paminklas

Širvintų Jaunimo sode ketvirtadienį atidengta poetui Justinui Marcinkevičiui atminti skirta skulptūra „Skaitanti mergaitė“. Į renginį susirinko keli šimtai žmonių, savivaldybės politikai, Seimo nariai, prezidentas Gitanas Nausėda, meno, kultūros atstovai. Skulptūra Jaunimo sode iškilo vos už keliolikos metrų nuo rotondos, ant kurios užrašyti J. Marcinkevičiaus žodžiai: „Meilė – tai du sujungti delnai.

Dažais Merkinėje partizano Adolfo Ramanausko–Vanago paminklą apipylęs vienas įtariamųjų apklaustas Lietuvoje, jam skirtas suėmimas trims mėnesiams. Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, kitas įtariamasis apklausiamas Latvijoje. „Estijos pilietis buvo sulaikytas Estijoje šių metų vasario pradžioje ir vėliau perduotas Lietuvos teisėsaugai. Teismas tenkino prokuroro prašymą ir skyrė šiam įtariamajam suėmimą trims mėnesiams“, – nurodo prokuratūra.

Naujo namo savininkas nori pašalinti iš savo sklypo paminklą, skirtą per avariją žuvusiam išgėrusiam paaugliui, tačiau nerimauja, kad dėl to bus pasmerktas. Naujas namo savininkas persikėlė į keistą kaimo namą, tikėdamasis pradėti viską iš naujo. Prieš tai jis patyrė traumą, todėl tai buvo puiki proga ją pamiršti.

Kaunas užsimojo pastatyti dar vieną paminklą. Šį kartą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Aleksandrui Jogailaičiui. Paminklą gavo dovanų iš mecenato. Tiesa, didžiulei skulptūrai su pjedestalu parinko netikėtą vietą Ramybės parke – buvusiose senosiose kapinėse. Gyventojai pyksta ir tvirtina, kad vieta visiškai netinkama, o ir pats kunigaikštis su Kaunu mažai susijęs.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Rusnės miestelyje užfiksuota, kaip raudonas ir mėlynais dažais išteptas paminklas, skirtas Pirmajame pasauliniame kare žuvusiems parapijiečiams.  Apie raudonos ir mėlynos spalvos dažais angliškais ir lietuviškais žodžiais aprašinėtą paminklą pranešta pirmadienio rytą, 8.15 val., informavo Tauragės apskrities policija. Šis paminklas stovi Rusnės miestelyje, prie evangelikų liuteronų bažnyčios.

Rusnės miestelyje spalvotais dažais išteptas paminklas, skirtas Pirmajame pasauliniame kare žuvusiems parapijiečiams. Tauragės apskrities policija informuoja, kad pirmadienio rytą, 8.15 val., prie evangelikų liuteronų bažnyčios išniekintas paminklas, jis aprašinėtas raudonos ir mėlynos spalvos dažais. Įtariamieji dėl šio įvykio kol kas nenustatyti. Už paminklo niokojimą gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienų metų.

Pranciškonų vienuolyno kieme Vilniuje iškilęs paminklas „Sausio sukilimo įamžinimas Vilniuje“ pastatytas neteisėtai, sako sostinės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė. Ji pažymi, kad klausimą pernai nagrinėjusi jos vadovaujama komisija nepritarė paminklo statyboms ir apie tai projekto iniciatorius informavo raštu.

Druskininkuose sovietinės armijos karių kapinėse balta spalva išteptas paminklas.    Kaip pranešė Policijos departamentas, šeštadienį apie 9 val. 30 min. pastebėta, kad V. Kudirkos gatvėje esančiose antrojo pasaulinio karo sovietų armijos karių kapinėse išteptas paminklas.   Ant jo buvo užpilta neaiškios kilmės baltos spalvos medžiagos.  Pradėtas tyrimas dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo.

Antradienio naktį Druskininkuose nuverstas paminklas žydų geto kaliniams atstatytas, policija toliau vykdo tyrimą dėl memorialinės vietos išniekinimo. „Paminklą jau antradienį atstatė savivaldybės Paslaugų ūkio specialistai“, – teigiama Eltai perduotame Druskininkų savivaldybės komentare. Pažymima, jog paminklas patenka į gretimoje sankryžoje bei ant šalia esančių privačių pastatų vaizdo stebėjimo kamerų lauką. Pasak savivaldybės, panašių įvykių Druskininkų savivaldybėje nėra buvę.

