paminklas

Technologijos randa vietą ne tik mūsų kasdienybėje, bet ir mirusiųjų pasaulyje. Lietuvoje vis labiau populiarėja kitoks atminimo būdas – ant paminklų uždėti QR kodai. Tokį nuskaičius, galima sužinoti ne tik žmogaus mirties datą, bet ir apie jo asmeninį gyvenimą. Kaip matyti tokių QR kodų reklamose, vienu mygtuko paspaudimo galima sužinoti apie visą mirusiojo gyvenimą. Nuskaičius kodą, atsiveria nuotraukos, informaciją apie asmenį, jo artimuosius, pasiekimus.

Paminklas prieštaringai vertinamai poetei Salomėjai Nėriai Vilniaus centre negali būti nukeltas – taip nusprendė teismas. Nors poetė su delegacija važiavo į Maskvą, kad Lietuva būtų priimta į Sovietų Sąjungą, teismas nusprendė, jog to nepakanka įrodyti, kad ji aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos okupacinėms ir represinėms struktūroms. Teismo sprendimui nepritariantis Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ketina jį skųsti.

Regionų administracinis teismas ketvirtadienį skelbs, ar tenkina poetės Salomėjos Nėries vaikaitės ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prašymą nenukelti sostinės centre esančio S. Nėries paminklo.  Tuo metu  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) prašo teismo palikti galioti prieš kelerius metus priimtą sprendimą nukelti Vilniaus gatvėje esantį paminklą, nes, anot LGGRTC,  jis propaguoja sovietų okupacinį režimą.

Regionų administracinis teismas Vilniuje antradienį ketino nagrinėti bylą, kurioje poetės Salomėjos Nėries anūkė Salomėja Bučaitė, Lietuvos meno kūrėjų asociacija bei teisininkas Liudvikas Ragauskis siekia panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2024 m. priimtą sprendimą pašalinti sostinės centre stovintį poetės paminklą. Pradėti bylos nepavyko – L. Ragauskis pareiškė nušalinimą vienai iš kolegijos teisėjų – teisėjai Violetai Petkevičienei.

Antkapiai yra svarbūs atminimo ženklai, skirti pagerbti išėjusius artimuosius. Laikui bėgant jie gali apsinešti purvu, samanomis ar kitomis aplinkos apnašomis. Nors gali kilti noras antkapius nuvalyti kuo greičiau, tačiau netinkami valymo metodai gali sukelti negrįžtamą žalą akmeniui. Tad labai svarbu suprasti, kokios medžiagos yra naudojamos antkapiams ir pasirinkti tinkamus valymo būdus, rašoma memorialmerits.com.

Kovo 18 dieną buvo išplatintas pranešimas apie tai, kad yra ieškomi už Pagėgių Senosiose kapinėse esančią kapavietę atsakingi asmenys. Pranešama, kad laiku nesusisiekus su seniūnija, paminklas bus utilizuotas. Viešai kreiptasi dėl kritinės paminklo būklės – iki šiol nežinoma, kas yra atsakingi už kapavietę Nr. 02245.  Ieškomi už kapavietę atsakingi asmenys Socialiniame tinkle „Facebook“ kreipimusi į už kapavietę atsakingus asmenis dalijosi Pagėgių savivaldybė.

Turbūt visi gerai pamena praėjusiais metais nutikusią tragediją Pabradėje, kai pelkėje nuskendo keturi JAV kariai. Skaudi žinia tuo metu sukrėtė ne tik visus lietuvius, tačiau taip pat jautriai palietė žuvusiųjų šeimas. Tuo metu, kai vyko įtempta gelbėjimo operacija, įstrigę šarvuotyje žuvo 25-erių Jose Duenezas iš Ilinojaus valstijos, 21-erių Dante D. Taitano iš Guamo, 28-erių Troyus Knutsonas-Collinsas iš Belt Kruko, Mičigano bei 25-erių Edvinas Franco iš Kalifornijos.

Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimo byloje teismas kaltais pripažino ir kalėti nuteisė tris Rusijos bei Estijos piliečius, tačiau nuosprendį pasiryžo apskųsti tik vienas nuteistųjų. Nuosprendį apskundė Antonas Patrakovas, kuriam pernai gruodį paskelbtu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklą Merkinėje išniekinę trys teisiamieji išgirdo nuosprendį. Jie nuo 2,5 iki 4 metų pasiųsti už grotų. Aiškėja, kad priešiškos šalies tarnybų užverbuota trijulė, kaip teigia, patys to nežinodami, veikė prieš Lietuvą, Latviją ir Estiją. Jų užduotis buvo įgyvendinti planą „Pabaltijo demontažas“. Piktadariai šiose šalyse turėjo išniekinti apie 20 paminklų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Neringoje vandalai išterliojo žymaus fotomenininko garbei, albumo „Žiedai tarp žiedų“ autoriui Rimantui Dichavičiui pastatytą skulptūrą. Nuogomis krūtimis moters skulptūrą vandalai išterliojo raudonais dažais ir ant jos užrašė žodžius – „To jau gana“. Kam nuogo kūno gana, šiuo metu aiškinasi policija. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimu Merkinėje kaltinamus 3 vyrus, visus turinčius Rusijos, o 2 dar ir Estijos pilietybę, prokuroras siūlo siųsti į kalėjimą nuo 3 iki 4 metų. Nė vienas iš teisiamųjų savo kaltės nepripažįsta.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimo Merkinėje byla – jau finišo tiesiojoje.

Gargžduose atidengtas paminklas metų pradžioje tragiškai žuvusiam ugniagesiui Rolandui Venslauskiui. Vyrą laidojo ugniagesiai iš visos Lietuvos, pagarbą gatvėse atidavė šimtai jo nepažinojusių žmonių, o gedėjo visa Lietuva. Trijų metrų monumentas iškilo prie vyro darbovietės, iš kurios gelbėti žmonių gyvybes ir turtą jis skubėjo 30 metų. Prabilus dukrai, ašarų nesugebėjo sulaikyti niekas.

Spalio 30-ąją Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje buvo pastatytas ir atidengtas naujas estrados žvaigždei Nelly Paltinienei (1929-2020 m.) ir jos vyrui Arvydui Paltinui (1933-2021 m.) skirtas paminklas, kuriuo buvo išpildytas vienas paskutiniųjų ir svarbiausiųjų atlikėjos norų prieš mirtį. Kunigas Kęstutis Timofejevas ir Karolis Petravičius visuomet artimai sutarė su Anapilin iškeliavusia legendine pora, dėl to abu pašventino poros paminklą.

Kauno apygardos teismas pradėjo apklausą kaltinamųjų  Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimo byloje. Dažais paminklą apliejęs Talino gyventojas Nikolajus Silinas apgailestauja dėl savo poelgio. 1982 metais gimęs vyras pirmadienį stojo prieš Kauno apygardos teismą, kuris nagrinėja N. Silino ir dar dviejų Talino gyventojų baudžiamąją bylą.

Jauna moteris buvo palaidota pagerbiant jos atminimą 1,5 metro aukščio telefono formos antkapiu, o ant jo buvo įamžinta jos nuotrauka, iškalta kaip ekrano užsklanda. Ant 25 metų moters kapo pastatytas neįprastas antkapis pribloškė gedinčiuosius kapinėse – milžiniškas, 1,5 metro aukščio paminklas atkartojo „iPhone“ telefono vaizdą, rašoma mirror.co.uk. Sprendimas, koks bus žmogaus paskutinis poilsio ženklas, kartais priimamas dar jam gyvam esant, o kartais – jau tik artimųjų po mirties.

Po tėvų mirties tarp brolių Žydrūno ir Rolando įsižiebė aštrus konfliktas. Žydrūnas ant kapo paminklo iškalė mamos vardą, tačiau Rolandas šį užrašą panaikino. Brolių nesutarimus, kartais išaugančius ir iki muštynių, aiškinosi „TV Pagalbos“ gelbėtoja Gerda Žemaitė.  Anksčiau broliai puikiai sutarė, tačiau netekus tėvų jų santykiai kardinaliai pasikeitė – jie tapo aršiais priešais.

