Dar neaišku, ar D. Trumpas pradės didelio masto karinę operaciją prieš Venesuelą, o jei pradės, ar ji apsiribos kovos su narkotikų karteliais operacija, ar bus išplėsta iki režimo pakeitimo.
Tačiau, jei JAV prezidentas nuspręs imtis veiksmų, vienas dalykas yra aiškus: tai turės milžinišką poveikį pasaulio ekonomikai, pažymima leidinyje.
Venesuelos krizė ir galimas režimo pasikeitimas
Venesuela turi didžiausius naftos išteklius pasaulyje, tačiau beveik nieko neeksportuoja. Jei visa ta nafta būtų pateikta į rinką, kainos smarkiai kristų, sukeldamos rimtą poveikį Rusijos ir Saudo Arabijos ekonomikoms, kartu sumažindamos energijos išlaidas kitose šalyse.
Krizė Venesueloje brendo jau keletą savaičių. D. Trumpas, jam būdingu stiliumi pareiškė, kad nori, jog narkotikų karteliai, veikiantys už šalies ribų, būtų „sunaikinti“. Tam tikslui į šalies pakrantę dislokuotas JAV karinis laivynas.
Praėjusią savaitę vykusiuose balsavimuose JAV Kongresas atsisakė taikyti Karo galių rezoliuciją, kuri ribotų prezidento veiksmų apimtį.
Tiesa, niekas nesitiki, kad amerikiečių kariai pradės didelio masto invaziją sausumoje – nors, atsižvelgiant į D. Trumpo polinkį stebinti, to atmesti negalima. Vis dėlto JAV jūrų ir oro karinės pajėgos galėtų kartu su vidaus opozicijos grupėmis siekti nuversti Nicolás Maduro režimą.
Tai, be abejo, būtų palengvėjimas ilgai kenčiančiai Venesuelos tautai. María Corina Machado, šių metų Nobelio taikos premijos laureatė, vadovavo drąsiai kampanijai už pokyčius savo šalyje ir būtų kur kas geresnė lyderė nei valdžią uzurpavęs N. Maduro.
M. C. Machado vis dar slepiasi, bijodama dėl savo gyvybės, bet jau viešai parėmė D. Trumpo kampaniją.
Optimistiškiausiu scenarijumi Amerikos oro ir jūrų pajėgos – galbūt su tam tikromis slaptomis sausumos pajėgomis – kartu su vidaus opozicija galėtų priversti N. Maduro pasitraukti iš valdžios, leisdamos M. C. Machado vadovauti taikingai demokratinei revoliucijai.
Naftos sektorius ir ekonominis poveikis
Venesuela turi didžiausius patvirtintus naftos išteklius pasaulyje – apie 303 mlrd. barelių.Palyginimui, Saudo Arabija turi 267 mlrd. barelių, o Iranas – 208 mlrd.Šiuo metu Venesuelos naftos eksportas uždirba vos 4 mlrd. JAV dolerių per metus, palyginti su 180 mlrd. JAV dolerių Saudo Arabijoje ir 120 mlrd. JAV dolerių Rusijoje.
Šalies pramonė buvo netinkamai valdoma daugelį metų buvusio prezidento Hugo Chávezo socialistinio režimo metu, o vėliau padėtis tik blogėjo. Sankcijos ir netinkama valdymo struktūra dar labiau apribojo eksportą. Jei režimas būtų pakeistas, naftos pramonė galėtų pradėti atsigavimo procesą.
Žinoma, tam prireiktų laiko – kol vėl pradėtų veikti gavybos vietos ir būtų atnaujinti naftotiekiai, tačiau išgavimo technologijos ir žaliavos šalyje išlikusios.Turėdama JAV paramą, Venesuela galėtų atsigauti gana greitai. Prieš 20 metų šalis gamino apie 3 mln. barelių naftos per dieną, tad teoriškai galėtų greitai grįžti į tą lygį ar net jį viršyti.
Galimos pasekmės pasaulio ekonomikai
Naftos kaina šiuo metu yra žema – apie 60 JAV dolerių už barelį. Venesuelos gamybos augimas, ypač jei D. Trumpas laikytų ją už OPEC ribų, beveik neabejotinai ją dar labiau sumažintų – galbūt net iki 30 JAV dolerių už barelį. Tokios naftos kainos praėjusio amžiaus pabaigoje prisidėjo prie SSRS žlugimo.
Tai turėtų tris didžiules pasekmes pasaulio ekonomikai:
1. Rusijos ekonomikos žlugimo rizika.V. Putino režimas smarkiai priklauso nuo naftos eksporto, todėl 30 dolerių už barelį kaina neleistų padengti karo Ukrainoje išlaidų.
2. Saudo Arabijos biudžeto problemos.Šalis jau dabar turi didėjantį deficitą ir būtų priversta mažinti išlaidas.
3. Likęs pasaulis gautų ekonominį postūmį.Mažesnės energijos kainos reikštų mažesnę infliaciją ir didesnį vartojimą kitose ekonomikos srityse, nors tai neigiamai paveiktų atsinaujinančios energetikos plėtrą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