Vieno kaimo kryžkelėje Plungės rajone pėsčiuosius ir vairuotojus pasitinka ant stulpo tupintis milžiniškas velnias. Jo kūrėjas sako, kad taip norėjo įprasminti prakeikta vadinamą sankryžą, kurioje nuolat įvyksta nelaimės. O dvasininkai įsitikinę – šėtono simbolis bėdų pritrauks tik dar daugiau. Atvykusius į Glaudžių kaimą Plungės rajone pasitinka velnias. Jį pagamino ir ant stulpo patupdė vietos gyventojas, kalvis Artūras. Šėtoną amatininkas kūrė po darbo vakarais Norvegijoje.

Prorusiškai nusiteikusių vandalų išpuolis Merkinėje – jau antrą kartą per pusmetį išniekintas partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklas. Vaizdo kameros užfiksavo, kaip paryčiais po kauke veidą slepiantis vyras apipila paminklą raudonais dažais, o juodais ant paminklinės lentos išpurškia svastiką. Seimas dar prieš šešerius metus priimta deklaracija pripažino partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu.

Merkinėje pirmadienį raudonais dažais aplietas partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui skirtas paminklas. „Ką tik gavome pranešimą, šiuo metu į įvykio vietą vyksta pareigūnai aiškintis aplinkybių ir tik vėliau turėsime daugiau informacijos“, – Eltai teigė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VRK) atstovė Kristina Janulevičienė. Policijos atstovė patvirtino, kad tai jau antras toks incidentas nuo tada, kai paminklas buvo pastatytas.

Kaune atidengta dar viena skulptūra – ji skirta lietuviškai raidei „ė“. i lietuvių abėcėlės raidė ypatinga, nes iš 32-iejų raidžių vienintelės „ė“ atitikmens nėra jokioje kitoje pasaulio kalboje. „Yra labai gražus sakinys „Ė, ė ir nuė“, „ Ėjo ėjo ir nuėjo“ ir visi supranta susišneka, kai reikia ką nors pašaukti, pasakai „ė“, gal nelabai mandagu, bet atsigręžia visi ir tas kurį šaukei, kiti aplinkui.

Nors ir vertinamas dviprasmiškai, Kaune pastatytas paminklas Lietuvos policijai. Beveik 8 metrų obelisko sukūrimą ir statybą parėmė Kauno savivaldybė, iš miestiečių biudžeto tam atriekusi penktadalį milijono eurų. Dalis miestiečių sako, kad tai pinigų švaistymas. Policijos veteranai tarė, Kauno valdžia padarė – Laisvės alėjos pradžioje jau oficialiai atidengtas paminklas Lietuvos policijai. Į dangų stiebiasi granitinis obeliskas.

„Kone tris dešimtmečius prie mokyklos stovėjo gyventojų lėšomis pastatytas paminklas mokytojams. Jis skirtas ir nuo sovietų nukentėjusiems, sušaudytiems ir čia mokytojavusiems gyviems pedagogams. Paminklas buvo šviesos žiburėlis kaime, tačiau vieną dieną paslaptingai dingo, iškvietėme policiją, kad užfiksuotų faktą“, – pasakojo Prienų rajono, Žiūronių kaimo gyventoja Daivutė Brazaitienė. Į AlytusPlius.

Trakų rajone, prie Grendavės-Onuškio kelio, penktadienį bus atidengtas paminklas partizanų vadui Vaclovui Voveriui-Žaibui ir jo vadovaujamam būriui. Šio kūrinio autorius ir iniciatorius – kalvis Juozas Tarailė. Paminklas atidengiamas vietoje, kur 1948 spalio 27 dieną V. Voverio-Žaibo vadovaujamas Lietuvos partizanų Geležinio Vilko būrys paspendė pasalą ir sunaikino okupacinės valdžios operatyvinę karių grupę.