Vilniaus miesto savivaldybė be teismo sprendimo neiškels Salomėjos Nėries paminklo sostinėje, tačiau diskutuos, kur jį galėtų perkelti, jei būtų įpareigota tą padaryti. „Mes tikrai iškėlimo darbų nepradėsime, kol teismo sprendimo galutinio neturėsime. (...) Mes įsivaizduojame, kad tos diskusijos jau galėtų prasidėti vasarą, nelaukiant teismo sprendimo, nes yra vienas niuansas, kad kai teismas nuspręs, kad mes turime nukelti paminklą, mes tą turėsime padaryti per mėnesį.

Gegužės 25 d., sekmadienį, senosiose Vaižganto kapinėse griūdamas paminklas garbaus amžiaus moteriai prispaudė koją. Nelaimė nutiko apie 16 val. Telefonu 112 pagalbą iškvietusi kapinėsi buvusi ukmergiškė papasakojo, kad moteriai ant kojos nukrito paminklas. Moteriai koją prispaudė paminklas kapinėse Į įvykio vietą atskubėjo Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gelbėtojai. Sunkų akmenį jie atkėlė panaudodami parankines priemones. 81 m. moteris buvo perduota medikams.

Vilniaus Užupyje ketvirtadienį iškilmingai atidengta poetui Sigitui Gedai skirta skulptūra „Užupio obeliskas“. Poeto bičiulio dailininko Petro Repšio iniciatyva sukurta skulptūra pastatyta Užupio ir Krivių gatvių sankryžoje. S. Gedai skirtos skulptūros vakarinėje pusėje yra iškaltas tekstas: „Aš atnešu jums skaisčią žodžio auką“, o rytinėje – „Poetui Sigitui Gedai“. Ant jo taip pat iškalti mitologiniai vaizdiniai, matomi paminklo autoriaus P. Repšio inicialai.

Prokurorui atsisakius taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimo pašalinti poetės Salomėjos Nėries paminklą Vilniuje, sostinės savivaldybė rengiasi skulptūros nukėlimui. Tiesa, pasak Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkės Kamilės Gogelienės, šis sprendimas nėra paprastas.

2025 m. gegužės 10 d. Bernardinų kapinėse pranešta apie šokiruojantį vandalizmo aktą – sunaikintą itin retą ir istoriškai vertingą paminklą. Jį, vykdydamas kapinių priežiūros darbus, aptiko Visuomeninės Rasų kapinių draugijos narys Darius Levicki. Vandalų taikiniu, kaip manyta iš pradžių, tapo Konstanto Koziełlos (1839–1854), Vilniaus gimnazijos ketvirtos klasės mokinio, antkapinis paminklas.

Per dvejus metus, kai galioja vadinamasis Desovietizacijos įstatymas, įvykdyta maždaug pusė nurodymų pašalinti totalitarinius režimus propaguojančius objektus. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius Arūnas Bubnys iš viso yra priėmęs 198 sprendimus, susijusius su viešųjų erdvių desovietizavimu. Savivaldybėms pateikti 127 nurodymai pašalinti totalitarinius režimus propaguojančius objektus, 60 jų įvykdyti.

Dar pernai vasarą kilus diskusijoms dėl Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iniciatyvos mieste įamžinti buvusio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko atminimą, šiuo metu laikinosios sostinės savivaldybė žada neskubėti – planuotas paminklo meninės idėjos konkursas iki šiol taip ir nebuvo paskelbtas. „Meninės idėjos konkursas nėra paskelbtas, kadangi priėmus tarybos sprendimą (Kaune statyti paminklą A. M. Brazauskui – ELTA) kilo nemažai diskusijų.

Mieste nauja iniciatyva – įamžinti vieną ryškiausių tarpukario Lietuvos aviacijos kūrėjų – karo aviacijos vadą, brigados generolą ir aviakonstruktorių Antaną Gustaitį. Paminklo idėjai antradienį pritarė Kauno miesto taryba. Juo planuojama paminėti pirmojo ANBO-I lėktuvo bandymo šimtmetį. 2025-uosius Seimas paskelbė lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais. „Antanas Gustaitis – išskirtinė asmenybė.

