Dėl pastarosiomis dienomis fiksuojamų kontrabandinių balionų iš Baltarusijos ne kartą teko uždaryti Vilniaus oro uostą. Kartą buvo uždarytas ir Kauno oro uostas.
Valdžios atstovams ieškant būdų, kaip užkardyti kylančią grėsmę iš kaimyninės valstybės, viešojoje erdvėje atsiranda ir gana kurioziškų pasiūlymų.
Štai buvęs Vilniaus meras ir Seimo narys Artūras Zuokas siūlo nakties metu apskritai uždaryti sostinės oro uostą, argumentuodamas, kad tokiu būdu bus užtikrinta gyventojų ramybė ir saugumas.
Teigia, kad toks siūlymas kelia grėsmę
Visgi Lietuvos oro uostų komunikacijos projektų vadovė Lina Beišinė teigia, kad idėja riboti naktinius skrydžius keltų grėsmę šalies pasiekiamumui.
„Visų pirma todėl, kad reikia detaliai įvertinti kontekstą ir galimus padarinius. Labai tikėtina, kad toks veiksmas turėtų neigiamą poveikį bendram šalies susisiekimui per pagrindinį Lietuvos oro uostą. Nukentėtų tiek keleiviai, tiek šalies turizmo sektorius, tiek patrauklumas verslui, tiek ekonomika bendrai“, – aiškino Lietuvos oro uostų atstovė.
Be to, ji pažymėjo, kad dėl konkurencingos Europos aviacijos rinkos, tokio tipo dirbtinis pagrindinio šalies oro uosto veiklos ribojimas kenktų ir šalies, miesto bei oro uosto patrauklumui, siekiant išlaikyti svarbias kryptis bei pritraukiant naujas avialinijas bei maršrutus.
L. Beišinė taip pat akcentuoja, kad visiški nakties skrydžių apribojimai nėra įprasta praktika visoje Europoje ir labiau egzistuoja kaip išimtis.
„Net ir taikant nakties laiko ribojimus, nėra vienos bendros praktikos, tam tikruose oro uostuose yra nemažai galiojančių išimčių įvairiems (paskirties) skrydžiams ir jie tikrai vyksta bet kokiu metu. Tiek Rygos, tiek Talino oro uostai neturi jokių naktinių skrydžių ribojimų“, – tikino L. Beišinė.
Galimai sumažėtų maršrutų skaičius
Lietuvos oro uostų atstovė pabrėžia, kad būtent oro bendrovės pačios renkasi, kur įdarbinti orlaivius ir pasiūlyti skrydžius keleiviams. O tai jos daro žvelgdamos į visos Europos regioną.
„Jei taip nutiktų, kad būtų įvestas naktinių skrydžių draudimas Lietuvos sostinėje – tikėtina, kad tai turėtų neigiamos įtakos kai kuriems skrydžiams ir jų neliktų arba būtų sumažintas dažnumas, o tai reiškia būtų mažiau patogu keleiviams susisiekti su kitomis šalimis“, – tikino ji.
Pašnekovė pažymėjo ir tai, kad skrydžių tvarkaraščius sudaro pačios oro bendrovės, atsižvelgdamos į operacines galimybes, orlaivių ir įgulų darbo organizavimą, klientų poreikį kryptį pasiekti tam tikru paros metu.
L. Beišinė atkreipė dėmesį ir į tai, kad skrydžių tarp Vilniaus ir svarbių aviacijos centrų laikas yra detaliai derinamas su techninėmis tokių centrų galimybėmis. Todėl ne visi laikai atlikti skrydžiui yra pasirenkami visiškai laisvai.
„Taip pat oro bendrovės labai detaliai derina ir su jų vykdomais skrydžiais į kitus didžiuosius aviacijos centrus Azijoje, Šiaurės ar Pietų Amerikoje. Be to, Baltijos šalys yra viena valanda kitoje laiko juostoje nuo daugelio Vakarų ir Centrinės Europos valstybių, dėl to dalis skrydžių iš pagrindinių Europos miestų atvyksta tik santykinai vėlai, išskridę patogiu laiku iš Europos miestų“, – pridėjo Lietuvos oro uostų atstovė.
Tad praradus kai kuriuos rytinius skrydžius iš Vilniaus, pasak jos, keliautojai iš Lietuvos tiesiog nebespėtų į daugumą jungiamųjų skrydžių. Todėl tikėtina, kad būtų sumažinta ir tikimybė turėti platesnį skrydžių krypčių tvarkaraštį ir pasirinkimą.
„Dėl to ženkliai nukentėtų Vilniaus ir apskritai Lietuvos pasiekiamumas. Taip pat Lietuva yra geografiškai Europos pakraštyje, dėl to didelė dalis skrydžių į Europos sostines trunka daugiau nei dvi valandas, todėl lankstus oro uosto darbo laikas leidžia išlaikyti daugiau skrydžių“, – akcentavo L. Beišinė.
Vilniaus oro uostas nėra toks aktyvus, kaip didieji oro uostai
Lietuvos oro uostų atstovė pridūrė ir tai, kad skrydžių ribojimai nakties metu dažniausiai taikomi tuose oro uostuose, kurie yra itin aktyvūs šiuo laikotarpiu, o lėktuvai leidžiasi nuolatos, su mažais laiko tarpais.
