Šalia Gargždų esančių kapinių takeliu žengia uniformuoti ugniagesiai, kitų tarnybų pareigūnai bei šių metų vasarį tragiškai žuvusio ugniagesio R. Venslausio artimieji.
Širdis skaudėjo ir nepažįstamiems
Nelaimė vasarį įvyko gesinant milžinišką medžio apdirbimo įmonės gaisrą netoli Gargždų. Per dūmus neįžiūrimoje patalpoje ryšys su vyru nutrūko, ir netrukus kolegos jį išnešė jau nebegyvą.
„Mes dirbame, mes stengiamės, mes kovojame su stichijomis, ir kartais pralaimime. Tai yra priminimas, kad stichijos kartais yra didesnės už mus“, – sako Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius.
R. Venslauskis dešimt kartų skatintas ir apdovanotas už puikią tarnybą. Įvykis sukrėtė ne tik Lietuvos ugniagesių bendruomenę, be tėčio, vyro ir senelio likusią šeimą, bet ir visą šalį.
„Visi gavome tam tikras pamokas, ir dabar svarbu žvelgti į priekį bei daryti viską, kad bet kuris ugniagesys gelbėtojas grįžtų gyvas“, – kalba Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla.
Vasarį į vyro laidotuves susirinko ugniagesiai iš visos Lietuvos. Milžiniškai kolonai ir katafalkui važiuojant Gargždų gatvėmis, atsisveikinti šalikelėse sustojo eiliniai miestiečiai. Prie ugniagesio darbovietės pagarbą atidavė kolegos. Ašarų negalėjo sulaikyti ir kitų tarnybų pareigūnai. Kapinėse žmonių prisirinko dar daugiau – vyro garbei aidėjo salvės, o paskutinį kartą užkaukus ugniagesį visą gyvenimą lydėjusioms sirenoms neverkiančių nebuvo.
Atidengtas paminklas
Nuo šio tragiško ir labai liūdno įvykio prabėgus aštuoniems mėnesiams, Gargžduose, šalia vyro darbovietės, iš kurios jis 30 metų skubėjo gelbėti kitų gyvybes ir turtą, atidengiamas R. Venslauskiui skirtas paminklas.
„Kai išgelbėdavai gyvybę, nuoširdžiai džiaugdavaisi. O kai nepavykdavo – mes tyliai laikydavome tave už rankos, kol tu braukdavai ašaras“, – sako dukra Laura.
Anot dukros, tėčio apkabinimai visada būdavo tylūs, bet reikšdavo, kad viskas bus gerai.
„Lemtis tave pasiėmė tragiškai, netikėtai ir nepakeliamai skaudžiai. Tegul Dangus tave priima išdidžiai, mūsų didvyri, o mes paleidžiame tave plyštančiomis, verkiančiomis širdimis“, – kalba dukra Laura.
Kildamas tarnybinio automobilio bokšteliu, R. Venslausio kolega atidengia paminklą. Trijų metrų aukščio juodo metalo lakšte įamžintas ugniagesys, stovintis priešais duris, iš už kurių veržiasi ugnis. Ugniagesį, žengiantį pro duris, savo sparnais apglėbęs globoja šventas Florijonas. Tokį drąsų jį komandos draugai prisimena ir Rolandą.
„Jis visą laiką liks mūsų širdyse. Tarnyba, kokia buvo, tokia jau niekada nebebus. Yra, kas bendravo šeimomis, artimiau bendravo, buvo vienas kito vaikų krikšto tėvais. Supraskite, jie buvo kaip šeima“, – sako Gargždų ugniagesių viršininkas Tomas Taučius.
R. Venslauskis – pirmasis ugniagesys nepriklausomos Lietuvos istorijoje, žuvęs gesinant gaisrą.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.