Regionų administraciniam teismui panaikinus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimą Ukmergėje pašalinti paminklą partizanui Juozui Krištaponiui, vadinamosios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas teigia, jog tokia situacija susiklostė būtent dėl centro kaltės. „Neginčydami teismo sprendimo teisėtumo, reiškiame nusistebėjimą, kad mes, kaip komisija, teisme nebuvome atstovaujami.

Įvykis pernai, kai Merkinėje dažais buvo apipiltas paminklas Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui–Vanagui, taip pat vertinamas kaip priešiškų valstybių akcija, sako prokuratūra. „2024 metų sausio 29 dieną įvyko priešiškų valstybių akcija prieš Vanago paminklą, tiriamas padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvą“, – per spaudos konferenciją šią savaitę sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis.

Naujo namo savininkas su šeima atsikėlę į naujus namus rado netikėtą vaizdą – svetimo žmogaus kapą. Vyras svarsto pašalinti savo sklype esantį paminklą, skirtą per avariją žuvusiam paaugliui, tačiau nerimauja, kad toks sprendimas gali sukelti neigiamą visuomenės reakciją. Naujas namo savininkas persikėlė į keistą kaimo namą, tikėdamasis pradėti viską iš naujo. Prieš tai jis patyrė traumą, todėl tai buvo puiki proga ją pamiršti.

Artimojo netektis – skaudus išgyvenimas, tačiau šeimai netektį dar labiau apsunkino užrašas ant antkapio, kurį parinko žmona. Velionio žmonos sprendimas šokiravo visus – užrašu ant paminklo ji išreiškė neapykantą, kurią jautė savo vyrui dėl jo veiksmų. Mirus vyrui jo žmona nusprendė, kad standartinis įrašas jo paminklui netinka. O prie tokios minties privedė faktas, kad vyras buvo jai neištikimas. Moters ant paminklo užrašyti žodžiai įskaudino mirusiojo šeimos narius.

2024 m. lapkričio 25 d. Vilniuje, Antakalnio kapinių Generolų kalnelyje, vyko paminklo pašventinimo iškilmė prieš metus čia Amžinojo poilsio atgulusiam Pietų Lietuvos partizanų vadui, pulkininkui Juozui Vitkui-Kazimieraičiui. Iškilmingoje paminklo pašventimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr.

Vilniaus senamiestyje, prie Salomėjos Nėries paminklo vyko bado akcija prieš poetei skirto paminklo nuėmimą. Dar šiais metais Gyventojų genocido ir rezistencijos centras kreipėsi į Vilniaus savivaldybę, kad ši S. Nėries skulptūrą pašalintų, neva paminklas skleidžia sovietinę ideologiją. Badaujantis vyras įsitikinęs, kad taip miesto valdžia naikina kultūrą ir istoriją. Mat dar neseniai S. Nėris buvo įtraukta į iškiliausių Lietuvos asmenybių sąrašą, o dabar jos talentas yra menkinamas.

Ant 25-erių merginos kapo pastatytas neįprastas paminklas ir traukia praeivių žingsnius, ir šokiruoja – išvydę 30 metrų aukščio paminklą daugelis nesupranta tokio meno. Kai ateina laikas priimti sprendimą, kaip apipavidalinti brangaus žmogaus amžinojo poilsio vietą, vieni renkasi daryti kapavietę kuo lengviau prižiūrimą, kiti visgi nori išsiskirti.

Desovietizacijos komisija galop paskelbė verdiktą dėl atminimo ženklų pulkininkui Kaziui Škirpai. Komisija rekomenduoja susilaikyti nuo naujų atminimo lentų įrengimo, nes esą trūksta istorinių tyrimų, kurie patvirtintų ar paneigtų karininko indėlį Lietuvoje kursčius antisemitizmą. Visgi dalis istorikų griežtesni – politinė K. Škirpos atsakomybė už žydų žudynes esą akivaizdi. Matydami vien antisovietinę karininko veiklą, jo palaikytojai esą užsimerkia prieš draugystę su naciais.

Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir poetės Salomėjos Nėries anūkė Salomėja Bučaitė antradienį apskundė teismui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sprendimą nukelti sostinėje esantį paminklą poetei. Vadinamoji Desovietizacijos komisija nukelti S. Nėriai skirtą paminklą Vilniuje rekomendavo rugpjūčio pradžioje, o vėliau tą numatantį sprendimą priėmė centro vadovas Arūnas Bubnys.

