Seulo Jungtinis štabų vadų komitetas pranešė, kad kariuomenė nustatė ir susekė asmenį netoli karinės demarkacinės linijos šiaurės vakarinėje demilitarizuotos zonos dalyje ir surengė specialią operaciją, o ketvirtadienio vakarą jį sulaikė.
Komitetas teigė, kad pareigūnai planuoja ištirti sienos kirtimo vietą. Kol kas nepranešama, ar šis incidentas vertinamas kaip bandymas pabėgti.
Jungtinis štabų vadų komitetas sakė, kad apie incidentą informavo JAV vadovaujamą Jungtinių Tautų (JT) vadavietę ir neužfiksavo jokių tiesioginių neįprastos Šiaurės Korėjos karinės veiklos požymių.
Pasak Seulo Jungtinis štabų vadų komiteto, Pietų Korėjos kariai, pastebėję neginkluotą šiaurės korėjietį, priėjo prie jo ir saugiai išvedė jį iš užminuotos demilitarizuotos zonos, skiriančios abi Korėjas.
Pastaraisiais mėnesiais įtampa pasienyje smarkiai išaugo, abiejų Korėjų taikomoms priemonėms primenant Šaltojo karo laikų psichologinį karą. Šiaurės Korėja siunčia tūkstančius balionų su šiukšlėmis į Pietų Korėją. Į tai atsakydama Pietų Korėja paleido Šiaurės Korėjai skirtas propagandines transliacijas per garsiakalbius.
Birželį pareigas pradėjęs eiti Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas stengiasi atkurti pasitikėjimą su Šiaurės Korėja, nutraukė propagandines transliacijas per garsiakalbius ir uždraudė aktyvistams per sieną skraidinti balionus su propagandiniais lankstinukais.
Balandį Pietų Korėjos kariuomenė paleido įspėjamųjų šūvių, kai dešimt Šiaurės Korėjos karių trumpam kirto sieną. Pietų Korėjos kariuomenė pareiškime sakė, kad kariai netrukus grįžo į savo teritoriją. Incidentų nebuvo ir Šiaurės Korėja neatsakė ugnimi.
Praėjusių metų birželį Šiaurės Korėjos kariai tris kartus kirto sieną, į ką atsakydama Pietų Korėja paleido įspėjamuosius šūvius. Ekspertai mano, kad asmenys sieną kiro netyčia, Šiaurės Korėjos kariams įrengus prieštankines užtvaras, padėjus minas ir atlikus kitus sienos apsaugos stiprinimo darbus, didėjant įtampai tarp abiejų Korėjų.
Nuo 2019-ųjų, kai žlugo Vašingtono ir Pchenjano derybos dėl Šiaurės Korėjos denuklearizacijos, diplomatinės pastangos tarp padalytų Korėjo įstrigo.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas žlugus deryboms su JAV paspartino karinės branduolinės programos plėtrą ir grasino Vašingtonui ir Seului branduoliniu konfliktu.
Ankstesnė konservatyvioji Pietų Korėjos vyriausybė į tai atsakė surengdama bendras karines pratybas su JAV ir Japonija, kurias Šiaurės Korėja pasmerkė kaip invazijos repeticijas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
