurų 2 asmenims.
Anot jos, tai lems, kad NT mokestį mokėti turės kur kas mažiau žmonių ir pinigų.
„Pagal naują tvarką mokestį realiai mokės mažiau žmonių nei iki šiol, net ir po masinio vertinimo. Jei įstatymas būtų nekeistas, NT mokesčio būtų sumokama kur kas daugiau.
Dabar ne tik pakyla „grindys“, bet ir tarifai tampa mažesni“, – komentavo ji.
U. Žiogelė pažymėjo, kad „nepasiseks“ tik tiems, kurie turi daugiau nei 1 būstą, kurio vertė yra didesnė nei 50 tūkst. eurų. Visgi analitikė gyventojus ragina neišsigąsti, nes tokiems NT objektams bus taikomas tik 0,2 proc. tarifas, todėl mokėtina suma daugeliui nesukels didelių nepatogumų.
„Citus“ NT analitikė naujiems NT mokesčio mokėtojams pataria pirmiausia tvarkingai mokėti numatytą tarifą.
Anot jos, tokiems žmonėms taip pat gali būti naudinga įsivertinti, ar turimą NT vertėtų įdarbinti arba deklaruoti jame gyvenamąją vietą.
„Jei kažkas turi nenaudojamo turto, kuris neneša jokių pajamų, o tik generuos mokesčius, tokį turtą labiau verta parduoti arba įdarbinti.
Gyvenant būste nedeklaravus jame gyvenamosios vietos – tai padaryti, deklaruoti gyvenamąją vietą tame būste, verta.
Arba, turint kelis būstus, deklaruoti gyvenamąją vietą tame, kurio vertė yra didesnė. Netipinis atvejis, bet jei pora turi du būstus, kurių vertė neviršija 450 tūkst. eurų, tačiau nėra susituokę, jiems būtų verta deklaruoti gyvenamąją vietą abiejuose būstuose“, – dalijosi U. Žiogelė.
Ji pastebi, kad turint daugiau turto, kuris atneša pajamas, bet nėra pirmasis – jaudintis nereikėtų, nes mokestį amortizuos gaunamos pajamos.
Būsto rinkai reikšmingų pokyčių nenumato
„Citus“ NT analitikė pastebi, kad artėjantys pokyčiai NT rinkai yra džiugūs ir nepanašu, kad turės reikšmingos įtakos būsto rinkai, nes mokančiųjų mokestį galutiniame rezultate sumažės.
„Į apmokestinimo vertę, net su visais priklausiniais, paklius tik santykinai labai nedidelė dalis pagrindinių būstų. Taigi, būsto pirkėjams, dar tik besidairantiems svajonių namų, tai, tikėtina, neturės visiškai jokios įtakos“ – komentavo specialistė.
Visgi klausimus ir nerimą, anot jos, kelia antrojo būsto apmokestinimas, aktualus investuotojams, pirkusiems būstus nuomai.
Nepaisant to, kad didelės įtakos nuomos kainoms šie pokyčiai greičiausiai nepadarys, tačiau tai gali atšaldyti žmonių norą įsigyti atostogų, poilsio paskirties būstus.
Visgi U. Žiogelė atkreipė dėmesį, kad bendrai, numatyti NT mokesčio pokyčiai šiek tiek kelia nerimą, nes neatitinka pagrindinių numatytų tikslų.
Pirmiausia, anot analitikės, šie pokyčiai nenumato visuotinumo, kuris užtikrina, kad būtų įtraukta kuo daugiau žmonių, tačiau su mažesne našta.
„Dabar siūlomi mokesčio rėžiai augant turto vertei kyla per staigiai. Tam, kad mokestis būtų visuotinis ir nesukeltų nei didelio pasipriešinimo, nei ekonominio efekto, jis turėtų augti nuosekliau.
Kitose šalyse mokesčio tarifas yra mažesnis, tačiau taikomas plačiau“, – nurodė U. Žiogelė.
Taip pat, pasak „Citus“ NT analitikės, prognozės rodo, kad surenkama mokesčio dalis sumažės, o tai lems, kad savivaldybės ir valstybė gaus dar mažiau lėšų.
„Vienas iš svarbiausių anksčiau deklaruotų prioritetų: valstybės gynimo fondo papildymas surenkamo NT mokesčio lėšomis. Panašu, kad gali nebūti įgyvendintas ir šis tikslas, o tai jau turėtų kelti nerimą visiems“, – pabrėžė ji.
Kas keičiasi nuo sausio?
Dabar ir iki 2025 m. pabaigos Lietuvoje NT mokestis apskaičiuojamas sudedant asmens visų turimų NT objektų mokestinę vertę. Tiesa, apmokestinama tik ta dalis, kuri viršija įstatymuose numatytas ribas.
Pavyzdžiui, gyventojams, kurių turimų NT objektų vertė yra 150–300 tūkst. eurų ribose, taikomas metinis 0,5 proc. dydžio mokestinis tarifas.