Senąsias Šiaulių kapines gaubia istorija, kurią išgirdus kūnu nubėga šiurpai – sklando gandai, kad čia galima aptikti išskirtinį ir neįprastą vampyrės kapą. Socialiniuose tinkluose cemety.lt pasidalino istorija apie senosiose Šiaulių kapinėse esantį išskirtinį kpą.

Daug policininkų ir specialiojo kovos su terorizmu padalinio pareigūnų šeštadienį blokavo didelę aikštę Varšuvoje, kur kažkoks vyras užlipo ant paminklo ir pagrasino susisprogdinti, pranešė lenkų naujienų agentūra PAP. Incidentas vyksta Pilsudskio aikštėje, kur yra memorialas velioniui prezidentui Lechui Kaczynskiui ir dešimtims kitų 2010 metų lėktuvo katastrofos netoli Smolensko Rusijoje aukų. Įtariamojo ketinimai neaiškūs, taip pat nežinoma, ar jis tikrai turi sprogmenų.

Visuomenėje nėra aiškios pozicijos dėl paminklo poetui Justinui Marcinkevičiui statybos Vilniuje, rodo LRT užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Jos duomenimis, kiek daugiau nei trečdalis – 36 proc. – apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų mano, kad Vilniuje reikėtų pastatyti paminklą šiam poetui, ir beveik toks pats respondentų skaičius – 33 proc. – tokio paminklo statybai nei pritaria, nei nepritaria, mano, kad šį klausimą geriau palikti spręsti ateities kartoms.

Mirusiai jaunai merginai pastatytas antkapis nustebino ne vieną, prie jo sustoja visi, einantys pro šalį. Jis išsiskiria savo forma ir vaizdu – mirusiosios artimieji jai pastatė 1,5 metro aukščio jos mėgstamiausio „iPhone“ telefono modelio formos antkapį.  Gedintieji atėjo pasižiūrėti į keistą antkapį, pastatytą vos 25 metų mirusiai merginai.

Rašytojų sąjungos valdyba gali svarstyti pasiūlymus dėl poeto Justino Marcinkevičiaus statymo kituose miestuose, ne Vilniuje, bet tai – tik viena iš idėjų, sako įstaigos pirmininkė Birutė Augustinienė. „Kaip žinote, į mus kreipėsi Druskininkų meras, kreipėsi Širvintų merė, Kretinga galvoja apie paminklą Justinui Marcinkevičiui.

Visuomenininkai pradėjo rinkti lėšas naujam paminklui, kuriuo būtų įamžintas poetas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Justinas Marcinkevičius. Lėšų rinkimą organizuojančios viešosios įstaigos „Basos mamos“ atstovė, buvusi „valstietė“ Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė sako, kad per šešias iniciatyvos dienas jau surinkta 8 tūkst. eurų, lygiagrečiai ieškoma vietos, kuriame galėtų būti pastatytas paminklas.

Valdančiosios Laisvės partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako nepritariantis iniciatyvai sostinės skvere pastatyti paminklą poetui Justinui Marcinkevičiui, argumentuodamas, kad kuriant miesto viešąsias erdves reikia pagalvoti ir apie ateities kartas. „Jeigu galim nestatyti, geriau nestatyti, aš vadovaujuosi tokiu noru, tokia taisykle ir kitų paminklų atvejais.

Visuomenė ėmė laužyti ietis dėl Rašytojų sąjungos noro pastatyti paminklą poetui Justinui Marcinkevičiui. Dalis žmonių rašytoją vadina sovietiniu dainiumi, o kiti laikosi nuomonės, kad J. Marcinkevičius buvo tikras patriotas. „Aš tai tikrai gerbiu Marcinkevičių, nors esu rusų kalbos mokytoja, mokėmės universitete. Aš gerbiu, už“, – sako Vilniuje kalbinta praeivė.

Rusijoje nežinomi vandalai nugriovė paminklą per Stalino terorą ištremtiems lietuviams ir lenkams. Juo prieš septynerius metus sunykusią Galiašoro tremtinių gyvenvietę buvo įamžinę tremtinių artimieji ir tragiškų istorinių įvykių liudininkai. Paminklas per Stalino represijas ištremtiems lietuviams ir lenkams Rusijos Permės krašte. Atminimo kūrinį neseniai nugriovė nežinomi piktavaliai.

