Apie tai, kokių susitarimų mėgins siekti šalių lyderiai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis ir buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
„Financial Times“ praneša, kad per susitikimą Trumpas spaudė Zelenskį, kad priimtų Rusijos sąlygas dėl karo pabaigos. Ką rodo tas susitikimas ir kokį įspūdį jums paliko?
Ž. Pavilionis: Man jau antrą kartą toks įspūdis, kad Trumpas pradžioje kažką gražaus pažada, suvilioja ukrainiečius ir jie tuo patiki, bet iš tikrųjų jis tuos pažadus – anksčiau dėl triuškinančių sankcijų, dabar dėl „Tomahawk“ raketų – jis pažada tik tam, kad Putiną priviliotų prie derybų stalo, išgąsdintų jį.
Jis gauna tuos skambučius ir tada vėl bando eiti tuo įprastiniu keliu, kurį šiaip visi Europos politikai jau yra perėję – ir Merkel, ir visi kiti panašiai derėjosi su Putinu ir žinom, kuo tai baigėsi. Tai baigėsi jų pačių pažeminimu ir jokių rezultatų tai neduos.
Ta prasme, Zelenskio linija buvo kaip ir europiečių dabar linija: per jėgą, per spaudimą tu gali Putiną priversti atsisėsti prie derybų. Pats savaime, jeigu jis prisės prie derybų ir jeigu jam jokio spaudimo nebus, tai tos derybos baigsis labai liūdnai.
Trumpas įspėjo Zelenskį, kad Putinas sunaikins Ukrainą, pasak Putino žodžių, jeigu tik nesutiks Ukraina. Ką reiškia tokie grasinimai, tokie perspėjimai iš tos pusės?
Ž. Pavilionis: Daug analitikų teigia, kad jau šie beveik ketvirti karo metai parodo, kad vis dėlto Putinas nesugeba pasiekti savo strateginių tikslų. Jis net Donbaso nesugeba užimti ir jeigu jis toliau taip judėtų, tai vos ne trijų ar keturių metų reikėtų, kad užimtų vien tik Donbasą, tačiau, kai Trumpas grasina, tame yra pavojus, nes kol kas be amerikiečių žvalgybinės informacijos ir be tam tikrų ginklų, kurie gali pasiekti tam tikrus taikinius, ukrainiečių gebėjimas bus labai rimtai susilpnintas.
Aš viliuosi, kad Trumpas nestos pilnai į Putino pusę, nenuims to pasidalijimo žvalgybine informacija, kuris buvo porai dienų sustojęs, ir Kurske daug ukrainiečių žuvo tuo metu. Tuo labiau, kad Trumpas dabar jau suinteresuotas – europiečiai juk perka jo ginklus. Aš žinau, kad šiuo metu jo administracija švelniai jaudinasi, o kaip bus, pavyzdžiui, su tuo Rusijos iššaldytu turtu, jeigu europiečiai priims sprendimą jį panaudoti.
Jis jau labai nori, kad už tuos pinigus būtų perkama ir amerikiečių ginkluotė, ne tik europiečių. Tai manau, tas interesas neleis jam iki galo pasitraukti į Putino pusę, bet bet kokiu atveju, kas man liūdniausia, tai po tokių susitikimų – nesvarbu, ką mes galvojame arba ką Trumpas galvoja – svarbu, ką Putinas galvoja.
Putinas tai priima kaip jam duotą žalią šviesą eiti toliau į priekį. Paprastai po tokių susitikimų atakos sustiprėja tiek Ukrainoje. Pažiūrėkite, po Aliaskos kiek tų dronų paskraidė virš mūsų galvų ir ne tik virš mūsų, bet ir virš kitų europiečių, kas juos labai rimtai išgąsdino – ir danus, ir vokiečius, ir visus kitus. Tai aš bijau, kad šitas susitikimas gali būti panaudotas Putino dar didesnei agresijai.
Danai, tie patys vokiečiai nesitikėjo tokių žingsnių iš Rusijos pusės – jie galbūt galvojo, kad yra keletas žingsnių toliau nuo Baltijos šalių, ką manote?