Tuo metu brangesnis turtas, kurio vertė viršija 300 tūkst., tačiau yra mažesnė už 500 tūkst. eurų – apmokestinamas 1 proc. mokesčio tarifu.
Galiausiai NT objektams, kurių mokestinės vertės dalis viršija 500 tūkst. eurų yra taikomas 2 proc. mokesčio tarifas.
Pavyzdžiui, jei visų gyventojo turimų NT objektų mokestinė vertė yra 350 tūkst. eurų, tai reiškia, kad jam reikia mokėti 500 eurų NT mokestį ((350 000 – 300 000) x 1 proc.).
Visgi nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios nauja NT apmokestinimo tvarka. Pagal naują tvarką bus išskiriamas gyvenamojo (pagrindinio) būsto ir kitų NT objektų apmokestinimas.
Pavyzdžiui, NT kuriame asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą bus apmokestinamas tik tada, kai jo vertė viršys 450 tūkst. eurų (mokestis skaičiuojamas už vertę, viršijančią šią sumą).
Tai reiškia, kad nemažai žmonių, kurie turi vienintelį būstą, NT mokesčio nemokės.
Visgi visas kitas NT bus apmokestinamas nuo 50 tūkst. mokestinės vertės. Dėl to naujai mokestį gali tekti mokėti tiems, kas turi ne tik vieną gyvenamą būtą ar namą, bet ir daugiau NT.
Kai bendra tokio NT mokestinė vertė viršys 50 tūkst. eurų, tačiau bus mažesnė už 200 tūkst. eurų, bus taikomas 0,2 proc. mokestinis tarifas.
Jei ši vertė viršys 200 tūkst. eurų, tačiau neviršys 400 tūkst. eurų, bus taikomas 0,4 proc. mokestinis tarifas.
Bendrai mokestinei vertei viršijant 400 tūkst. eurų, tačiau neperkopiant 600 tūkst. eurų, bus taikomas 0,6 proc. mokestinis tarifas.
Mokestinei vertei esant nuo 600 tūkst. iki 1 mln. eurų ribose, bus taikomas 0,8 proc. tarifas.
Galiausiai, NT objektams, kurių mokestinė vertė viršys 1 mln. eurų, bus taikomas 1 proc. mokesčio tarifas.
Pavyzdžiui, gyventojas turi butą Vilniuje ir sodybą už miesto ribų. Savo gyvenamąją vietą jis yra deklaravęs bute, kurio mokestinė vertė yra 250 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad už šį NT objektą mokesčio mokėti nereikės.
Visgi už sodybą teks mokėti. Pavyzdžiui, jo turimos sodybos mokestinė vertė siekia 80 tūkst. eurų, todėl ji bus apmokestinta 0,2 proc. mokestiniu tarifu. Gyventojui už šį NT objektą teks mokėti 60 eurų NT mokestį ((80 000 – 50 000) * 0,2 proc.).
Visgi yra labai daug gyventojų, kuriems mokestis už nepagrindinį NT sieks vos kelis eurus.
Pavyzdžiui, jei žmogus turi antrą butą, kurio mokestinė vertė yra 54 tūkst. eurų, tai reiškia, kad jam teks mokėti vos 8 eurus ((54 000 – 50 000) x 0,2 proc.).
Pagal priimtą įstatymą mokestį reikės mokėti tik tuo atveju, jeigu mokėtina mokesčio suma bus 5 eurai ar daugiau (mažesnės sumos mokėti nereikės).
Kaip sužinoti kiek reikės susimokėti?
Norint sužinoti kokio dydžio mokesčiai laukia nuo ateinančių metų, pirmiausia reikia sužinoti savo turimo NT objekto mokestinę vertę, kurią galima sužinoti naudojantis Registrų centro svetaine.
Tam reikia išsiaiškinti unikalų NT objekto numerį, kuris yra suteikiamas kiekvienam registruotam objektui.
Šį numerį galima sužinoti suvedus savo NT objekto adresą Registrų centro svetainėje.
Vėliau įvedus šį numerį galima sužinoti ir savo NT objekto mokestinę vertę.
Sužinojus savo turimo NT vertę galima apskaičiuoti ir mokesčio dydį.
Skaičiavimo formulė:
(NT mokestinė vertė – Neapmokestinamasis dydis) * mokestinis tarifas.
Pavyzdžiui, namo, kuriame žmogus nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos vertė, siekia 180 tūkst. eurų, todėl jis bus apmokestintas 0,2 proc. mokestiniu tarifu. Gyventojui už šį NT objektą teks mokėti 260 eurų NT mokestį ((180 000 – 50 000) * 0,2 proc.).
Užtektų savaites ir atšauktų.
?? o kuo susituoke to daryt negali??? juk yra poru mieganciu atskirose kambariuose... kodel negali gyventi atskiruose namuose...