Naktį Varėnos rajone, Merkinėje, nežinomi vandalai išniekino partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklą. Apipylė jį baltais dažais, skirtais automobiliams dažyti. Netametama, kad tai prorusiškų veikėjų provokacija prieš gegužės – 9-ąją, tarybinės armijos pergalės prieš Vokietiją šventę, švenčiamą Putino Rusijoje. Kad Merkinės centre stovintį paminklą partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui kažkas apliejo dažais – pastebėta ryte.

Merkinės centre dažais aplietas paminklas partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Pasak Varėnos rajono mero Algio Kašėtos, paminklas dažais tikriausiai buvo aplietas naktį, nes dar sekmadienio vakarą apie 23 val. jis buvo švarus. „Nėra žinoma, kas apliejo, įvykis, matyt, yra įvykęs naktį, nes dar 11 val. vakaro buvo liudininkas, kad praėjo paminklą ir jis nebuvo suniokotas, dažais aplietas“, – BNS pirmadienio rytą sakė A. Kašėta.

Šalia Karaliaus Mindaugo paminklo ketvirtadienį pradedami laikino paviljono „Paviljonas: Vilnius prieš 200 metų“ įrengimo darbai, jis  bus atidarytas kitą savaitę, trečiadienį pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus.  Paviljonas skirtas naujausiam Lietuvos nacionalinio muziejaus projektui „Vilnius prieš 200 metų“.  „Šį kartą pasirinkome išeiti už muziejus ribų ir sutikti lankytojus vienoje iš viešųjų miestų erdvių.

Palangoje atidengtas paminklas pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Objektas turėjo iškilti Vilniuje, tačiau sostinėje tapo nereikalingas, tad jį priglaudė kurortas. Dėl tokio įvykių posūkio menininkai paminklą net turėjo koreguoti. O atidengimo ceremonijoje dalyvavęs dabartinis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Smetona bus pagerbtas ir sostinėje. Palangoje atidengiamas paminklas Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Jis šiame kurorte labai mėgo lankytis.

Palangoje atidengtas paminklas paminklo Vasario 16-osios Akto signatarui, Lietuvos Tarybos Pirmininkui, Lietuvos Valstybės Prezidentui Antanui Smetonai. Paminklo atidengimo renginyje dalyvavo šalies Prezidentas Gitanas Nausėda, tiegiama pranešime spaudai. „Šiandien švenčiame ypatingą progą.

Palangoje antradienį atidengiamas tarpukario prezidentui Antanui Smetonai skirtas paminklas. „Paminklas prezidentui A. Smetonai pastatytas Birutės alėjos ir A. Mickevičiaus gatvės sankryžoje esančiame skvere Palangoje, prieš vilas „Romeo“ ir „Džiuljeta“, šalia „Baltosios“ vilos, kurioje A. Smetona dažnai ilsėdavosi, o taip pat – spręsdavo darbinius klausimus“, – nurodo Palangos mero patarėja Jurgita Vanagė. Atidarymo renginyje dalyvaus šalies prezidentas Gitanas Nausėda.

Apklausa rodo, kad keturi iš dešimties gyventojų pritaria paminklo Antanui Smetonai statymui Vilniuje ir beveik tokia pat dalis šalies gyventojų tam nepritaria, pirmadienį skelbia portalas LRT.lt. Paminklo statymui pritaria 40 proc. respondentų, tačiau beveik tiek pat, 38 procentai, nurodo tam nepritariantys. Anot LRT,  idėjai, kad Vilniuje turi būti pastatytas paminklas A. Smetonai, santykinai kiek dažniau pritaria moterys (41 proc. pritaria ir 36 proc.

