V. Putino teigimu, bandant „Poseidon“ pavyko paleisti branduolinę jėgainę, kurioje aparatas „veikė tam tikrą laiką“. Jis nepateikė jokių įrodymų, kad aukštos deklaruotos abiejų ginklų charakteristikos buvo patvirtintos.
Rusijos vadovas neatskleidė bandymų aplinkybių, vietos, maršruto, trukmės ir kitų detalių.
Nepriklausomi stebėtojai savo komentarų viešose šaltiniuose taip pat nepublikavo, pažymima BBC.
„Sarmat“ įtraukiamas jau ne pirmą sykį
Apie abiejų šių ginklų kūrimą buvo žinoma jau seniai – Putinas apie tai kalbėjo savo garsiame 2018 m. pranešime Federalinei Asamblėjai.
Tuomet jis taip pat kalbėjo apie hipergarsinės skraidyklės „Avangard“, tarpžemyninės raketos „Sarmat“ ir aerobalistinės raketos „Kinžal“ kūrimą.
Šie ginklai buvo aktyviai naudojami Rusijos propagandoje, jie tapo augančios Rusijos karinės galios ir jos karinės pramonės technologinio lygio simboliu.
Tačiau iki šiol tik raketai „Kinžal“ buvo pradėta serijinė gamyba – ji aktyviai naudojama kare Ukrainoje.
Komplekso „Avangard“ būklė lieka nežinoma – apie jį pastaraisiais metais beveik nekalbama.
„Sarmat“ pateko į naujienas 2024 m. rugsėjį, kai numatytas bandomasis MBR paleidimas baigėsi rimta avarija. Nors raketa laikoma įtraukta į ginkluotę, realybėje ji greičiausiai nėra paruošta.
Atkreiptina, kad apie „Sarmat“ įtraukimą į Rusijos karinių pajėgų ginkluotę V. Putinas jau skelbė 2023-iaisiais („Artimiausiu metu bus įtraukta“) ir 2024-aisiais („Kariuomenei jau pristatyta“). Šią savaitę V. Putinas vėl „įtraukė“ šią ginkluotę, lyg pamiršęs, kad tai jau buvo daroma pernai.
Apie „Burevestnik“ bandymą Kremlius pranešė spalio 26 d. ryte, paskelbdamas vaizdo įrašą su prezidentu ir Rusijos Generalinio štabo viršininku Valerijumi Gerasimovu. Generolo Gerasimovo teigimu, bandymai vyko spalio 21 d., o raketa per 15 valandų nuskriejo 14 tūkst. kilometrų.
Norvegija patvirtino, kad tą dieną Naujojoje Žemėje, kur yra Rusijos poligonas, buvo paleista raketa, bet apie sparnuotosios raketos skrydį nieko nepasakojo.
„Atsitiktinis nutekinimas“
Povandeninio autonominio aparato su branduoline energijos jėgaine projektas yra griežtai slaptas, tačiau kai kurios detalės yra žinomos.
Kai Putinas apie šį aparatą kalbėjo savo 2018 m. kalboje, jis dar neturėjo pavadinimo. Per mėnesį jis buvo patvirtintas balsuojant Rusijos gynybos ministerijos svetainėje.
Tačiau pats aparatas buvo kuriamas ir anksčiau. 2015 m. lapkričio 9 d. Pirmojo kanalo ir NTV reportažuose apie susitikimą dėl gynybos pramonės plėtros buvo parodyti dokumentai su vaizduojama daugiafunkcine jūrine sistema „Status-6“.
Dokumentai buvo pareigūno rankose, bet vaizdas juose buvo gana aiškus. Nors stilistiškai kadras buvo sukomponuotas kaip atsitiktinis kadras, tai sunku tvirtinti vienareikšmiškai. Daugelis tuomet sutiko, kad „Paskutinio teismo dienos“ ginklo brėžiniai pasauliui buvo parodyti neatsitiktinai.
Manoma, kad „Status-6“ vėliau ir tapo „Poseidon“.
„Poseidon“ nešėjas yra atominė povandeninė valtis projekto 09852 „Belgorod“ (tai tapo žinoma iš to paties „Pirmojo kanalo“ reportažo).
Pradžioje povandeninis laivas buvo statomas pagal projektą 09852 „Antej“ ir turėjo naudoti priešlaivines sparnuotas raketas, bet 2012 m. jis buvo perprojektuotas pagal kitą projektą kaip povandeninis laivas specialiosioms operacijoms.
2023 m. sausio mėn. agentūra TASS, remdamasi anoniminu šaltiniu, „artimu kariniam departamentui“, pranešė, kad pirmasis torpedų komplektas povandeniniam laivui jau pagamintas.
