paminklas

Šalies valdžia vis garsiau kalba apie prezidento Smetonos paminklo statybą Vilniuje. O premjeras jau net sudarė ir darbo grupę. Tad daugelio akys dabar krypsta į tarpukariu ypatingą vietą Kaune – istorinę prezidentūrą. Pastaruoju metu ši reprezentacinė erdvė sulaukia itin mažai finansinės paramos. Tarpukario vadovų skulptūros skendi tamsoje, o kai kurios vietos – tvora, grindinys, suaižėję sienos tiesiog prašyte prašosi kapitalinio remonto.

Vyriausybė inicijuoja paminklą Vilniuje pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sudarė darbo grupę, kuri organizuos paminklo sukūrimo darbus, ketvirtadienį pranešė Vyriausybė.  „Manau, išties simboliška, jog šiemet, švęsdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-etį, imamės sostinėje tinkamai įamžinti istorijos raidai, o ypač lietuvybės puoselėjimui svarbią asmenybę.

Generolas Vėtra – žydų likviduotojas ar gelbėtojas? Šis klausimas, matyt, dar ilgai audrins visuomenę, mat Genocido ir rezistencijos centras skelbia naują, savo pačių ankstesnėms išvadoms prieštaraujančią pažymą. Tyrėjai paviešino kunigo Jono Borevičiaus liudijimą Jungtinių Valstijų teismui, kuriame jis pasakoja, kad Jonas Noreika Šiauliuose organizavo žydų gelbėjimo tinklą.

Grįžtama prie sumanymo Vilniuje pastatyti paminklą prezidentui Antanui Smetonai, rašo naujienų portalas 15min.lt. Premjero potvarkiu kuriama darbo grupė paminklo Vasario 16-osios akto signatarui, Lietuvos Tarybos pirmininkui, prezidentui Antanui Smetonai Vilniuje sukūrimo darbams organizuoti. „Tai yra tiek Vyriausybės kanceliarijos, savivaldybės, Prezidentūros bendra nuostata, kad turėtume ir Antanui Smetonai tinkamą pagarbą atiduoti.

Paminklo rašytojui ir sovietmečio veikėjui Petrui Cvirkai negalima nukelti, nes jis yra kultūros vertybių registre ir svarstoma jam suteikti papildomą apsaugą, sako Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras. „Šiuo metu pats paminklas yra registre, bet jam nėra nustatytos vertingosios savybės, kaip ir dar apie trečdaliui registre esančių objektų.

Kūju vidury baltos dienos memorialinę lentą generolui Vėtrai suskaldęs vandalas Stanislovas Tomas kalėjimo išvengs. Teismas nusprendė, kad advokatu save vadinantis skandalistas viešosios pagarbos vietos neišniekino, mat atminimo lenta neatitinka tokio apibrėžimo. Visgi už vandalizmą S. Tomui teks gerokai paploninti piniginę.

Šakių rajone, Kudirkos Naumiestyje verda aistros dėl kadaise pastatyto paminklo pirmąją karo dieną žuvusiam rusų pasieniečiui. Nors paminklinis akmuo stovi daugybę metų, jis užkliuvo tik dabar. Šakių rajono valdžia gavo pasipiktinusių turistų skundą. Jiems užkliuvo penkiakampė žvaigždė ir rusiškas užrašas, neva šlovinantis Rusijos pareigūnus. Dabar sprendžiama – palikti akmenį kaip buvo ar išvežti. Kudirkos Naumiestyje, prie pat sienos su Rusija turistų netrūksta.

Naktinės lietuvio „pramogos“ Rygos centre baigėsi policijos areštinėje. Iš pradžių vyras bandė užsiropšti ant Latvijos sostinės centre esančio Laisvės paminklo, tačiau netrukus buvo pastebėtas per mieste esančias vaizdo stebėjimo kameras. Informacija apie pažeidimą buvo skubiai perduota policijos pareigūnams, kurie buvo visai šalia, iš kitos paminklo pusės. Pareigūnai priėjo prie pažeidėjo ir paklausė, iš kur jis yra. Šis atsakė, kad iš Lietuvos.

Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba kreipėsi į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską bei Vilniaus merą Remigijų Šimašių, ragindami nenukelti sostinės centre esančio paminklo rašytojui ir sovietmečio veikėjui Petrui Cvirkai.

Vilniuje vėl kyla karas su sovietmečio statulomis. Sostinės valdžia užsimojo nugriauti paminklą rašytojui Petrui Cvirkai kaip sovietinį simbolį. Tačiau Rašytojų sąjunga P. Cvirką ir jam pastatytą paminklą gina. O štai rašytojo anūkas įtaria, kad politika čia tik akių dūmimas naiviems rinkėjams, esą paminklas trukdo verslininkams, užsigeidusiems dar neužstatyto hektaro sklypo ypač brangiame Vilniaus centre.

 Gegužės 4 dieną Čikagoje bus atidengtas skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtas paminklas partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. „Trys organizacijos – Pasaulio lietuvių centras, JAV lietuvių bendruomenė ir Lietuvos konsulatas Čikagoje – mielai sutiko paminklą pasistatyti Čikagoje, prie Pasaulio lietuvių centro pastato.

 Raseiniuose planuojama pastatyti paminklus partizanų vadui generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui bei partizanui Petrui Bartkui-Žadgailai, skelbia „Lietuvos žinios“. Laisvės kovotojai bus pagerbti tęsiant 1949 metų vasario 16-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos signatarų įamžinimą. Paminklus partizanams Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) drauge su Raseinių rajono savivaldybe ketina pastatyti Raseinių Nepriklausomybės gynėjų aikštėje.

Marijampolės policija vėl ieško, kas raudonais dažais vėl aptepliojo sovietmečiu NKVD pareigūnams pastatytą paminklą. Jis išpiešiamas antrą mėnesį iš eilės, o šįkart simboliai ir nešvankūs. Vietos seniūnas sako, kad jam nusibodo nuo akmens tepliones valyti ir siūlo jį išgabenti į sovietinių skulptūrų parką Grūte, prie Druskininkų. Vyro lytinius organus primenantis piešinys ir dvi svastikos ant akmens nupieštos, greičiausiai, šeštadienio naktį.

Sovietų ir nacių simboliais išpieštas paminklas NKVD darbuotojams greta Marijampolės turėtų būti nukeltas, sako savivaldybės merė Irena Lunskienė. Anot jos, sprendimą, ką daryti su paminklu, savivaldybė turėtų priimti iki pirmadienio rengiamo tarybos posėdžio. „Mūsų požiūris turėtų keistis į tuos dalykus. Jei nuimame paminklus Leninui, Stalinui, galbūt ir tokių paminklų statyti nereikėtų. Lai jie ten ilsisi ramybėje, galbūt tas jų atminimas turėtų būti kaip nors kitaip įamžintas, jei to reikia.

Marijampolės policija pradėjo aiškintis, kas svastika ir keturiomis penkiakampėmis žvaigždėmis ištepliojo šį paminklą, stovintį netoli Marijampolės, Grybinės kaime. Incidentu jau susidomėjo ir Rusijos ambasada.  Toks užrašas tarybiniais laikais buvo iškaltas ant paminklo. Taip sovietų valdžia pagerbė šioje vietoje žuvusius 21 stribą, NKVD pareigūnus. Tiesa, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, tas pats paminklas jau paskirtas Lietuvos partizanams. Stribus šlovinantis užrašas buvo užteptas.

 Penktadienį Vilniuje, Lukiškių aikštėje, visuomenininkai rengia mitingą, kad palaikytų sumanymą šioje aikštėje statyti Vyčio paminklą. „Situacijoje, kai rizikuojame Lukiškių aikštę iki pagrindinių Lietuvos šimtmečio renginių palikti be svarbiausių memorialinių ir simbolinių akcentų, įkūnijančių Tautos valią būti laisva ir jos nesuskaičiuojamas aukas, šimtmečiais sudėtas kovoje už Nepriklausomybę, visuomenė yra priversta reaguoti ir ginti savo teisę į politinių sprendimų priėmimo kontrolę b...

