Nors policijos atstovai ramina, kad vagysčių skaičius drastiškai nepadidėjo, tačiau draudikai ragina suklusti ir vardija, kurių transporto priemonių savininkai nukenčia dažniausiai.
Vagysčių vėl pradėjo daugėti
„Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė teigia, kad dvejus metus gerėjusi neteisėtai nugvelbiamų automobilių dalių statistika per pastarąjį laikotarpį šiek tiek suprastėjo.
„Apvagiami naujesni automobiliai, kurių detalės ir elektroninė įranga yra brangesnė. Daugėja atvejų, kai ilgapirščiai nusitaiko ne tik į detales, bet ir į transporto priemonės salone paliktus daiktus.
Dažniausiai vagiami žibintai, katalizatoriai ir vairai. Žibintai jau ne vienerius metus išlaiko pirmaujančią poziciją – šių detalių vagystės sudaro beveik penktadalį visų atvejų. Katalizatoriai šiais metais užima antrąją vietą, apie jų vagystę praneša kas dešimtas klientas, registruodamas vagystės žalą. Draudimo bendrovė yra registravusi kelis atvejus, kai klientai neteko net automobilio valstybinių numerių“, – kalbėjo V. Katilienė.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad vagysčių metu ilgapirščiai, ardydami transporto priemonių detales, pridaro papildomų nuostolių. Pavyzdžiui, vagiant multimediją ar vairą, išdaužiamas langas ar net keli, o išpjaunant žibintus – sugadinamas kapotas ir sparnai.
Dažniausiai nukenčia vilniečiai
Tuo metu „Lietuvos draudimo“ atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė antrina, kad vagišiai pastaruoju metu tikrai suaktyvėjo, o per pirmus aštuonis šių metų mėnesius vidutinė automobilių detalių nuostolių suma, pasak pašnekovės, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, yra 33 proc. didesnė.
„Populiariausios automobilių dalys, kurios masina vagis, yra žibintai, vairai, apdailos detalės, tačiau nepastebėti nelieka ir prietaisų skydeliai ar oro pagalvės.
Šiais metais didžiausia išmokėta žala siekė daugiau nei 32 tūkst. eurų, kai buvo apiplėštas automobilis „BMW X5“ – pavogti abu priekiniai žibintai, vairas, multimedija, prietaisų skydelis, pavarų svirtis. Prabangių automobilių detalių vagystės gana įprastas dalykas, tačiau būna ir tokių atvejų, kai vagį sudomina ne automobilio dalys, o joje esantys daiktai. Pastaruoju metu klientai kreipėsi dėl išdaužto bagažinės dangčio stiklo ir pavogto pjūklo, lazerinio nivelyro“, – pasakojo draudimo bendrovės atstovė.
I. Trakimaitė-Šeškuvienė vardija, kad Vilniuje per pirmus aštuonis šių metų mėnesius buvo užfiksuota 91 automobilių dalių vagystė, o Kaune situacija taip pat pasikeitė – automobilių žalų statistika grįžta į 2019 metų priešpandeminį lygį, nors jau 2021 metais buvo pastebėtas žalų skaičiaus šuolis.
„Klientams išmokamos kompensacijos už žalas siekia išties dideles sumas – vidutinė automobilių dalių vagysčių išmoka Lietuvoje viršija 3 tūkst. eurų. „Lietuvos draudimo“ už patirtus nuostolius dėl automobilių dalių vagysčių klientams išmokėta suma šiais metais sausio-rugpjūčio mėnesiais jau viršija 600 tūkst. eurų. Šiais metais, kaip ir įprastai, daugiausiai nuo automobilių dalių vagių nukenčia būtent Vilniaus miesto gyventojai“, – teigė pašnekovė.
Draudimo bendrovės „Ergo“ Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas savo ruožtu palygino, kad japoniškų automobilių geidžiamiausia detalė – katalizatoriai.