Visgi, L. Beišinė pabrėžia, kad Vilniaus oro uostas nėra toks aktyvus, kaip didesni oro uostai Europoje.
„Dėl to triukšmo sklaida naktį yra pakankamai nedidelė ir suvaldoma kitomis išvardintomis priemonėmis neribojant naktinių skrydžių“, – pažymėjo ji.
Lietuvos oro uostų duomenimis, 2025 metų I-III ketv. Vilniaus oro uoste nuo 24 val. iki 6 val. ryto vidutiniškai įvyksta apie 18 skrydžių. Rytiniai skrydžiai iki 8 val. Vilniaus oro uoste sudaro penktadalį visų skrydžių. Tuo metu trečdalis skrydžių įvyksta dienos metu tarp 12 – 18 val. Kiti skrydžiai pasiskirsto paroje, mažiausiai skrydžių vėlyvu metu – apie 14 proc.
Siūlo naktimis sostinės oro uostą uždaryti
Po to, kai Vilniaus oro uostą teko keletą kartų uždaryti dėl atskridusių kontrabandinių balionių, buvęs Vilniaus meras ir Seimo narys A. Zuokas pasiūlė stabdyti naktinius skrydžius. Tą buvęs Vilniaus meras išsakė savo feisbuko paskyroje, kur jis teigė, kad Lietuvos oro erdvė tapo pažeidžiama.
„Vilniaus oro uosto trikdžiai ir kaip ilgai DAR ignoruosime naktinių skrydžių riziką ir žalą?
Jau ketvirtą kartą Vilniaus oro uostas naktimis stabdo veiklą, nukreipia lėktuvus kitur – viskas dėl danguje pasirodančių objektų: dronų ar balionų. Paprastai sakant – mūsų oro erdvė tapo pažeidžiama, o kiekvienas toks incidentas paralyžiuoja skrydžius. Ir kaip taisyklė - meteorologiniai kontrabandininkų balionai iš Baltarusijos leidžiami naktimis“, – teigė A. Zuokas.
Politiko teigimu, tai rodo, kad keleiviniai skrydžiai, ypač turistiniai, vietoj nakties turėtų būti perkeliami į dienos laiką. O tokiu būdu, pasak politiko, būtų tausojama ne tik gyventojų sveikata, tačiau ir užtikrinamas saugumas.
„Jau daug metų sakau tą patį – dieniniai skrydžiai yra naudingesni visiems. Ir štai kodėl:
1. Gyventojų ramybė ir sveikata. Mažiau triukšmo naktimis – tai tiesiog daugiau poilsio ir geresnė sveikata Vilniaus gyventojams. Mes nusipelnėme ramybės.
2. Keleivių patogumas. Atvirai kalbant, patogesnis atvykimo ir išvykimo laikas yra akivaizdus privalumas visiems, ypač turizmui.
3. NACIONALINIS SAUGUMAS. Naktimis mūsų oro erdvė yra akivaizdžiai labiau pažeidžiama. Kiekvienas toks sustabdymas rodo mūsų silpnąją vietą. Ar mes lauksime rimtesnio incidento?“, – dėstė A. Zuokas.
Todėl, buvęs Vilniaus meras tvirtina, kad būtina peržiūrėti Vilniaus oro uosto veiklos strategiją ir priimti sprendimą.
„Laikas Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai priimti sprendimą ir peržiūrėti Vilniaus oro uosto veiklos strategiją. Nebegalime ilgiau ignoruoti šios situacijos“, – teigė A. Zuokas.
Pasakė ar tokia idėja įmanoma
Ilgametis pilotas ir aviacijos ekspertas Kęstutis Zagreckas teigia, kad tokia praktika, kai oro uostai nedirba naktimis (dažniausiai nuo 22 val. iki 6 val.) iš tiesų dalyje pasaulio oro uostų yra veikianti. Tiesa, pilotas priduria, kad daug kur tokie ribojimai yra įvedami dėl triukšmo.
Ilgametis pilotas teigia, kad jam ir pačiam yra tekę kaip keleiviui lankytis viename iš tokių oro uostų – Londono Hitrou tarptautiniame oro uoste.
„Ta praktika yra ne daugelyje, bet nemažai oro uostų naudojama“, – teigė K. Zagreckas.
Tiesa, aviacijos ekspertas pripažino, kad prieš priimant tokį sprendimą reikėtų atsižvelgti ir į galimus ekonominius veiksnius.
„Klausimas tik ekonomiškumo. Nes kiek žinau Vilniaus oro uoste naktiniai skrydžiai yra daugiausiai užsakomieji, nes paprastai visi turistiniai skrydžiai anksti išskrenda, anksti atskrenda į paskirties vietą, ten paima tuos, kurie jau pailsėjo, grąžina atgal ir čia gaunasi, kad jie atskrenda per pietus, tokia labai gera apyvarta.
Ir antras dalykas, jie netrukdo tiems normaliems keleiviniams reisams, nes praktiškai dieną nuo 6 val. iki 22 val. normalūs keleiviniai reisai yra vykdomi“, – aiškino ilgametis pilotas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