 Trečiadienį Kelmės rajone esančiame Liolių kaime išvartytos žvakės ir gėlės prie Lietuvos partizanams skirto paminklo. Kaip pranešė Telšių apskrities policija, apie 17.15 val. nenustatyti asmenys prie Lietuvos partizanų garbei pastatyto paminklo išdaužė ir išmėtė uždegtas žvakes, suniokojo vazoną su gėlėmis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

 Kitąmet Vilniuje iškils paminklas Lietuvos valstybingumo kūrėjams broliams Vileišiams. Trijų prie stalo sėdinčių brolių Petro, Jono ir Antano Vileišių figūros jau vasarį turėtų atsirasti prie Neries ir Vilnelės santakos, Tado Kosciuškos gatvėje. Savivaldybė įsipareigojo sutvarkyti skverą šioje vietoje.

Paminklas Lietuvos nepriklausomybės architektui Jonui Basanavičiui bus atidengtas kitų metų lapkričio 23-ąją, minint jo gimtadienį, žada Vilniaus miesto savivaldybė. Ketvirtadienį Nacionalinėje filharmonijoje vyko konsultacinis pasitarimas, kuriame pristatytas tarpinis skulptūros modelis ir preliminarus aikštės sutvarkymo projektas. Šiame etape pateiktas paminklo J.Basanavičiui darbinis modelis – dinamiška skulptūra, užkelta ant stačiakampio pjedestalo.

Menininkas Mantas Maziliauskas ir bendrovė „Klaipėdos komprojektas“ įsitikinę, jog Vilniuje paminklas tautos patriarchui Jonui Basanavičiui turi būti statomas pagal jų parengtą projektą „Aušros bokštas“, šeštadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Teisininkų parengtame dokumente Vilniaus valdžiai teigiama, kad sostinės savivaldybės skelbtame konkurse šis projektas buvo vienintelis, atitikęs konkurso sąlygas, ir pagal nuostatus turėjo tapti laimėtoju.

Šalia tvenkinio žvyro krūvoje sumesti mirusių žmonių paminklai, kapinių tvorelės ir kryžiai. Vietiniai gyventojai svarsto ir stebisi, kas ryžosi tokiai šventvagystei. Tyrimo ėmėsi policija. Priartėję prie milžiniškos statybinio žvyro krūvos šalia Neveronių tvenkinio vietos žvejai nustėro: iš krūvos kyšo mirusių žmonių paminklų, kapinių tvorelių likučiai. Ant paminklų matyti net mirusiųjų vardai, gimimo ir mirties metai, išpiešti kryželiai.

Architektūros, urbanistikos ir skulptūros ekspertai nepritaria Kauno savivaldybės norui Rotušės aikštėje statyti paminklą burmistrui Jonui Vileišiui ir siūlo jį įkurdinti Laisvės alėjoje. „Visi siūlė, kad Naujamiestyje reikėtų statyti.

Raseinių rajono valdžiai ieškant, kaip pabaigti kone dešimtmetį partizanams atminti Kryžkalnyje statomą koplyčią, čia inicijuojamos ir naujo paminklo – didžiulio obelisko – statybos. Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjungos pirmininkas Antanas Kliunka sako, kad iš toli matomas obeliskas, kurios aukštis galėtų siekti 30–40 metrų, turėtų iškilti jau kitąmet, o vėliau dar būtų pastatyta sienelė su daugiau kaip 20 tūkst.

Sostinės meras Remigijus Šimašius teigia nematantis galimybės, kad Lietuvai 2018 metais minint valstybės šimtmetį Lukiškių aikštėje būtų pastatytas Vyčio paminklas. „Aš asmeniškai nematau tokio paminklo, kurį būtų galima iškelta galva realizuoti 2018 metais.