„Keletą metų iš eilės fiksuojame panašius transporto priemonių detalių vagysčių atvejus. Dažniausiai vagiamos vokiškų ir japoniškų automobilių detalės – šių gamintojų automobilių Lietuvoje turime daugiausiai.
Vagys savinasi vokiškų automobilių vidaus detales, oro pagalves, multimediją, žibintus, o nuo japoniškų automobilių dažniausiai nugvelbia katalizatorius“, – teigė R. Bieliauskas.
Vagysčių tendencijos keičiasi, bet ne automobilių markės
Draudimo bendrovės atstovė Viktorija Katilienė tikina, kad vagišių taikiniu dažniausiai tampa labiausiai lietuvių geidžiamos automobilių markės, pavyzdžiui, BMW.
„Nuo 2019 metų dažniausiai apvagiami BMW markės automobiliai. Šiemet pirmajame nukentėjusiųjų trejetuke – BMW, „Volvo“ ir „Lexus“ automobiliai.
Bėgant metams ilgapirščių poreikiai ir markių pasirinkimas kinta minimaliai. Keičiasi automobilių vagysčių tendencijos – pastaraisiais metais jų mažėjo, tačiau šiemet skaičius vėl pradėjo augti. Nors šie metai dar nesibaigė, lygindami įvykių skaičių su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, matome 13 proc. padidėjusį vagysčių skaičių. Tiesa, pernai, lyginant su 2019 ir 2020 metais, fiksavome bemaž trečdaliu sumažėjusį vagysčių skaičių“, – kalbėjo V. Katilienė.
Draudimo bendrovės atstovė įspėja gyventojus, kad pastaruoju metu vagys neapsiriboja vien tik keliomis pavogtomis detalėmis ir pasirinktą automobilį apšvarina dar daugiau.
„Neretai nusitaikoma ne tik į automobilio dalis, bet ir į transporto priemonės salone paliktus daiktus – telefonus, pinigines, rankines, kuprines, kuriose tikimasi rasti vertingų daiktų. Jų jokiu būdu nepalikite automobilio salone“, – kalbėjo draudimo bendrovės atstovė.
Vagiami ir senesni automobiliai
Nors vagys neretai renkasi prabangius ir naujus automobilius, draudikai atkreipia dėmesį, kad ilgapirščių taikiniu gali tapti ir kiek senesnės transporto priemonės.
„Pastebime, kad paskutiniu metu dažniausiai nukenčia 1–7-erių metų vokiški automobiliai. Šiais metais daugiausiai buvo apvogti BMW, „Volvo“, „Porsche“ markės automobiliai“, – kalbėjo I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos grupės vyresnioji specialistė Rasa Meištė pripažįsta, kad pastaruoju metu vagys sukatyvėjo, švardinami transporto priemonių vairus, multimedijas ar automobiliuose paliekamus asmeninius gyventojų daiktus.
Be to, pašnekovė priduria, kad Panevėžio apskrityje vagiami ir automobiliai, kurių vertė siekia maždaug 2–3 tūkst. eurų.
Patiriami nuostoliai didėja
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio vyresnysis specialistas Tomas Bražėnas teigia, kad nors pastaruoju laikotarpiu Vilniaus apskrityje vagysčių skaičius drastiškai nedidėjo, tačiau pasikeitė gyventojų patiriami nuostoliai – vagys vis dažniau nusitaiko į prabangesnes transporto priemones.
„Automobilių detalių vagysčių skaičius nedidėja, tačiau auga patirtų nuostolių skaičiai, nes ilgapirščius vilioja vis brangesnių markių automobiliai. Nusikaltimų skaičių sieti su ekonomine situacija neturime pagrindo.
