Apie mūsų saugumo politiką ir chaosą krašto apsaugos sistemoje TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ lyderiu Sauliumi Skverneliu.
Virš Lietuvos skraido balionai iš Baltarusijos, oro uosto veikla trikdoma. Opozicija skambina pavojaus varpais, bet neskambino, kai panašūs dalykai vyko praėjusią kadenciją. Kas vyksta ir kodėl nesugebama imtis veiksmų?
Na, mes skambinome ir praeitą kadenciją, kada taip vyko. Aišku, buvo mastai kitokie ir nebuvo trikdoma taip akivaizdžiai oro uostų veikla, bet iš esmės tikrai šiandien reikia konstatuoti mūsų bejėgiškumą. Net ir šiandien mūsų sprendimų priėmėjų bandymai kalbėti apie kontrabandą rodo, kad jie visiškai nesupranta, kokia yra geopolitinė situacija, ir kad Baltarusijoje niekas nevyksta be režimo, be KGB ir karinės žvalgybos veiksmų. Ir čia bandymai griežtinti kontrabandų atsakomybę yra kaip mirusiam – žvakė.
Bet toks paradoksas, ko žiūrovai gal nežino, tai baudžiamajame įstatyme, Baudžiamajame kodekse nėra straipsnio, kuris tikrai spręstų viską. Tai yra civilinės aviacijos trikdymai, sukeliant pavojų žmonių gyvybei, sveikatai. Už tai atsakomybės nėra ir, jeigu tokių straipsnių atsirastų, kur būtų tikrai sankcija, įsivaizduokime, orlaiviui susidūrus su oro balionu, pasekmės būtų turbūt labai skaudžios. Tai sankcija turėtų apimti maksimaliai leistiną laisvės atėmimo laikotarpį su visomis iš to išplaukiančiomis priemonėmis.
Kodėl šios sankcijos neatsirado dar praėjusią kadenciją, kai ši problema atsirado? Kodėl tada nebuvo sugalvota, kaip numušinėti tuos balionus?
Numušinėti iš tikrųjų, matyt, reikia pripažinti, mes kaip valstybė šiandien neturime nei gebėjimų, nei pajėgumų tą padaryti. Toks yra faktas ir kreipiamės pagalbos į sąjungininkus, gal kažkas tai kokią patirtį turi. Sakau, blogiausiu atveju manau, kad pasikreipus ir į ukrainiečius, kuriems tikrai šiandien kiekvienas karys fronte yra labai svarbus, man atrodo, kad įranga, instruktoriai ir patarimai būtų čia Lietuvoje labai greitai. Tikrai ukrainiečiai ištiestų mums pagalbos ranką ir mes priiminėtume sprendimus.
Tas kinetinis paveikimas, apie kurį dabar irgi sako: „Žiūrėkite, negalime to padaryti, nes nukris krovinys vertikaliai didžiuliu greičiu“. Tai apie balioną žiūrint priklausys, kaip tu jį paveiksi, jis iš karto nesusprogsta. Tu gali jį pradurti, tada tas nusileidimas bus švelnus. Bet čia yra daugybė priemonių ir teisinių, ir neteisinių, kurias reikia demonstruoti šiandien. O mes matom šiandien visišką pasimetimą, jokio ryžto nebuvimą ir tiesiog jau tampa tokia svetima gėda kalbėti apie tai.
Krašto apsaugos sistemoje šioks toks chaosas, kai Dovilė Šakalienė vis tik pasitraukia. Ar jūs matote, kas yra realūs pretendentai eiti į šias pareigas?
Aš manau, kad čia turėtų būti socdemų partijos sunkiasvoris politikas. Visgi šiandien gynyba yra labai svarbu ir mes matome, kad gynyba ne tik tradicinio karo atveju, konvencinio karo atveju, net ir tai, kas vyksta prie sienos šiandien – tai nėra vien vidaus reikalų sistemos problema arba galbūt mažesnė problema. Tai yra visgi jungtinių pajėgų: tiek ir kariuomenės, tiek ir vidaus reiklų sistemos. Tai manau jie turėtų turėtų pasirinkti tikrai žmogų, kuris turi patirtį, autoritetą ir galėtų situaciją suvaldyti.
Amžinatilsį Gediminas Kirkilas buvo toks žmogus. Toks žmogus yra Linas Linkevičius, bet jis nebe socdemas. Kur jie galėtų rasti tokią sunkiasvorį?
Yra ir gerbiamas Juozas Olekas, yra ir Linas Linkevičius, kaip sakėte, kuris tikrai, jeigu Tėvynė pašauktų, tai, ko gero, tą sprendimą priimtų. Aišku, Gedimino Kirkilo amžinatlsį nebėra, tikrai strategiškai mąstantis politikas. Galbūt ir dar atsirastų žmonių, kuriuos gali pasižiūrėti, pasikviesti, kurie tą patirtį turi. Galiausiai iš ankstesnių Vyriausybių, nes šiandien vėl kažkokio viceministro, kaip dabar madinga, ministras keičiamas viceministru, šiuo atveju nepakaks.
Jau nebeužtenka būti geru specialistu. Čia reikia politinio svorio, ryžto ir pagalbos ministrei pirmininkei, kuriai tikrai šiandien šitą krizę valdyti yra sunku dėl natūralių priežasčių. Toje srityje patyrimo, turbūt, mažai kas turi ir ji tikrai neturi.
Problemos, kurios kyla įvairiose srityse – ne tik krašto apsaugos, bet ir kultūros ir kitose – yra susijusios su koalicijos vidaus problemomis. Ar jūs matote galimybę dirbti, grįžti į valdančiąją koaliciją ir dirbti su socialdemokratais, jeigu „Nemuno aušra“ būtų iš jos pašalinta?
Socialdemokratai turėtų apsispręsti, ar tai, kas dabar valstybėje vyksta, tikrai yra jų tikslas dar tris metus turėti tokį vaizdą, nes visa tai ir krizę, kurią turime, vienas iš partnerių pasakytų, kad reikėtų oro balionų auditą atlikti ir visiems labai patiktų.
Tai yra toks sprendimas – jeigu jie matys, kad toliau nebegali taip valstybė gyventi, valstybė, kuri pagal jų iššūkį „turėjo veikti“, bet matome, kad neveikia visiškai, tai viskas yra įmanoma. Bet šiandien mes tikrai nebūsime ir nenorime būti tais, kurių pagalba būtų daromas spaudimas koalicijos partneriui ponui Žemaitaičiui. Tegul jie apsisprendžia pas save, ko jie nori dėl tos valstybės, kaip jie įeis į istoriją – šita sena partija, kuri 130 metų jubiliejų minės kitais metais – ir kokį palikimą paliks. Kai jie padarys sprendimus, tada manau, kad yra įvairūs būdai, formos ir metodai, kaip padaryti valstybę iš tikrųjų tą, kuri veikia.
Ar jūs įsivaizduojate, kaip Seimo pirmininko pozicija galėtų vėl tapti jūsų, kai ten dabar yra Juozas Olekas?
Aš manau čia yra detalės, nereikia kalbėti apie pozicijas, ir mūsų sprendimas, beje, ir parodė, kad nors daug kas sakė ir tie skeptikai, kurie kalbėjo, kad jie čia dėl Seimo pirmininko, dėl ministrų postų niekur nesitrauks. Yra tam tikros ribos, kur tu negali toliau būti, jas turi peržengti. Tai mes tikrai parodėme, kad esame būtent ta politinė jėga, kuri dėl valstybės racionali ir ne dėl postų.
Visą pokalbį su Sauliumi Skverneliu žiūrėkite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