Palanga tebesuka galvą, kaip įamžinti anapilin iškeliavusio maestro Stasio Povilaičio atminimą. Skelbtą konkursą teko pratęsti, mat sulaukta labai mažai idėjų. Dabar jau galima rinktis iš poros dešimčių variantų. Tiesa, kai kurie palangiškius šokiruoja. Ne tik jaunystės, bet ir amžino poilsio vieta tapusi Palanga, svarstanti, kaip įamžinti maestro Stasio Povilaičio atminimą, nusprendė neskubėti.

 Vilniaus Karininkų Ramovėje visuomenei pagaliau pristatomi konkursui pateikti skulptūros laisvės kovoms įamžinti Lukiškių aikštėje modeliai. Konkurso rezultatai bus skelbiami vasario 16 d. Konkursą Vyčio skulptūrai spalio 28 dieną paskelbė Vyčio paramos fondas, kurio tikslas – pakelti visuomenę iniciatyvai savo lėšomis pastatyti paminklą, skirtą Atkurtos valstybės 100-mečiui paminėti. Tikimasi skulptūrą pastatyti iki 2018 metų vasario 16 dienos. Tam nebus naudojamos biudžeto lėšos.

Panevėžio kunigas rengiasi dar negirdėtam žingsniui – Šventų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios dvasininkas planuoja rengti ir Lietuvoje iškilmingas laidotuves visiems negimusiems kūdikiams. Maža to, moters įsčiose užsimezgusius, bet neišgyvenusius vaisius norima laidoti miesto kapinėse. Šiuo metu laidoti negimusį ar po aborto kūdikį tėvams galima, jei nėštumas truko ne trumpiau nei 5,5 mėnesio.

Vilniaus rotušėje atidaryta paminklo Jonui Basanavičiui idėjų paroda. Joje – 16 eksponatų. Tiesa, miesto merui Remigijui Šimašiui savo paskyroje paviešinus idėjų nuotraukas, internautai netruko išsityčioti. Nuo Kalėdų senelio iki „Žvaigždžių karų“ personažo – tokie palyginimai teko menininkų pastangoms sukurti paminklą tautos patriarchui. Tik maža dalis apžiūrėjusių paminklo idėjas, jas gyrė.

Antakalnio kapinės Vilniuje. Štai čia prieš penkerius metus atidengtas paminklas Algirdui Mykolui Brazauskui. Visgi artimieji nėra patenkinti skulptūra ir ją pageidauja pakeisti nauja. Jau šioje, prieš penkmetį vykusioje ceremonijoje, viena iš dukrų biustui negailėjo kritikos, esą tėvas visai į save nepanašus. Apie galimybę skulptoriaus Kęstučio Balčiūno biustą pakeisti kalbėjo ir veliono kolegos.

Kijeve rengiantis atkurti čia buvusį antkapinį paminklą Lietuvos didžiajam etmonui, iškiliam kariuomenės vadui Konstantinui Ostrogiškiui, projektui viešinti siūloma skirti lėšų iš Lietuvos valstybės biudžeto. Užsienio reikalų ministerija (URM) teigia, kad Lietuva galėtų skirti dalį lėšų, reikalingų paminklo kopijai išlieti, ją atvežti į Vilnių, eksponuoti ir visam projektui viešinti.

Komisija ketvirtadienį taip ir neišrinko geriausio varianto, kaip Palangoje įamžinti maestro Stasio Povilaičio atminimą. Nuspręsta konkursą pratęsti trims mėnesiams, rašo „Vakarų ekspresas“. „Tų projektų, kurie buvo pateikti konkursui, komisija neatmetė. Bet matyti, kad daugeliui pritrūko laiko idėjas išgryninti. Pavyzdžiui, siūlant vietas, kur turėtų stovėti Stasio Povilaičio skulptūra, dažnai buvo neįvertinta architektūrinė aplinka.

Tokio konkurso sostinės savivaldybė dar nebuvo skelbusi – sukurti ir pastatyti paminklą Dr. Jonui Basanavičiui aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos kviečiamos geriausios skulptorių ir architektų pajėgos, ir tai bus pats atviriausias viešas konkursas, pagaliau užbaigsiantis dešimtmečius trukusias diskusijas dėl paminklo vienam iškiliausių Lietuvos veikėjų.