Išskiriama dviejų tipų automobilių dalių vagystes – tai išorinių dalių, kai nebūtina įsilaužti į transporto priemonę, ir salono dalių vagystės. Dažniausiai po tokių vagysčių savininkai pasigenda veidrodėlių stikliukų, dangtelių arba ir viso veidrodėlio korpuso. Taip pat pavagiami ratlankiai, žibintai, įvairios apdailos detalės, parkavimo sistemos davikliai. Įsilaužę į transporto priemonės vidų, vagys mėgsta pasiimti saugos pagalves, multimedijos sistemas, prietaisų skydelius, bėgių perjungimo svirtis, įvairias rankenėles“, kalbėjo T. Bražėnas.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Gailutė Smagriūnienė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad šiemet automobilių vagysčių Šiaulių apskrityje per 9 šių metų mėnesius buvo užregistruota daugiau – jegu pernai atitinkamu laikotarpiu buvo nustatyti 8 nusikaltimo atvejai, šiemet užfiksuota 17.
Visgi G. Smagriūnienė tvirtina, kad to pavadinti vagysčių skaičiaus augimo bumu, pasak jos, nebūtų tikslu, mat būtent šio tipo nusikaltimų skaičius iš autotransporto priemonių šiais metais mažėjo.
Visgi bendras visų įvykdomų vagysčių skaičius šiemet, pasak policijos atstovės, turi tendenciją didėti – 2021 metais per 9 mėn. buvo užregistruoti 296, o 2022 metais – 404 nusikaltimo atvejai.
Tuo metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai pastebi, kad vagysčių, susijusių su transporto priemonėmis, didėjimo tendencijų nėra ir yra pastebimas mažėjimas.
Teigiama, kad dažniausiai iš automobilių arba nuo automobilių yra vagiami multimedijos įrenginiai, vairai, žibintai, katalizatoriai, o nuostoliai padaromi nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių eurų, retais atvejais turtinė žala viršija ir 10 tūkst. eurų.
Tačiau bendras visų vagysčių skaičius Kauno apskrityje nežymiai didėja – 2021 metais per 10 mėnesių užregistruota 1553 vagystės, šiemet – 1572.
Klaipėdos apskrities Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus duomenimis, nuo šių metų pradžios iki rugsėjo 30 d. visoje Klaipėdos apskrityje dėl vagysčių buvo pradėti 1 129 ikiteisminiai tyrimai, Klaipėdos mieste – 759. Dėl transporto priemonių vagysčių minimu laikotarpiu Klaipėdos apskrityje pradėti 29, Klaipėdos mieste – 17 ikiteisminių tyrimų.
Be to, dėl įvairių automobilių detalių tuo pačiu laikotarpiu visoje Klaipėdos apskrityje pradėtas 91, Klaipėdos mieste – 58 ikiteisminiai tyrimai.
Palyginus atitinkamą laikotarpį dėl įvairaus pobūdžio vagysčių visoje Klaipėdos apskrityje buvo pradėti 698, Klaipėdoje – 420 ikiteisminių tyrimų. Dėl transporto priemonių vagysčių – apskrityje pradėta 11, uostamiestyje – 7 ikiteisminiai tyrimai. Dėl automobilių detalių – apskrityje 39, Klaipėdoje – 22 ikiteisminiai tyrimai.
Pareigūnai automobilių savininkus ragina nepamiršti atsargumo ir nuolat rūpintis savo transporto priemonių saugumu – nakčiai juos statyti rakinamame garaže, saugomoje aikštelėje arba gerai apšviestame kiemo plote, arčiau savo buto langų. Visada patikrinti ar jis užrakintas, ar uždaryti automobilio langai, tarp jų ir stoglangis.
Net ir paliekant automobilį savo garaže, niekada spynoje reikia palikti užvedimo raktelių. Apsauginę signalizaciją būtina įjungti, o esant galimybei rekomenduojama įsigyti ir naudoti papildomas apsaugos priemones.Jeigu savo automobilį radote apvogtą ar apgadintą – nelieskite jo ir jame esančių daiktų, nesėskite į vidų, nedelsiant praneškite policijai bendruoju pagalbos telefonu 112