Kiek tokių torpedų gali nešti povandeninis laivas, nežinoma – galbūt tik vieną.
Taip pat nežinoma „Poseidono“ branduolinės kovinės dalies galia. Kalbėdamas apie 2025 m. spalio 29 d. bandymus, V. Putinas sakė, kad „Poseidon“ pagal galią gerokai pranoksta „Sarmat“.
„Sarmat“ – tai sunkiosios klasės tarpžemyninė balistinė raketa. Tiksli bendra jos kovinių galvučių galia neatskleidžiama.
Kam reikalingas „Poseidonas“?
Iš esmės autonominis (veikiantis be įgulos) atominis povandeninis laivas „Poseidonas“ gali judėti bet kokiu atstumu.
Pagal įvairius vertinimus, branduolinė kovinė dalis gali sunaikinti pakrantės miestą, didelį uostą, karinę jūrų bazę.
Buvo spėjama, kad ankstesni panašūs sovietiniai projektai buvo planuojami panaudoti didelės cunamio bangos sukūrimui, kad ji sunaikintų viską. Jie taip ir nebuvo įgyvendinti.
Diskusijos apie tokio ginklo veiksmingumą vyko tiek Vakarų, tiek Rusijos spaudoje. Vienareikšmiškos išvados, kad toks branduolinio ginklo panaudojimo būdas bus ypač veiksmingas, nebuvo prieita.
Vis dėlto „Poseidon“ ir „Burevestnik“, kurių veiksmingumas taip pat nebuvo net teoriškai įrodytas viešoje diskusijoje, turi vieną bendrą savybę – šios strateginės sistemos skiriasi nuo antžeminių ir jūrinių balistinių raketų, kurios sudaro strategines branduolines pajėgas Rusijoje ir JAV.
Šis skirtumas, jei tokie ginklai būtų naudojami kartu su tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis, priverstų priešą atremti įvairių tipų taikinius, o tai visada yra sudėtingiau.
Kodėl būtent dabar Putinas pradėjo kalbas?
Nesvarbu, ar „Burevestnik“ ir „Poseidon“ yra parengti, ar ne, bet tai yra strateginiai branduoliniai ginklai, į kuriuos Vakarai tikrai atsižvelgs.
Tokių sistemų veikimo nuotolis nepalieka kitų variantų – šie pareiškimai padaryti tam, kad Vašingtonas išgirstų Maskvą. Ukrainai ar Europai grasinti tokio nuotolio ginkluote nėra prasmės.
Spaudoje ir socialiniuose tinkluose vyksta daug diskusijų apie tai, kodėl Vladimiras Putinas nusprendė padaryti tokius garsius pareiškimus būtent dabar ir ką jis nori taip perduoti JAV prezidentui Donaldui Trumpui.
Viena iš versijų – tai reakcija į D. Trumpo pareiškimus apie galimybę perduoti Ukrainai amerikietiškas sparnuotas raketas „Tomahawk“. JAV prezidentas sakė, kad gali tai padaryti, bet iki šiol niekas viešai nekalba net apie tokio perdavimo pasirengimą.
Kita versija, kurią pokalbyje su BBC rusų tarnyba išsakė rusų karinis ekspertas, norėjęs likti nežinomas, yra ta, kad V. Putinas tokiu būdu nori paskatinti Trumpą derėtis dėl strateginių puolamųjų ginklų susitarimų sistemos likimo, nes vasario mėnesį baigiasi START-3 sutarties galiojimo terminas.
Rugsėjį V. Putinas paragino JAV bendrai ir savanoriškai paskelbti apie apribojimų laikymąsi dar vienerius metus po sutarties galiojimo pabaigos.
Rusija sustabdė dalyvavimą Strateginių puolamųjų ginklų sutartyje 2023 m.
Tačiau Londono Karališkojo jungtinio gynybos tyrimų instituto (RUSI) ekspertai mano, kad Rusija gali patirti sunkumų modernizuodama savo branduolinį arsenalą ir tikriausiai norėtų sustabdyti ginklavimosi varžybas pratęsdama sutartį.
Be to, Rusijos naujų strateginių ginklų, įskaitant vidutinio nuotolio raketą „Orešnik“, atsiradimas taip pat gali būti raginimas sumažinti JAV planus dislokuoti ginklus Europoje, mano Rusijos ekspertai.
Ar V. Putino informacinis spaudimas paveikė D. Trumpą? Tam tikra prasme – taip. JAV prezidentas įsakė šalies kariuomenei atnaujinti „branduolinių ginklų bandymus“. Tai, atrodo, nustebino net Kremlių, kur išsyk pulta teisintis, jog V. Putino pagyrose nebuvo minimi branduolinių ginklų bandymai, tik jų nešėjų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