Vyriausybė paskirstė beveik 130 tūkst. eurų šių metų istorinės atminties puoselėjimui skirtiems projektams, tarp jų – paminklo Jonui Basanavičiui maketui bei aikštelės prie Nacionalinės filharmonijos, kurioje paminklas iškils, archeologiniams tyrimams. Vyriausybė trečiadienį nusprendė paminklui ir su juo susijusiems darbams skirti 24 tūkst. eurų. Dar 20 tūkst. eurų bus skirta prezidento Kazio Griniaus kapo teritorijai tvarkyti Kazlų Rūdos savivaldybėje, po 19 tūkst.

Lietuvos sostinėje pirmadienį atidengti Vilniuje gyvenusio poeto, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo laiptai. Kultūros atstovų, Lietuvos ir Lenkijos institucijų pastangomis atsiradęs neįprastas monumentas – laiptai su iškaltomis Č.Milošo kūrybos citatomis – daugeliui kalbėjusiųjų bei skaičiusių poeto eiles, be kita ko, priminė ir jo siekį puoselėti dviejų Vilniuje gyvenusių tautų – lietuvių ir lenkų – vienybę.

Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas neįtikino Šiaulių vadovybės, kad centrinėje miesto aikštėje reikėtų palikti sovietmečiu statytą paminklą. Meras Artūras Visockas sako, kad trečiadienį savivaldybėje viešėjęs ambasadorius išreiškė pageidavimą, jog rekonstruojant Prisikėlimo aikštę, esančią šalia Šiaulių katedros bei karių kapinių, sovietų karių atminimui statytas obeliskas būtų išsaugotas.

Skelbiamas konkursas tautos patriarchui Jonui Basanavičiui Vilniuje įamžinti. Konkurso laimėtojai turės sutvarkyti aikštelę priešais Nacionalinę filharmoniją ir įrengti joje paminklą tautos patriarchui.

Palangos miesto savivaldybė laukia idėjų, kaip įamžinti dainininko Stasio Povilaičio atminimą. Savivaldybė šią savaitę paskelbė konkursą ir geriausių trijų idėjų autorius numato apdovanoti premijomis nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. eurų. Pasak konkursą kuruojančios savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės Kristinos Litvinienės, tikimasi sulaukti kūrybiškų pasiūlymų.

Šeštadienį Telšiuose prisistatys Lietuvos kariuomenė, bus atidengtas Durbės mūšiui skirtas paminklas. Mūšiui, kuriame 1260 metų liepą buvo sumušti kryžiuočiai, skirtas paminklas, atidengtas greta Telšių miesto amfiteatro. „Durbės mūšis buvo svarbus daugeliu prasmių. Žemaičiai parodė savo jėgą – sumušė dvigubai gausesnę, patyrusią Ordino kariuomenę ir suteikė galimybę stiprėti Lietuvos valstybei. Esame jiems dėkingi, kad nutiesė tiltą į dar didesnę pergalę.

Šeštadienį Telšiuose prisistatys Lietuvos kariuomenė, bus atidengtas Durbės mūšiui skirtas paminklas. Mūšiui, kuriame 1260 metų liepą buvo sumušti kryžiuočiai, skirtas paminklas bus atidengtas greta Telšių miesto amfiteatro. „Sunku pervertinti žemaičių iškovotos pergalės Durbės mūšyje reikšmę.

Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas birželio 10 dieną dalyvavo iškilmingoje paminklo, skirto lietuvių tremtiniams atminti ir įamžinti, atidengimo ceremonijoje Rusijos mieste Tomske. Paminklas su užrašu lietuvių ir rusų kalbomis „Lietuvių tremtiniams ir politiniams kaliniams atminti“ ir lietuviško kryžiaus su „saulute“ reljefu pastatytas šalia memorialinio muziejaus „NKVD kalėjimas“ esančiame skvere. Paminklo autorius – skulptorius Tadas Gutauskas.