Zarasų rajone rasti juodais dažais apgadinti du paminklai holokausto aukoms atminti.  Kaip pranešė Policijos departamentas, Krakynės miške apipašyti paminklai pastebėti pirmadienį, apie 9.15 valandą. „Šie paminklai yra skirti holokausto aukoms atminti“, – BNS sakė Utenos apskrities policijos atstovė Violeta Ginaitienė. Dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Prieš beveik 20 metų Šiaulių Prisikėlimo aikštėje nusprendus pastatyti paminklą Tautos laisvei, miesto meras abejoja, ar jo iš viso reikia. Vis dėl to paminklo statytojo konkursas paskelbtas antrą kartą. Šiaulių mero Artūro Visocko teigimu, Šiauliuose jau yra vienas obeliskas, todėl neaišku, ar mieste reikėtų dar vieno. „Jei filosofiškai, vertinčiau taip – mes vargstame vargo vakarienę šitoje vietoje ir tarsi pati vieta atmeta šitą kūrinį“, – BNS sakė meras.

Šią savaitę desovietizacijos komisijai priėmus sprendimą sostinėje esantį nevienareikšmiškai vertinamos poetės Salomėjos Nėries paminklą perkelti į muziejų, tokia išvada piktinasi visuomenininkai ir literatūrologai. Pasak jų, komisijos teiginiai, jog paminklas yra ideologinis, o pati poetė neturėjo sąsajų su Vilniumi,a yra per menki.  „Mane nustebino argumentai, kad Salomėja Nėris nieko bendra su Vilniumi neturi ir kad paminklas yra ideologinis. Tokie argumentai tikrai labai nevykę.

Dėl kontraversiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos bei jam skirtos, neteisėtai Vilniuje pakabintos ir vėliau pašalintos atminimo lentos diskutuoti turėjusi vadinamoji desovietizacijos komisija šį klausimą perkėlė į ketvirtadienį. Komisijos pirmininko Vito Karčiausko teigimu, trečiadienio posėdyje pritrūko laiko diskusijoms dėl K. Škirpos. Visgi, desovietizacijos komisija priėmė išvadas dėl sovietų kariams skirtų paminklų šalinimo bei Salomėjos Nėries paminklo sostinėje perkėlimo į muziejų.

Tęsiantis diskusijoms dėl kontroversiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos bei jam skirtos, neteisėtai Vilniuje pakabintos ir vėliau pašalintos atminimo lentos, Prezidentūra nurodo, jog dėl šios asmenybės įamžinimo turi pasisakyti ekspertai. ELTA pasiteiravo prezidento Gitano Nausėdos komandos, koks yra šalies vadovo požiūris dėl K. Škirpos įamžinimo ir ar jam skirta atminimo lenta sostinėje turėjo būti nukabinta.

Šeštadienio rytą Skuode ant paminklo žydams nupieštas nacistinis svastikos simbolis. Kaip sekmadienį pranešė Policijos departamentas, apie 8.40 val. Kretingos gatvėje, Žydų žudynių ir užkasimo vietoje, ant memorialinio paminklo, pastebėtas aerozoliniais dažai nupieštas svastikos ženklas. Surinkta medžiaga dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo.

Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė, tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė sako, kad sekmadienį numontuota nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirta atminimo lenta visuomenėje kurstė neapykantą. „Sekmadienį buvo numontuota nelegaliai įrengta atminimo lenta Kaziui Škirpai. Tik dar kartą pabrėžiu – nelegaliai įrengta atminimo lenta. Gaila, kad daugelis šio fakto renkasi negirdėti“, – perduotame komentare teigė K. Šeraitė-Gogelienė.

Sekmadienį po pietų „Grindos“ darbuotojai su policijos palyda atvyko nukabinti penktadienį su savivaldybe nesuderintos ir ant Lietuvos Aukščiausiojo teismo rūmų pakabintos kontraversiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos atminimo lentos. Generolo atminimo stojo ginti grupelė aktyvistų. „Kol nematysime dokumento, tikrai niekur nesitrauksime“, – policijos pareigūnams aiškino prie lentos susėdę aktyvistai.

Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Radžvilas ragina savivaldybę apsvarstyti ketinimus nukabinti be miesto valdžios leidimo atsiradusią atminimo lentą nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai. „Nesame apmąstę konkrečių veiksmų. Patartume savivaldybei pagalvoti, kiek galima tyčiotis iš visos tautos“, – šeštadienį Eltai teigė V. Radžvilas.

Ketvirtadienį posėdžiavusi desovietizacijos komisija rekomendavo pakeisti kelias dešimtis su totalitariniais režimais siejamų gatvių pavadinimų Kėdainiuose, Vilkaviškyje, Jurbarke, Telšiuose, Akmenėje, Širvintose ir Radviliškyje, taip pat nukelti paminklą rusų kariui Turmante. Komisija siūlo keisti Tarybų, sovietinio funkcionieriaus Romano Žebenkos, Lietuvos komunistų veikėjo Kazio Macevičiaus, rašytojų Liudo Giros, Petro Cvirkos, Juliaus Janonio vardo gatvių pavadinimus.

Prieš trejus metus Vilniuje nukeltam rašytojo ir sovietų veikėjo Petro Cvirkos paminklui teisinė apsauga netaikyta pagrįstai, šią savaitę konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Rašytojo vaikaitis Aidas Pivoriūnas teigia rankų nenuleisiantis – jis ruošiasi kreiptis į teismus užsienyje. „Visų lietuviškų teismų epopėja buvo tam, kad galėčiau žengti jau ne lietuviškų teismų keliu. Neperėjus Grįžulo ratų Lietuvoje, negali kreiptis į rimtesnius teismus.

Vilniaus kapinėse išaiškintas beveik trejus metus trukęs detektyvas – rasta vieta, kur palaidota pirmoji Lietuvos egiptologė Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė. Jos atminimui pastatytas bei atidengtas 700 kilogramų sveriantis sarkofago formos paminklas, kuris ir pažymi ilgai ieškotą mokslininkės amžinojo poilsio vietą.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Lietuvos Nacionalinio muziejaus direktorė pasakoja neįtikėtiną kapavietės atradimo istoriją.

Antradienį Vilniaus Saulės kapinėse Antakalnyje sarkofago formos kenotafu įamžinta pirmosios Lietuvoje egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės palaidojimo vieta, pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus. Kaip nurodoma išplatintame pranešime, M. Rudzinskaitės-Arcimavičienės palaidojimo vietą aptiko muziejaus Kultūros paveldo departamento ir kapinių administracijos atstovai.

Antradienį posėdžiavusi Kauno miesto taryba pritarė siūlymui statyti paminklą buvusiam šalies vadovui Algirdui Mykolui Brazauskui. Šią laikinosios sostinės mero Visvaldo Matijošaičio iniciatyvą parėmė 25 tarybos nariai, 7 pasisakė prieš, dar tiek pat balsuojant susilaikė. Po tarybos sprendimo savivaldybė skelbs oficialų konkursą dėl paminklo statymo. Specialiai suburta komisija vėliau vertins paminklo projektinius pasiūlymus ir priims galutinius sprendimus.

Antradienį Kauno miesto savivaldybės taryba balsuos dėl iniciatyvos statyti paminklą buvusiam prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui. „Antradienio posėdyje vienas iš svarstomų klausimų bus būtent apie šios iniciatyvos įgyvendinimą. Tarybos nariams pritarus, siūloma idėja pereis į kitą stadiją – bus rengiamas konkursas“, – Eltai perduotame komentare teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Vilniuje – aistros dėl vieno žymiausių sostinės paminklų daktarui Aiskaudai, kurį miesto valdžia apkrovė šiukšlių konteineriais. Taip skulptūra stovėjo beveik savaitę, kol neapsikentę miestiečiai nesukėlė pasipiktinimo bangos. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Prie sostinėje esančio žymaus tarpukario Vilniaus gydytojo Šabado, daktaro Aiskaudos prototipo, paminklo vaizdas nedžiugina – jį supa spalvoti šiukšlių konteineriai.