Ž. Pavilionis: Aš neseniai buvau Berlyne ir iš tikrųjų bandžiau suprasti, kodėl jie prieštarauja dronų sienos idėjai. Ne dėl to, kad jiems kažkaip ji nepatiktų, o jie tiesiog suprato, kad ta siena gali būti bet kur.
Jeigu aš gerai suprantu, tie dronai, kurie skraidė virš Danijos, pakilo iš jų šešėlinio laivo, o jeigu kitą kartą tie dronai pakils iš kokio nors konteinerio, kuris sustos prie kanclerio būstinės? Mes turime būti pasiruošę, dėl to vokiečiai ne tik galvoja, kaip numušti tuos dronus, bet labai rimtai investuoja į ukrainiečių gynybos pramonę, kad jie naikintų dronų fabrikus.
Rusai pasigamina apie 1000 iranietiškų dronų per dieną, 5000 per savaitę. Jūs įsivaizduokite, jeigu toks kiekis įskrenda į mūsų teritoriją, tai gal geriausia naikinti tas gamyklas, bet tam ir reikia tų toliašaudžių įvairių raketų, kad ukrainiečiai galėtų paralyžiuoti Rusijos agresiją jos židinyje. Ne tik tuos sviedinius gaudyti, bet ir nušauti tą lankininką, kuris leidžia tas strėles.
Užsienio žiniasklaida praneša apie Trumpo ir Zelenskio susitikimą, kad skambėjo šūksniai įvairūs, kad buvo girdėti iš Trumpo daug keiksmažodžių, keiksmų įvairių. Ką tas susitikimas rodo?
A. Valionis: Tą patį, ką ir iki šiol. Visų pirma, mes jau aptariame kokį penktą ratą. Prisiminkime, kaip buvo sakyta prieš rinkimus: „Aš pasakysiu Putinui, kad pasiduotų, o tada pasakysiu Zelenskiui, kad sudarytų taiką. Jeigu Putinas nepasiduos, aš duosiu Zelenskiui daug raketų ir jis privers jį pasiduoti“.
Po to įvyko priešingi dalykai, kada Ukrainos sąskaita kelis kartus buvo bandoma pasiekti taiką. Dabar šiuo metu lygtai pakviestas Zelenskis į Vašingtoną. Visi laukia sutikimo duoti ar 20, ar 60 „Tomahawk“ raketų. Nežinau, tas skaičius, mano nuomone, nėra didelis ir lemiantis, bet tokie skaičiai buvo minimi, ir staiga kažkur valandą ar pusantros Putino skambutis.
Čia Putino iniciatyva, ir Zelenskis vėl Ukrainos sąskaita bando paaiškinti, jog Ukraina taip pat turi kažką prarasti. Putinas daug kariavo, daug įdėjo – jam teisėtai priklauso gabalas Ukrainos, supraskite. Tai vėlgi reikalavimas atiduoti ir tai, ko Putinas per beveik keturis metus jėga negalėjo paimti, bet yra ir gerų dalykų tame.
Jeigu mes pasižiūrėsime tas pirmas derybas, kurios aukščiausiu lygiu neįvyko Turkijoje, jeigu pažiūrėsime kitas derybas, tai Putino reikalavimai vis mažėja. Dabar Trumpas iš Putino lūpų lyg išgirdęs pasakė Zelenskiui, ten mėtydamas, kaip rašo „Financial Times“, tą žemėlapį vaidydamas su operatyvine situacija Ukrainos fronte, kad reikia atiduoti likusią Donecko dalį, kurios nesugebėjo užimti, ir jis pasiruošęs trauktis iš Zaporižės ir Chersono sričių kažkokių dalių, neaišku kokių.
Putino reikalavimai, Putino ambicijos ką nors pasiekti žymiai sumažėja, kita vertus, žymiai sumažėja ir Trumpo galimybės. Lietuviai sako: „Kas moka pinigus, tas ir muziką užsako“, jeigu dabar amerikiečiai pradeda pardavinėti tik ginklus, bet neteikia pagalbos, tai lygiai tiek, kiek galima matuoti psichologinę įtaką milijardais dolerių, maždaug 45 milijardais dolerių amerikiečių įtaka Europai ir Ukrainai sumažėjo.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