Pietiniame Rusijos Volgogrado mieste trečiadienį, 80-ųjų Sovietų Sąjungos pergalės šiame mieste vykusiame mūšyje prieš nacistinę Vokietiją metinių išvakarėse, buvo atidengtas naujas paminklas sovietų diktatoriui Josifui Stalinui.  Bronzinis J. Stalino biustas buvo iškilmingai atidengtas prieš ketvirtadienį įvyksiantį Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą į Volgogradą, kur bus surengtas iškilmingas minėjimas ir karinis paradas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nemananti, kad Vilniuje reikia pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos paminklo bei ragina svarstymus dėl panašių klausimų atidėti po rinkimų. „Jeigu jūs klausiate mano asmeninės nuomonės, ar reikia Vilniuje tokio paminklo, manau, kad ne“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Ar reikia Vilniuje paminklo Antanui Smetonai? Nors sostinės valdžia žalią šviesą paminklui jau uždegė, aršios diskusijos dėl pirmojo prezidento istorinio palikimo netyla. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas piktinasi, kad Vilnius statys paminklą „autoritarui, kuris nužudė demokratiją“. Dalis istorikų aiškina, kad ne visa kritika Smetonai pelnyta.

2016 m. per Kalėdas pasirodžius žiniai apie garsaus atlikėjo George Michael mirtį, visas pasaulis liko sukrėstas. Dainininkas, kuriam buvo 53-eji, gerbėjų buvo dievinamas dėl savo muzikos, dosnumo ir labdaringos veiklos. Tačiau daugelį metų ant jo kapo nebuvo pastatytas antkapinis paminklas. Dabar paaiškėjo, kodėl. Paaiškėjo, kas parašyta ant antkapinio paminklo Ant antkapinio paminklo užrašytas George Michael tikrasis vardas – Georgios Kyriacos Panayiotou, rašo thesun.co.uk.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį pritarė siūlymui paminklą pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai statyti J. Basanavičiaus gatvėje, skvere priešais Vilniaus senąjį teatrą. Už tokį sprendimą balsavo 18 tarybos narių, keturi susilaikė. „Prezidento A. Smetonos įamžinimo vieta parinkta atsižvelgus į vilniečių nuomonę.

Vyriausybė trečiadienį visuomenės poreikiams nusprendė perimti kultūros paminklų statusą turinčių Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus. Dabartinis jų valdytojas – Lietuvos paštas – už tai gaus 6 mln. eurų. Už Kauno centrinio pašto rūmus bus pervesta 3,8 mln. eurų, už Klaipėdos pašto stoties statinių kompleksą – 2,169 mln. eurų. Abu paštai bus perduoti Kultūros infrastruktūros centrui valdyti. Tiek Kauno, tiek Klaipėdos paštai pagal paskirtį nenaudojami jau kelerius metus.

Klaipėdos rajone gyvenantis paminkladarys, paminklų gamybos ir kapaviečių įrengimo bei atnaujinimo įmonės „Akmens broliai“ vadovas Aurimas Balsys šioje srityje darbuojasi nuo 15-os metų. Vyras pasakoja, kad dar būdamas paauglys susižavėjo darbu su akmenimis, tad ilga nesvarstęs ėmė ir pasirinko paminkladario kelią. Visgi, nors per ilgus darbo metus jis spėjo priprasti prie darbo specifikos, tačiau iki pat dabar išlieka sunku daryti paminklus mažiems vaikams ar paaugliams.

Šią vasarą mirė devintojo dešimtmečio popmuzikos žvaigždė Jurijus Šatunovas. Menininkui buvo 48 metai, po atlikėjo mirties našle liko jo žmona Svetlana, du jo vaikai Denisas ir Estela liko našlaičiais. Žvaigždės giminaičiai ir draugai vis dar negali patikėti šia tragedija, nes viskas įvyko staiga. Anksčiau muzikantas neturėjo nusiskundimų dėl sveikatos. Jurijus Šatunovas mirė įvykus širdies smūgiui. Visa šalis gedėjo mirusio atlikėjo.

Balandžio 14-ąją suėjo lygiai metai, kai netekome dainininko Eugenijaus Ostapenko. Jo mama Liubov Ostapenko pasidalijo žinia gerbėjams bei parodė, koks unikalus paminklas papuošė sūnaus kapą. „Sveiki, mielieji draugai, gerbėjai, pažįstami. Artėja Vėlinės. Šiomis dienomis mes prisimename savo išėjusius į amžinąjį poilsį brangius mums žmones. Norėčiau ir aš pasidalinti naujiena. Mano sūnui Eugenijui Ostapenko jau baiginėja įrenginėti unikalų paminklą, kuris buvo darytas drauge kelių meistrų.

