„Yra labai gražus sakinys „Ė, ė ir nuė“, „ Ėjo ėjo ir nuėjo“ ir visi supranta susišneka, kai reikia ką nors pašaukti, pasakai „ė“, gal nelabai mandagu, bet atsigręžia visi ir tas kurį šaukei, kiti aplinkui. Tai „ė“ yra žodis ir jis turi labai daug reikšmių“, – pasakoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė.
Žvilgtelėkime į istoriją, lietuviškoji „ė“ mūsų abėcėlėje atsirado prieš 370 metų. Ją pirmą kartą pavartojo Danielius Kleinas 1653-iaisiais sudarytoje lietuviškoje gramatikoje.
„Kai pradėti užrašinėti lietuviški tekstai staiga paaiškėjo, kad tai, ką mes turime iš lotynų kalbos ne visai atspindi tartį ir tada Danielius Kleinas sugalvojo, kad reikia specialaus ženklo ir juo tapo e su taškeliu, kuri ir atspindi tą mūsų unikalią raidę ir unikalų garsą, kurį sunku ištarti tiems kurie mokosi lietuvių kalbos“, – teigia V. Meiliūnaitė.
Skulptūrą raidei „ė“ sukūrė Tadas Vosylius. Jis paaiškina, kokią mintį užkodavo kūrinyje.
„Pats svarbiausias dalykas ir buvo taškas padėtas ant e raidės. Aš pasirinkau lakonišką sprendimą, pačio taško kaip simbolio, o tie žodžiai ant jo atsiradę kalba apie pačią idėją, prasmę, žiūrovui tai tarsi užuomina apie pačią ė raidę“, – teigia skulptorius T. Vosylius.
Paminklas „ė“ raidei stūkso Studentų skvere, šalia dviejų didžiausių universitetų – Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos. Tai labai simboliška, nes vis labiau plečiantis technologijoms, išskirtinėms lietuviškoms raidėms, tokioms kaip „ė“ ar kitoms, rašomoms su nosine, brūkšneliu ar varnele, vis sunkiau išsaugoti autentiškumą. Jų vis mažiau lieka jaunimo susirašinėjimuose.
Skulptūra vainikavo prieš 5-erius metus vykusį unikalų projektą „ė, sugrįžk“, kuriuo žmonės raginti atsigręžti į lietuvių kalbos išskirtinumą. Juk lietuvių kalba laikoma viena seniausių pasaulyje.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
