Šiaurės Korėjos kariai kartu su Rusijos pajėgomis kovojo nuo 2024 m. pabaigos. Jie dalyvavo mūšiuose Rusijos Kursko srityje, tačiau į Ukrainos teritoriją neįžengė.
Tai gali greitai pasikeisti. Ukrainos pareigūnai teigia, kad Šiaurės Korėja papildomai dislokavo į Rusiją 20–30 tūkst. karių, nors tikrasis skaičius gali būti mažesnis. Vakarų diplomatas, remdamasis Ukrainos žvalgybos duomenimis, tai patvirtino leidiniui „Kyiv Independent“.
Vašingtonui bandant priversti Kyjivą ir Maskvą pradėti taikos derybas, Rusija greičiausiai siekia „parodyti jėgą“, įtraukdama platesnę koaliciją, kovojančią kartu su savo pajėgomis Ukrainoje, teigia Johnas Erathas, Ginklų kontrolės ir neplatinimo centro vyresnysis politikos direktorius, prižiūrintis autoritarines valstybes, įskaitant Rusiją ir Šiaurės Korėją.
Rusija taip pat gali norėti pasinaudoti laiku iki artėjančio termino, kurį nustatė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kad sustiprintų puolimą visame fronte.
Pasak ekspertų, stebinčių Maskvos ir Pchenjano santykius, logiškas pirmasis žingsnis yra vis didesnio skaičiaus Šiaurės Korėjos karių dislokavimas prie fronto linijos.
J. Eratho teigimu, žinios apie Šiaurės Korėjos karių buvimą pasirodė ypač svarbiu momentu. „Manau, kad rusai norėjo vėl parodyti kuo stipresnę poziciją“, – sakė jis.
Logiškas žingsnis – toliau didinti Šiaurės Korėjos karių skaičių
Rusijos politikos ekspertė Jenny Mathers sakė, kad nors išoriškai svarbu perduoti stiprią žinią, pagrindinis veiksnys greičiausiai yra „vidinis tvarkaraštis“, atitinkantis Maskvos poreikius.
„Manau, kad tikriausiai egzistuoja vidinė dinamika, kuri yra svarbesnė nei bandymas siųsti signalus trečiosioms šalims, nes Rusijai tikrai reikia karių vietoje“, – sakė ji.
2024 m. gruodį didelis Šiaurės Korėjos karių skaičius pradėjo kovoti kartu su Rusijos armija, siekdamas išstumti Ukrainos pajėgas iš Kursko srities. Nors pradžioje jiems kilo sunkumų prisitaikant prie šiuolaikinio karo su dronais, Ukrainos kariai teigia, kad Šiaurės Korėjos kariai greitai pasimokė iš klaidų ir įrodė esantys ryžtingi kovotojai.
Tačiau, pasak aukšto Ukrainos pareigūno, kuris kalbėjo anonimiškai, koordinavimas su Rusijos daliniais buvo sudėtingas, galbūt dėl kalbos barjero.
Rusija patvirtino, kad Šiaurės Korėjos karius įdarbino tik balandžio mėnesį, po jų pergalės Kursko srityje.
Iš maždaug 12 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, kurie, kaip manoma, buvo dislokuoti 2024 m. rudenį, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad apie 4 tūkst. jų, atrodo, patyrė nuostolių. Tuo metu Pietų Korėjos žvalgyba pranešė apie 4,7 tūkst. nuostolių, iš jų 600 žuvusių.
J. Mathers mano, kad pradinis dislokavimas „palyginti nedideliu mastu“ buvo atliktas situacijai išbandyti, o logiškas žingsnis būtų toliau didinti karių skaičių.
Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono saugumo pirmininkas Patrickas Croninas, analizuodamas JAV nacionalinį saugumą ir Šiaurės Korėją, teigė, kad Pchenjano ir Maskvos santykiai leidžia joms slėpti „savo silpnąsias puses, problemas“.
Rusijai tai gali reikšti baimę prarasti įtaką Kinijai, tuo pačiu siekiant sustiprinti įtaką šaliai, kuri anksčiau buvo visiškai priklausoma nuo Pekino. Šiaurės Korėja, savo ruožtu, gali įgyti modernių technologijų ir išplėsti sąjungininkų ratą galimos konfrontacijos su Pietų Korėja ar Japonija atveju.
Pasak jo, Rusija gali šį aljansą panaudoti psichologiniam spaudimui Vakarams, kad šie sutiktų su jos reikalavimais.
„Taigi akivaizdu, kad Rusijos politika yra kruopščiai suplanuota – siekiama strategiškai išnaudoti Šiaurės Korėjos kortą prieš Jungtines Valstijas ir Trumpą“, – sakė P. Croninas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