Vilniaus Antakalnio kapinėse apipaišytas paminklas, šeštadienį pranešė Policijos departamentas. Apie incidentą policijai pranešta penktadienio rytą, apie 9.14 val. Informuota, kad Vilniuje, Karių kapų gatvėse esančiose Antakalnio kapinėse pastebėta, kad ant paminklo išraižytas užrašas „Lietuvoje išdavikams ne vieta“. Policija tiria medžiagą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo.

Suomija antradienį nugriovė paskutinę viešoje vietoje esančią sovietų lyderio Vladimiro Lenino statulą. Susimąsčiusio lyderio su ranka ant smakro bronzinis biustas buvo nuimtas nuo postamento ir išvežtas sunkvežimiu, kai kuriems tai pasitinkant su šampanu rankose, o vienam vyrui protestuojant su sovietine vėliava. „Vienos žiauriausių pasaulyje valdymo sistemų – sovietinio komunizmo – įkūrėjo statulos pašalinimas iš gatvės yra puikus dalykas“, – sakė 77 metų Matti Leikkonenas, stebėjęs procesą.

Rygos valdžia, reaguodama į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, ketvirtadienį išmontavo didžiausią Baltijos šalyse sovietmetį šlovinantį paminklą, nepaisydama Latvijos rusakalbių mažumos protestų ir reikalavimų išsaugoti monumentą. Pasak įvykio vietoje buvusio naujienų agentūros AFP korespondento, išmontuojant Antrojo pasaulinio karo memorialą, tapusį Kremliaus šalininkų susibūrimo vieta, buvo panaudota griovimo technika.

Kelmės rajone, Tytuvėnuose, raudonais dažais apipiltas paminklas sovietų kariams. Tai buvo pastebėta trečiadienio rytą, apie 8 val. 30 min., pranešė Policijos departamentas. Nuostolis nustatomas, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo. Pagal Baudžiamąjį kodeksą tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Buvusiame Petro Cvirkos skvere pradėti aplinkos tvarkymo darbai. Kartu su šių metų gegužę vykusių kūrybinių dirbtuvių dalyviais buvo sutarta, kaip šią vietą atnaujinti ir pritaikyti renginiams. Į pirmuosius bus kviečiama dar šią vasarą. Prieš metus išmontavus P. Cvirkos paminklą, aikštė tarp Pylimo ir Pamėnkalnio gatvių iki šiol netraukė miestiečių – buvo nepatogi judėjimo negalią turintiems žmonėms, taip pat tėvams su vaikiškais vežimėliais, dviratininkams.

Šiaulių miesto savivaldybė paskelbė trečią konkursą sukurti paminklo Tautos laisvei idėją. Antrojo konkurso laimėtojai neįvykdė savo įsipareigojimų, todėl kviečiama iš naujo teikti paraiškas, pranešė savivaldybė. Praėjusiais metais per konkursą buvo atrinktas „Arch Box“ architektų iš Klaipėdos projektas „Aušra“. Pagal jį, pagrindinėje Šiaulių aikštėje turėjo būti pastatytas 25 metrų aukščio keturkampis betoninis obeliskas su iškaltais stilizuotais Gedimino stulpais.

Jūros šventės išvakarėse ketvirtadienį Smiltynėje prie paminklo „Albatrosas“, skirto negrįžusiems jūrininkams ir laivams, pagerbtas jų atminimas. Tai pirmasis Jūros šventės renginys. Tradicinė jūrinė ceremonija „Jūrą Lietuvai atvėrusiems“ rengiama su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Renginio metu taip pat pagerbti labiausiai nusipelnę jūrinės ir uosto bendruomenės atstovai, įteiktas Liudviko Stulpino medalis.

Laisvės kovų dalyvio Juozo Lukšos-Daumanto atminimą pernai sostinėje atvertame jo vardo skvere Vilniuje, Žirmūnuose, įprasmins paminklinis objektas „Miškinis“. Skulptoriaus Gedimino Piekuro ir architektų Gintaro Čaikausko bei Ievos Kontautaitės idėja konkurse surinko daugiausiai balų iš keturių pasiūlymų, antradienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.