Ministrų kabinetas posėdyje trečiadienį patvirtino istorinės atminties puoselėjimo projektus, kurie šiemet gaus lėšų iš Vyriausybės kanceliarijos. Tarp numatomų finansuoti projektų - tvarkybos darbai ir Lietuvos istorijos ir kultūros atminimo įprasminimo ekspozicijos sukūrimas buvusios Seinų kunigų seminarijos pastato menėje Lenkijoje (tam numatyti 25 tūkst. eurų), televizijos reportažų ciklo „Lietuvos valstybės gimimas“ parengimas ir transliacija laidoje „Istorijos detektyvai“ (20 tūkst.

Lietuvos valdžia ketina prisidėti prie paminklo tremtiniams atminti ir įamžinti Rusijos mieste Tomske statybų. Užsienio reikalų ministerija (URM) BNS informavo planuojanti skirti 7 tūkst. eurų paminklo gamybai, transportavimui ir statybai. Taip pat planuojamos skirti lėšos paminklo atidengimo ceremonijai. Dėl lėšų skyrimo dar turės apsispręsti Vyriausybė. Paminklo Tomske iniciatorius - architektas, grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas, o skulptūros autorius - Tadas Gutauskas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame kapinių paminklus gaminančios Joniškio bendrovės direktorius įtariamas neteisėtu praturtėjimu ir dokumentų klastojimu.

 Šiandien sostinės Taryba galutinai nusprendė – paminklas Dr. Jonui Basanavičiui Vilniuje turi būti pastatytas naujai formuojamoje aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos. „Šiandien užbaigėme dešimtmečius trukusias diskusijas – šalies sostinėje susitarta dėl tinkamiausios vietos paminklui vienam iškiliausių Lietuvos veikėjų. Simboliška, kad miesto Taryba priėmė sprendimą šiemet, kai sukanka 165–eri metai nuo Dr. J. Basanavičiaus gimimo.

Alytaus miesto centrinėje aikštėje prie savivaldybės siūloma pastatyti paminklą Dainavos apygardos partizanams. Rotušės aikštę miesto valdžiai pasiūlė laisvės kovų dalyvių, politinių kalinių ir tremtinių atstovai. Apžiūrėję kelias savivaldybės siūlomas vietas, Rotušės aikštę paminklui pasiūlė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovai.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis sako, jog sostinės tarybai neatsižvelgus į ministerijos bei specialistų rekomendacijas ir apsisprendus paminklą Jonui Basanavičiui statyti šalia Nacionalinės filharmonijos, ministerija tam nebesipriešins. „Mes neturime galių sustabdyti, nes Vilniaus miestas gali statyti ką nori, kur nori ir niekas negali jiems uždrausti. Tik galėsime pasveikinti.

 Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasirašė potvarkį, kuriuo pavedė sudaryti darbo grupę dėl paminklo dr. J. Basanavičiui pastatymo. Darbo grupė įpareigota iki šių metų vasario 19 dienos parengti pasiūlymus dėl dr. Jono Basanavičiaus paminklo vietos parinkimo ir darbų grafiko sudarymo. Darbo grupės vadovu paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Darius Kuolys.

75 tūkstančiai monetų – tokio nemenko skaičiaus lietuviškų centų prireikė norint nulieti paminklą pirmajam Lietuvos banko valdytojui – Vladui Jurgučiui. Paminklas nulietas iš išlydytų 50-ies lito centų monetų vario, cinko ir nikelio lydinio. Tai pirmasis ir vienintelis biustas Lietuvoje, pagamintas iš lietuviškų monetų. Po trijų mėnesių darbo skulptūra pristatyta ir vilniečiams.

Kai kurie žmonės dėl neaiškių priežasčių ryžtasi net tokiems veiksmams kaip mirusiųjų atminimo išniekinimas. Įtariama, kad pavogtas Narbuto kalno Vilniuje žuvusio dviratininko atminimui stovėjęs ypatingas paminklas – baltas dviratis. Skaitytojas pasidalino Egidijaus Pociaus padaryta nuotrauka, kurioje matyti viešuoju transportu važiuojantis pagyvenęs vyriškis, su savimi besivežantis baltai nudažytą dviratį, kuriam trūksta priekinio rato.